 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
NETINKAMAS PAVOJINGų ATLIEKų TVARKYMAS €“ GRÄ—SMÄ— GAMTAI IR žMOGUI
DanutÄ— BaronienÄ—: „Technologijoms tobulÄ—jant galima perdirbti vis daugiau atliekų, o netinkamos perdirbti panaudojamos energijai gaminti.“ A. MinkeviÄienÄ—s nuotr. AplinkosaugininkÄ— gyventojams aiÅ¡kino, jog visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrÅ«Å¡iavimo bazÄ™. ÄŒia atskiriamos netinkamos atliekos, o tinkamos suskirstomos pagal rÅ«Å¡is, supresuojamos ir iÅ¡vežamos į perdirbimo gamyklas. Po rÅ«Å¡iavimo netinkamos perdirbti atliekos panaudojamos energijos gamybai. Žaliųjų atliekų, kurių kaimiÅ¡koje vietovÄ—je susidaro daug, D. BaronienÄ— siÅ«lÄ— nevežti į Å¡ias atliekas tvarkanÄias įmones, nes nugabenimas nepigiai kainuoja, o patiems kompostuoti ir pasigaminti naudingos bei brangios trÄ…Å¡os – komposto. Žinoma, viena aktualiausių kriauniÅ¡kiams temų – kaipgi rÅ«Å¡iuoti atliekas neturint tam specialių konteinerių? Pasak D. BaronienÄ—s, namuose galima turÄ—ti atskiras keturias dėžes arba maiÅ¡us: bendrÄ… komunalinÄ—ms atliekoms, popieriui ir kartonui, plastmasei, stiklui. Galima į vienÄ… atskirÄ… maiÅ¡Ä… kaupti perdirbamas atliekas (popierių ir kartonÄ…, plastmasÄ™, stiklÄ…) ir prie konteinerių jas iÅ¡rÅ«Å¡iuoti (sudÄ—lioti į atskirus „varpelius“). D. BaronienÄ—s teigimu, dažnai žmonÄ—s nežino, į kurį konteinerį mesti popierines nosinaites. IÅ¡rÅ«Å¡iuotos popieriaus atliekos privalo bÅ«ti Å¡varios, neužterÅ¡tos riebalais, kitomis medžiagomis. Panaudotos nosinaitÄ—s suteptos, gali plisti įvairios infekcijos, ligos, dÄ—l to jas reikÄ—tų mesti į buitinių atliekų konteinerį. Ä® popieriui skirtÄ… konteinerį negalima mesti ir suteptų dėžių nuo maisto, tapetų, servetÄ—lių, tualetinio ir kalkinio, vandeniui ar drÄ—gmei atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus bei kartono, laminuoto popieriaus. Negalima į popieriui skirtus konteinerius mesti ir picų dėžių: nors jos pagamintos iÅ¡ kartono, bet dažniausiai bÅ«na suterÅ¡tos riebalais. Dauguma lankstinukų ir reklaminių laikraÅ¡tukų tinka perdirbti, todÄ—l juos reikÄ—tų mesti į popieriaus konteinerį. TuÅ¡Äios konservų, alaus skardinÄ—s, metaliniai dangteliai ir kitos metalo atliekos turi keliauti į plastiko konteinerį. Taip pat ir „Tetrapak“ pakuotÄ—s, kurių vis dar randama popieriaus konteineriuose. FolijÄ… ir folijos pagrindu pagamintÄ… pakuotÄ™ (jogurto, grietinÄ—s, saldainių, cigareÄių, kepimo folijÄ… ir kitÄ…) reikia mesti į plastiko konteinerius. Senų mobiliųjų telefonų, tuÅ¡Äių spausdinimo kaseÄių, kitos smulkios elektroninÄ—s įrangos negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Kai kuriose įstaigose, beveik visuose prekybos centruose, dažnai ir mokyklose, yra pastatyti konteineriai, skirti elektroninÄ—ms atliekoms surinkti. Stambesnes elektronines atliekas reikia vežti į didelių gabaritų surinkimo aikÅ¡telÄ™. Taip pat tokias atliekas superka ir kai kurios elektronikos parduotuvÄ—s. Kaitrines lemputes žmonių namuose pakeitÄ— elektrÄ… taupanÄios