Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TAUTINIAIS DRABUžIAIS PASIPUOšIA IR PRIEš DUONą

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−01−19

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Angelė Medžytė–Krisiūnienė sakė, jog ketina palikti Zasinyčius. Tikriausiai patrauksianti į Perekšlius anoj pusėj Panevėžio. Nebemalonu esą jai čia gyventi vien dėl kaimyno, kurio apskritus metus palaidi arkliai sutrempia jos daržą ir gyvulių ganyklą. O teisybei surasti reikia laiko, atsidėjimo ir pykčio. Tokių dalykų jai kaip tik ir trūksta.

Prikalbino būti arklininke

Pasak ponios Angelės, ji buvusiame Alizavos kolūkyje įsikūrė prieš ketvirtį amžiaus. Atviliojo ją pažadas įdarbinti pradedamoje kurti arklių fermoje. Iš dalies taip ir buvo. Naujoves mėgęs kolūkio pirmininkas Jonas Lukšys netruko pripirkti arklių prieauglio, vienu metu jau keturiasdešimt jų buvo. “Negana šiuos gyvulius prižiūrėti, kumelaites ir eržiliukus būtina ir auklėti, o tai yra sunkios ir ne kiekvieno būdui pareigos”, - pasakojo iš savosios praeities guvi moteris.
Negana, kad ruošos fermoje būdavo apsčiai, prasidėjus medžioklės sezonui, jos kiemas tapdavo šios pramogos mėgėjų susibūrimo vieta. Kolūkio pirmininko nurodymu kurį laiką jai tekdavo ir vakarienes medžiokliams, juolab kai būdavo pasikviečiama ir garbingesnių svečių, paruošti. Bet apie tokius pobūvius nežinia kieno sąskaita, Angelės manymu, kažkas pranešė rajono pirmajam sekretoriui, todėl sočios vakarienės baigėsi, medžiotojai pasiruošdavo jas iš įsidėtų savo užkandžių. “Labai man pakarto tos kolūkio pirmininko organizuojamos medžioklės, vis kaip kareivis turėdavau būti pasiruošusi padėti su arkliu ištempti iš miško glūdumos nušautą žvėrį. Yra pasitaikę pusę dienos šaltyje laukti su rogėmis pamiškėje", - sakė ji.
Pašnekovė užsiminė, jog nemažai jai teko padėti Lukšiams ir namų ūkyje, todėl esą skaudu, jog pastaraisiais metais tenka gyventi skriaudžiamai jų gyvulių ir kaip visai nepažįstamai.

Senelis Juozas didžiuodavosi pono dovana

A. Medžytė-Krisiūnienė atviravo, jog arkliai jai patinka nuo mažens. Čia gal daug būta įtakos senelio Juozo, kuris karo metais dirbo miške ir labai džiaugėsi, jog nei rusai, nei vokiečiai neatėmė iš jo arklio. Nuolat šalia jo būdavusią našlaitę anūkę senelis išmokė arklį pakinkyti ir ramiai jį vadelioti. Apskritai reikalavo su gyvuliais gražiai apsieiti. Jis ne kartą pasakojo jai ir apie iš dvarponio už gerą tarnavimą jaunystėje gautą ypatingą dovaną.Tai buvo eržiliukas, su kuriuo ponas leido parjoti į namus kalėdinių atostogų. Sugrįžęs atgal dirbti šeimininko ūkyje, samdinys čia laikė ir savo arklį. Senelis vis pabrėždavęs, jog kito taip apdovanoto samdinio jis nebuvo sutikęs.

Į šventę pakviesta po 30 metų

Angelės tėviškė – Panevėžio rajone garsėjusio “Atžalyno” kolūkio valdose. Jo fermose melžėja dirbusi A. Medžytė pribloškė ne vieną bendradarbį, kai didelėje šventėje stojo varžytis su žirgus važnyčiojusiais vyrais ir net jiems nušluostė nosis. Moters archyve yra diplomų ir iš vėlesnių varžybų. Neatsisakė ji dalyvauti panašiame renginyje ir po trisdešimties metų. Vis buvo pristatinėjama kaip pirmosios atžalyniečių šventės dalyvė. Dirbdama Alizavos kolūkyje, ne kartą su arkliu dalyvavo ir mūsų rajone vykusiose žiemos šventėse.

Pirmas žvilgsnis – į žemaitukę

Apie dabartinį savo gyvenimą pasakodama, A. Medžytė-Krisiūnienė pabrėžė: laiko karvutę, nes nemėgsta pirktinio pieno.Turi kam išdalyti sūrius. Pieningos ir sveikos karvės telyčaites paauginusi parduoda sodiečiams, kuriems tokių vietinės kilmės gyvulių reikia. Pasak Angelės, jos dabartinė karvutė dėl savo amžiaus jau prieš kelerius metus buvo numatyta parduoti mėsininkams, tačiau ji už nedidelę kainą nusipirko ją iš pažįstamo žmogaus laikymui. Šviežiapienė ir 25 litrus pieno duoda. Tačiau seniausiai jos sodyboje laikomas gyvulys - žemaitukų veislės kumelė Laputė. Rytais nuėjusi į tvartą šeimininkė pirmą žvilgsnį dovanoja jai. Ne vienas ir Laputės jauniklis parduotas pažįstamam žmogui, jog moteris būtų tikra, kad jis bus rūpestingai prižiūrimas.

Moka Angelė ir pakaustyti arklį, tačiau tokiam darbui reikia dviejų žmonių, todėl patenkinta, kad turi prisikviečiamą pagalbininką - Rolandą Griškevičių.
Jeigu kelsis kitur gyventi, išsigabens ten ir savo gyvulius, ir inventorių: lineiką, važelį, senovinius pakinktus su žvangučiais.
Pašnekovė dalijosi pastebėjimais iš savo gyvulių elgesio.Antai į žmogų su alkoholio kvapu Laputė negali ir žiūrėti. Kumelė, turėdama jauniklį, labai juo rūpinasi, tačiau būna, kad leidžiasi ir melžiama. Pasak Angelės, kumelės pienas sergančiam bronchitu – vaistų vaistas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 036

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]