Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

ŽEMĖ – MAINAIS Į LYGIAS SĄLYGAS

Ingrida NAGROCKIENĖ

2013−04−18 3

Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bendrijos nariams pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Dabar galiojantis draudimas parduoti žemę užsieniečiams turėtų baigtis po metų. Politikai ir ūkininkai kelia ultimatumą, kad į savo žemes kaimynus įsileis, tik kai bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams.

Turi pasiūlymą Europai

„Lietuviai galvoja, kad žemė – tai prekė ar daiktas, todėl ją galima parduoti, pirkti. Kitose Europos valstybėse žemė – vertybė, be jos nėra tautos, laisvės. Pabandykite Airijoje rasti bent laisvą lopinėlį. Žemė ten eina iš kartos į kartą ir jos vertė lygi auksui“, – apie žemės pardavimą sakė Kupiškio rajono ūkininkė Genovaitė Kučinskienė.
Dar praėjusių metų pabaigoje ji kartu su Lietuvos ūkininkais dalyvavo pikete Briuselyje. Mūsų žemdirbiai tuomet reikalavo didesnių, bent Europos Sąjungos (ES) vidurkį siekiančių išmokų.

Su miglotų pažadų bagažu iš kelionės grįžę lietuviai dabar rado naują būdą, kaip paspausti Europos Sąjungos politikus. Buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazimieras Starkevičius užregistravo projektą, kuriuo siūloma svarstyti galimybę pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, kol nebus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams. Tam pritaria ir patys žemdirbiai.
Šiuo metu galiojantis draudimas parduoti žemę Europos bendrijos nariams pratęstas iki kitų metų gegužės. O išmokos Lietuvos ūkininkams iki 196 eurų pažadėtos didinti 2020-aisiais. Tai būtų 75 proc. dabar mokamų išmokų kitų ES valstybių žemdirbiams.

Mūsų ūkininkai nekonkurencingi

„Jei didintų išmokas, taptume konkurencingi kitų valstybių ūkininkams. Dabartinėmis sąlygomis mūsų ūkininkai ne tik kad su savo produkcija negali prasimušti į užsienį, bet ir leidus parduoti žemę užsieniečiams nebesugebės patys jos įpirkti“, – apie buvusio ministro sugalvotus mainus kalbėjo G. Kučinskienė.
Pasak ūkininkės, šis sumanymas gal ir nėra prastas. Moteris visgi laikosi pozicijos, kad Lietuvos žemė priklausytų lietuviams.

„Nemanau, kad panaikinus draudimą parduoti žemę užsieniečiams, jie čia ims plūsti. Juk ir dabar, ne paslaptis, vyksta nelegali prekyba prisidengus pačiais lietuvaičiais. Mūsiškiai tik tarpininkai, o tikrieji savininkai pasirodys pasibaigus draudimui“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, ūkininkams ir dabar nėra lengva įsigyti žemės. Žmonės ją saugo užsieniečiams. O kai šie ateis, sukils kainos, ir nekonkurencingi lietuviai žemdirbiai turės pasitraukti: „Tos žemės ir dabar nėra. Jei kas turi, tai laukia užsieniečių. Žmonės tikisi, kad ir pas mus žemės hektaras kainuos po 30 tūkst. litų, kaip kitose Europos valstybėse.“

Planuoja nutraukti išmokas

Iniciatyvinės grupės, suburtos ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams, vienintelis narys Kupiškyje, ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, itin abejoja K. Starkevičiaus pateikto projekto nauda. Visai neseniai jį iš Briuselio pasiekė paskutinės žinios, kad išmokos žemdirbiams po 2020 metų bus visai nutrauktos. Taigi, išmainę savo žemę į didesnes išmokas, galime likti be nieko.

Todėl Z. Aleksandravičius kartu su bendraminčiais ir toliau mano, kad geriausiai mūsų žemę apsaugotų tik referendumas. Iniciatyvinė grupė įsitikinusi, kad žmonių valia yra stipresnė už nepalankias Konstitucijos pataisas ir tarptautinius įsipareigojimus.
Žemdirbiams atstovaujanti grupė siūlo rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo neribotam laikui bei dėl referendumo rinkėjų sumažinimo nuo 300 tūkstančių iki 120 tūkst.

Prieš žemės pardavimą užsieniečiams kovojanti iniciatyvinė grupė šiandien vienija daug jaunimo, miesto, mokslo žmonių ir, nors ir labai gaila, pasak Z. Aleksandravičiaus, mažai ūkininkų. Pastarieji, anot jo, kažkodėl tyliai sėdi ir laukia, kas bus.
„Aš nustebęs, kiek mūsų grupėje miestiečių. Pasirodo, jiems netgi labiau žemės ateitis rūpi nei patiems žemdirbiams. Jie tūno kampe ir laukia, ką kiti padarys – jei iškovos, gerai, jei ne – išsijuoks“, – kalbėjo pašnekovas.

Iš pradžių ir pats ūkininkas teigė manęs, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams – palaidotas reikalas. Tačiau dabar pašnekovas kartu su kitais bendraminčiais mina Seimo ir kitų institucijų slenksčius siekdamas bendro tikslo.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"