lemputÄ—s. Kaitrines, joms perdegus, buvo galima mesti į stiklo konteinerį. TaÄiau taupanÄiųjų lempuÄių stiklo konteinerin mesti nevalia, nes jose yra pavojingo gyvsidabrio. Jei tokios lemputÄ—s patenka į buitinių atliekų konteinerį, o iÅ¡ jo – į komunalinių atliekų sÄ…vartynÄ…, gyvsidabris gali užterÅ¡ti gruntinius vandenis – padaryti didelÄ™ žalÄ… gamtai ir žmonių sveikatai. Ä® atliekų konteinerius negalima mesti ir pasenusių vaistų. Juos priima visos vaistinÄ—s ir utilizuoja. Aplinkosaugos skaudulys – prastai tvarkomos nuotekos Daug metų neiÅ¡sprendžiama aplinkosaugos problema – rajono gyventojų nenoras civilizuotai tvarkyti buities nuotekas. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento RokiÅ¡kio agentÅ«ros vedÄ—ja DanutÄ— BaronienÄ— sakÄ—, jog atsikratyti terÅ¡alais pagal keliamus gamtosaugos reikalavimus vengia net ir miesto sodybos, prie kurių nutiesti nauji nuotekų tinklai. TÄ… patvirtino reidas, kurio metu rajono aplinkosaugininkai, miesto seniÅ«nijos ir UAB „RokiÅ¡kio vandenys“ atstovai tikrino, kaip nuotekas tvarko J. Gruodžio, Stoties, Strazdelio, DraugystÄ—s ir GeležinkelieÄių gatvių, kuriose įrengti vandens bei nuotekų tinklai, gyventojai. Rezultatai nÄ—ra džiuginantys: galimybÄ™ naudotis centralizuota nuotekų surinkimo sistema turi beveik 100 sodybų, bet Å¡ia paslauga naudojasi mažiau nei pusÄ— namų. J. Gruodžio gatvÄ—je iÅ¡ 23 namų prie nuotekų tinklų prisijungÄ— 11, Stoties g. iÅ¡ 18 sodybų – 9, Strazdelio g. iÅ¡ 14 namų – 5, DraugystÄ—s g. iÅ¡ 9 – 5 namai. GeležinkelieÄių gatvÄ—, kurioje taip pat yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, dar laukia patikrinimo. Anot D. BaronienÄ—s, gyventojų, savo sodybų neprijungusių prie nuotekų tinklų, pasiaiÅ¡kinimai beveik identiÅ¡ki: neturi pinigų, baiminasi, kad nuotekų Å¡alinimo paslauga bus per brangi. „Gyventojai buities terÅ¡alus kaupia duobÄ—se, bet jos neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Be to, nežinia, kas ir kur duobių turinį iÅ¡veža, nes žmonÄ—s neturi jokių nuotekų Å¡alinimo sutarÄių ir iÅ¡vežimÄ… įrodanÄių dokumentų“, – prastÄ… situacijÄ… komentavo rajono aplinkosaugos vadovÄ—. Pasak jos, jeigu žmonių duobių nuotekas iÅ¡vežtų specialius leidimus turinÄios įmonÄ—s, Å¡i paslauga jiems kainuotų brangiau nei mokestis už nuotekas centralizuotais tinklais. Kadangi nÄ—ra įrodymų, kad iÅ¡ duobių nuotekos patenka į valymo įrenginius, gamtos sergÄ—tojai beveik neabejoja, kad terÅ¡alais atsikratoma nusikalstamu bÅ«du – jie iÅ¡pilami į pakrÅ«mes, pamiÅ¡kes, laukus. TaÄiau nesant gamtos terÅ¡imo įrodymų, nÄ—ra galimybių ir galimus terÅ¡Ä—jus nubausti. Pasak D. BaronienÄ—s, minÄ—tų gyventojų nuotekų duobÄ—s yra 3–5 kub. m talpyklos. Pagal specialistų paskaiÄiavimus, per metus vienam gyventojui tenka apie 50 kub. m buities nuotekų, per mÄ—nesį – 3–4 kub. m. Taigi, jeigu Å¡eimoje yra keli asmenys, tuÅ¡tinti duobes reikia kelis kartus per mÄ—nesį. KaimiÅ¡kose vietovÄ—se nuotekų tvarkymo situacija dar prastesnÄ—. Milijonai – atliekoms sÄ…vartynuose