Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

NAUJASIS ŠIMONIŲ SENIŪNAS: BUVO NORO IR SPRUKTI

Ingrida NAGROCKIENĖ

2013−04−20 23

Jau mėnesį Šimonių seniūnijoje darbuojasi naujasis vadovas – šiame krašte gimęs ir užaugęs Žydrūnas Vanagas. Buvusiam socialiniam darbuotojui rūpesčių netrūksta. Apsilankius „Kupiškėnų mintims“ seniūno pagalbos reikėjo ir viešąjį darbelį skiriant, ir renginio skelbimą įvertinant, ir patariant kolegoms. „Laiko mokytis ar pažinti šį darbą jau nebeturiu, reikia dirbti“, – sako laisvalaikio mažai terandantis naujokas. Tačiau vyras tikina tam ir ruošęsis.

Kaip nusprendėte eiti dirbti seniūnu?

Savo karjerą pradėjau kaip socialinis darbuotojas. Tikrosios politikos, vadybos iš tiesų nesu ragavęs. Bet mano buvusios pareigos gana glaudžiai susijusios su dabartinėmis pareigomis. Reikia bendrauti su žmonėmis, išmanyti jų bėdas. Kaip yra sakoma, seniūnas turi būti geras gaspadorius savo kieme.

O paskatino dirbti seniūnu tai, kad Šimonys man yra savas kraštas. Pats esu juodpėnietis. Kaip ir kiekvienas žmogus, noriu tobulėti, kažko siekti daugiau.
Taigi nusprendžiau dalyvauti konkurse. Buvome penki konkurentai – ir visi vietiniai. Labai sunku nebuvo – viskas priklausė nuo pasiruošimo. Aš rengiausi daug, padėjo ir išlyginamosios dabartinės socialinių mokslų studijos Vilniaus edukologijos universitete.

Ką esate baigęs?

Pirmoji mano specialybė buvo ūkininkas, jos mokiausi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje (tuomet ši profesija buvo labai madinga).
Kaimas ir žemė man iki šiol labai artimi ir net ateityje dar nenusisuku nuo savo ūkio. Teko laikyti gyvulių, bet kai kaimai miesčionėjo, ištuštėjo ir mūsų tvartas. Dabar matosi, kad žmonės grįžta prie ūkio.
Vėliau kibau į socialinio darbo studijas Utenos kolegijoje. O dabar studijuoju Vilniuje.

Ar nebaugino naujos pareigos?

Nors minimali baimė turi būti visur, nes tai reikalauja susikaupimo, atsakomybės. Lengvabūdiškai į tokius sprendimus negali žiūrėti. O šiaip kiekvienas darbas išmokstamas, tai ateina su patirtimi.
Buvo ir tokių minčių: „Kur aš įlindau?“ Bet jei pasiryžau, turiu dirbti. Dabar tik pirmyn.
Šeima taip pat iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į mano sprendimą. Visi žinojome, kad seniūno darbui reikia visą save atiduoti – žmonės gali ir į namus su problemomis ateiti. Šis darbas – kaip pašaukimas. Bet į namus stengiuosi seniūnijos rūpesčių neparsinešti.

Tai kaip praėjo pirmasis jūsų, kaip seniūno, mėnuo?

Sulaukėme pavasario – viskas atrodo šviesiau. Darbo per pirmąjį mėnesį netrūko. Nebuvo laiko adaptuotis naujoje vietoje. Esu įsitikinęs, kad save tokiam darbui reikėjo paruošti prieš ateinant į šią vietą. Taigi iš pradžių teko daug ką apžiūrėti, apvažiuoti, bendrauti, identifikuoti svarbiausias problemas.

Kaip seniūnas Šimonis pamačiau visai kitaip nei seniūnijos gyventojas. Vadovaudamas pradedi matyti tokias smulkmenas, kurių net nepastebėdavai, imi planuoti, ką reikia keisti, ieškai kažkokių galimybių, naujų krypčių. O eilinis žmogus – jis gali žinoti apie problemą ir ramiai praeiti pro ją.
Kaime dar ir tave stebi. Žmonės nepraleidžia pro akis naujojo seniūno darbų, kalbų.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"