Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MIšKININKO PROFESIJA IšSKIRTINė: JO UGDYTINIAI VISADA TOJE PAčIOJE VIETOJE IR NEPRIKREčIA EIBIų

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−01−05

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Pranas Šakalys atviravo: ir per Naujuosius metus, ir kitą dieną važiavo prie judviejų su Jonu Kalendra prižiūrimų šėryklų pasižvalgyti. Pasnigus jau matyti, kiek ir kokių žvėrių prie lovių ir ėdžių ateina, kokio pašaro jose trūksta. Bet trečiadienio rytą uošvis Julius Naujikas pirmasis užvedė šneką – tokiu laiku jau būtum turėjęs būti Kupiškyje, urėdijoje, o dabar va – be jokio skubėjimo važiuoji į girią…

ApsisprendÄ— nebedirbti

Praėjusių metų paskutinę darbo dieną P. Šakalys atsisveikino su Kupiškio miškų urėdijos kolektyvu. Niekas nemynė jam ant kulnų, galėjo ir toliau dirbti, tačiau vasarą sulaukęs pensinio amžiaus, tvirtai apsisprendė išbūti čia tik iki metų pabaigos. Pokalbyje užsiminė, jog dirbti tuometiniame miškų ūkyje vyriausiuoju miškininku pradėjo irgi gruodžio mėnesį. Tai buvo kone prieš trisdešimt metų. Vėliau pareigos pasikeitė – tapo urėdo pavaduotoju miškininkystei, nors veiklos sritis išliko ta pati – rūpintis jų įmonei patikėtu valstybės turtu - nuo mažo daigelio iki brandos amžiaus, kai medynas jau guldomas pjūklų. Tik viena blogybė, pasak pašnekovo, jog sodinuką palaisčiusiam iš jo išaugusio brandaus amžiaus medžiu nedaugeliui lemta grožėtis. Tačiau P. Šakalys manąs, jog miškininko profesija - bene vienintelė, kurios ugdytiniai nepridaro eibių, o įdėtu triūsu, įgyvendintais sumanymais šis specialistas gali džiaugtis nuolat. Kol giria žaliuoja.

Požiūris į miškus - šiuolaikiškas

P. Šakalys sakė, jog tarnybą palikęs su gera nuotaika, nes pastaruoju metu valstybiniai miškai tvarkomi profesionaliai ir tik šios ūkio šakos reikalų neišmanantys gali postringauti, jog Lietuvos girias dar kartą ištiks “Anykščių šilelio” likimas. Jo paskaičiavimu, per pastaruosius trisdešimt metų Kupiškio miškų urėdijos teritorijoje buvo apsodinta mišku apie tris tūkstančius hektarų visai naujo ploto, o iškirstos biržės atkuriamos ar ugdomi savaiminiai jaunuolynai – savo ruožtu. Pastaruoju metu šalies urėdijos jau nebesiskundžia, jog trūksta lėšų miškų atkūrimui, jaunuolynų auklėjimui, draustinių priežiūrai. Brandaus miško biržės vertė apskaičiuojama prieš imantis jos kirtimo darbų. Net 90 procentų pajamų už realizuotą produkciją skiriama miškininkystei plėtoti.
Dar neįstengiantis visiškai patikėti, jog niekada nebereikės žvalgytis po miškus ar kurti veiklos projektus prie darbo stalo kabinete, P. Šakalys skubėjo pabrėžti, jog pastaraisiais metais formuojamas ir visai naujas visuomenės požiūris į miškus. Ji nuteikiama pažinti medžių savastis ir apskritai labiau domėtis miškų augalija, kultūringai rinkti maistui tinkamas gėrybes. Tausoti visuomenės gerovei atliktus darbus. Kūrybingų sprendimų niekas negali miškininkams primesti. Imtis jų ar ne - lemia urėdo, girininkijų darbuotojų požiūris. Prieš kelerius metus Šimonių girios lankytojams buvo padovanotas jos pažinimo takas, pritaikytas ir žmonėms su judėjimo negalia. Panašią dovaną savo kraštiečiams ir jų svečiams ruošia Subačiaus girininkija. “Jeigu miškininkams nerūpėtų įvairesnis, naujų potyrių teikiantis bet kurio amžiaus žmogui laisvalaikis, jie nesiimtų tokių projektų”, - dalijosi mintimis P. Šakalys, kuriam per ilgus darbo metus nereikėjo atrinkinėti, kur baigiasi jo darbas ir prasideda pomėgis. Visa tai buvo susiję vis tiek su mišku.

Grybauja Vaduvose

P. Šakalys sakė, jog Mirabelio girioje turi penkis hektarus ir nuosavo miško. Prasidėjus šio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimui, buvo leista ir šalies miškininkams lengvatinėmis sąlygomis jo įsigyti atitinkamą plotą. Per keliolika metų savajame miške jam teko ir brandžių medžių nupjauti, ir naujo miško pasodinti. Tačiau jis prisipažino, jog nuosavame miške dar nė karto negrybavo, jam nuo jaunystės dienų įprasta miško gėrybių prisirinkti Vaduvų girioje, kurią labiau pažinti teko dirbant Laukelių girininkijoje techniku, meistru. Tik vėliau ši girininkija imta vadinti Skapiškio, - paaiškino P. Šakalys, nuo mažumės daugiausia laiko praleisdavęs netoli namų buvusiame Misiukiškio miške.

Augo Å¡alia girininkijos

“Su miškininkyste mūsų, Šakalių, giminę anksčiau siejo tik pavardė”, - nuotaikingai pasakojo apie gyvenimo kelio pasirinkimą Pranas. Mama, auginusi keturis vaikus, buvo vien namų šeimininkė, o tėvas dirbo geležinkelininku. Kai tik gavo sklypelį ir leidimą namukui statydintis, tai ir apsistojo Skapiškio geležinkelio stoties kaimelyje, nors anksčiau buvo gyvenę ir Klaipėdoje.
Jie,vaikai, rinkosi specialybes savo nuožiūra. Sesuo Rožė – žemės ūkio, Danutė – mokytojos, o Pranas su broliu Broniumi tapo miškininkai.
Pašnekovo nuomone, tokiam jų profesiniam orientavimui daugiausia įtakos turėjo ir tai, jog gretimame name buvo girininkijos raštinė. Joje susirinkdavę vyrai buvo draugiški, visada turintys apie ką įdomiai pasišnekučiuoti.
Tapti miškininkystės specialybės studentu tuometinėje Žemės ūkio akademijoje P. Šakaliui pavyko iš karto, tačiau laiku mokslą baigti sutrukdė privaloma karinė tarnyba. Po jos studijas baigė neakivaizdžiai, o su šeima įsikūrė Kupiškyje.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 037

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]