mažinti Europos Komisija (EK) priÄ—mÄ— žiedinÄ—s ekonomikos dokumentų rinkinį. Juo Europos verslo įmonÄ—ms ir vartotojams siekiama padÄ—ti pereiti prie stipresnÄ—s žiedinÄ—s ekonomikos, tausojanÄios gamtos iÅ¡teklius. EK pasiÅ«lyti veiksmai padÄ—s sukurti uždarÄ… produktų gyvavimo ciklÄ…: bus perdirbama daugiau atliekų, o medžiagos bus naudojamos pakartotinai. Pagrindiniai žiedinÄ—s ekonomikos veiksmų plano veiksmai: siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, bendras Europos SÄ…jungos uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad bÅ«tų perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuoÄių atliekų. Privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sÄ…vartynus iÅ¡metamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. 2013 m. Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų, į sÄ…vartynus vežė 64 proc. komunalinių atliekų. ŽiedinÄ—s ekonomikos veiksmų planui įgyvendinti bus skirtas didesnis kaip 650 mln. Eur finansavimas pagal programÄ… „Horizontas 2020“ ir 5,5 mlrd. Eur finansavimas iÅ¡ struktÅ«rinių fondų. Europos SÄ…jungoje maisto atliekos sudaro 30 proc. visų atliekų. Pagal statistikÄ…, iÅ¡ Baltijos Å¡alių blogiausiai atrodo Latvija – 17 proc. perdirbamų atliekų, o 83 proc. keliauja į sÄ…vartynus. Lietuvoje perdirbama 29 proc. atliekų, o 64 proc. keliauja į sÄ…vartynus. Estijoje 20 proc. atliekų perdirbama, vos 16 proc. jų keliauja į sÄ…vartynus, nes daug atliekų deginama energijai gauti. Nuo ateinanÄių metų vasario pradÄ—jus veikti užstato sistemai, tikimasi, kad atliekų kiekiai sumažės, nes sumažės iÅ¡metamų plastiko, stiklo butelių, skardinių. Merai – Aplinkos ministerijoje Gruodžio 1-osios popietÄ™ Aplinkos ministerijoje Å¡alies savivaldybių merai susitiko su aplinkos ministru KÄ™stuÄiu TreÄioku. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant atliekų tvarkymo sistemas, pristatyta dvinarÄ— atliekų sistema, jos etapai ir privalumai. Ministras KÄ™stutis TreÄiokas akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo atliekų tvarkymo sektoriuje yra itin svarbus: jose kuriamos savarankiÅ¡kos sistemos, registruojami atliekų turÄ—tojai, sudaromos sutartys su organizacijomis, užtikrinamos paslaugos gyventojams, parenkami atliekų tvarkytojai, nustatoma rinkliava. Ministerijos vadovo teigimu, atliekų tvarkymo plÄ—tra – valstybÄ—s interesas ir prioritetas, todÄ—l svarbu, kad atliekos bÅ«tų efektyviai tvarkomos visose savivaldybÄ—se, o tvarkymas ir apskaita vyktų skaidriai, paslaugų kainos bÅ«tų sąžiningos ir pagrįstos. "Gimtasis RokiÅ¡kis"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 589 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos kelia pavojų gamtai ir žmogui. Dažnai gyventojai nÄ— neįtaria, kad į atliekų maiÅ¡elį iÅ¡mestas nebereikalingas daiktas gali sukelti grÄ—smÄ™. Kokios buityje susidaranÄios atliekos priskiriamos prie pavojingų? RokiÅ¡kio rajono ekologas Darutis Krivas sako, jog tai nÄ—ra kažkas neįprasto, kaip neretai pagalvojama iÅ¡girdus „pavojingų atliekų“ terminÄ…. 