Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PARTIJOS DĖL VALDŽIOS GALI EITI OBUOLIAUTI NET SU VELNIU

Banguolė ALEKNIENĖ

2004−10−14 0

Baigėsi pirmasis rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą turas. Nei politikai, nei politologai, nei eiliniai piliečiai dar nėra garantuoti, kokią valdžią išsirinko. Anot premjero Algirdo Brazausko, viską lems antrasis šių rinkimų turas.
Iš sociologinių apklausų matyti, jog tautiečiai iš naujosios valdžios tikisi socialinio teisingumo, korupcijos sutramdymo, ekonominės nelygybės ir nusikalstamumo sumažinimo. Žmonėms kelia nerimą, kad valdžia vis labiau koncentruojasi nomenklatūros ir naujųjų lietuvių rankose.
Pasibaigus pirmajam rinkimų į Seimą etapui, pakalbinome keletą mūsų rajono politikų, turinčių nemažą darbo valstybės tarnyboje, rajono Taryboje patirtį, ir pasidomėjome, kaip jie vertina pirmuosius balsavimo rezultatus, kurių partijų koalicija būtų naudingiausia Lietuvai, o tuo pačiu ir vietos savivaldai, regionams, kokią rinkimų baigti jie prognozuotų.
Leonas APŠEGA,
rajono meras:
- Jei bus gerai savivaldybėms, bus gerai ir Lietuvai, nes ji iš jų sudaryta. Mes, savivaldybininkai, esame arčiausiai žmonių. Su ta savivalda yra tam tikrų problemų. Dabar sunku pasakyti, kaip klostysis reikalai toliau. Daug balsų gavo politikos naujokai. Todėl nuspėti jų veiksmus kebloka. Tačiau 22 balsai – dar “nepagada„.
Man patirtis kužda, jog per pirmąjį turą partijų laimėtas vietas reikėtų padauginti iš dviejų ir gausime maždaug Seimo rinkimų baigties realų vaizdelį. Iš to galėčiau spręsti, kad Darbo partija neturės absoliučios daugumos. Jei ji sudarytų koaliciją su A. Brazausko ir A. Paulausko partijų atstovais, tuomet turėtų per 71 balsą arba absoliučią daugumą. Manau, jog sąjunga su gana arogantiškais darbiečiais gali būti prasta ir neilgalaikė. Eiliniams savivaldybininkams gali būti labai sunku su tokia valdžia susišnekėti, apginti savo interesus.
Tačiau išsisukti be A. Brazausko po rinkimų susidariusioje situacijoje negalės nė viena pusė.
Antrasis variantas būtų į plačią koaliciją jungtis kitoms partijoms (išskyrus paksistus, kurie iškrenta iš bendro konteksto), paliekant už borto darbiečius. Tačiau ir šis variantas nėra labai geras. Jau panaši koalicija yra buvusi (liberalų, centristų ir socialliberalų), tačiau ilgai neišsilaikė. Visuomet sudėtinga, kai į krūvą sueina daug opozicinių partijų. Tačiau šis darinys būtų demokratiškesnis, labiau įsiklausytų į įvairias nuomones.
Tad idealaus varianto nematyti. Yra taip, kaip yra. Patys išsirinkom ir turėsime skinti to pasirinkimo vaisius…
Gali atsitikti taip, jog valstiečiai ir liberalcentristai bus labai reikalingi sudarant vienokias ar kitokias koalicijas.
Visiems, kurie balsavo, rekomenduočiau pasidėti ant stalo nugalėjusios partijos programą ir sekti, pavyzdžiui, ar 1, 111, 1111 dienų pažadai vykdomi. Mane tai siaubas ima, kiek visko prižadėta finansų, švietimo, kultūros srityje.
Kartais prieš miegą pamąstau, jog jei galėčiau, tai įkurčiau gal kokių šimto žmonių Stebėtojų tarybą, susidedančią iš intelektualų, kuri žiūrėtų, kaip valdžia vykdo rinkimų pažadus ir apie tai informuotų tautą. Kol kas nėra parlamentaro atšaukimo mechanizo. Tad rimta tautos kontrolė bent jau priverstų maksimaliai vykdyti deklaruotus įsipareigojimus. Aš pats, jei būčiau seimūnas opozicionierius, tai negailestingai badyčiau pažadukus.
Milda NARMONTIENĖ,
rajono Tarybos narė, buvusi rajono mero pavaduotoja:
- Man labai gaila, jog šiuo metu primiršti krikščionys demokratai, likę ištikimi savo idėjoms ir principams.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo išrinkta šiek tiek daugiau nei pusė jo narių, todėl spręsti apie galutinę situaciją sunku. Ką galima pasakyti apie šiandieną? Pirmiausia, kad nė viena partija negavo absoliučios daugumos. Manau, jog tai gerai, nes politika visų pirma – kompromisų menas. Turint absoliučią daugumą lengva valdyti, bet lengva ir ribas peržengti, ypač kai nėra gilių demokratijos tradicijų.
Antra įdomi detalė yra ta, kad Darbo partija bei A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija “Už darbą Lietuvai„ gavo apylygiai mandatų, o trečiąją vietą užėmusi Tėvynės sąjunga turi galimybių atsigriebti per antrąjį turą. Gali atsitikti taip, kad šios trys partijos turės panašų mandatų skaičių. Aiškaus lyderiavimo nėra. Va čia ir prasideda visas įdomumas, kuris truks tol, kol bus suformuota nauja Vyriausybė. Reikšmingomis gali tapti ir būti pakviestos į valdančiąją koaliciją ir mažiau balsų gavusios R. Pakso koalicija “Už tvarką ir teisingumą„ (nors kai kurios partijos išsakė nuostatą, kad su ja į koaliciją neis), Liberalų ir centro sąjunga ar Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.
Šioje neaiškioje situacijoje mane labai nuvylė kaip niekad išryškėjęs partijų nebrandumas. Įspūdis toks, jog partijos nebeturi nei savo principų, nei ideologijos, nebesvarbios ir programinės nuostatos. Pasiruošusios jos eiti su bet kuo, kad tik į valdžią patektų. Tai pridengiama kažkokiais kitais, dar “aukštesniais„, tikslais. Sutartų net priešingiausių nuostatų partijos ir tos, kurios dar vakar viena kitą purvais drabstė. O kas po to? Kaip netolimoje praeityje – viena partija, viena ideologija? Ar pagalių kaišiojimas į ratus ir bendro darbo nebuvimas? Manau, kad mūsų, Krikščionių demokratų, partija vardan valdžios taip nesielgtų. Kompromisai nereiškia, jog privalai savo principus paminti.
Spėju, kad antrajame rinkimų ture žmonės labiau bus linkę kreipti dėmesį į kandidatų asmenybę, o ne į partinę jų priklausomybę ir balsuos už sąžiningus, iniciatyvius ir reiklius, mokančius dirbti ne dėl savo asmeninės gerovės, o mūsų visų labui žmones.
Audronijus Zulonas,
Noriūnų seniūnijos seniūnas, buvęs rajono mero pavaduotojas:
- Rinkimų rezultatais rajono Savivaldybės ribose esu nusivylęs, kadangi žmones suviliojo populistų pažadai, dovanos, koncertai, puodukai, arbatos.
Jie nebuvo palankūs tiems politikams, kurie dirba, sprendžia bendruomenės problemas. Tiek metų praėjus po nepriklausomybės atkūrimo, žmonės dar vis tiki “šviesiu rytojumi„. Antrame rinkimų ture balsuotojai, manau, pasirinks tinkamą sprendimą.
Kadangi rinkimai dar nepasibaigę, anksti kalbėti apie koalicijų bei valdžios formavimą. Pagrindinis tikslas derybose būtų siekti, kad valdančioji dauguma taptų stabili, ją sudarytų partijos, kurios pripažįsta tas pačias vertybes, programines nuostatas.