|
|
|
Vėrinys GERUMO KAIME DAR LIKO
Gintaras JURGÄ–LAS |
2007−12−15 |
 Vis dažniau kalbama, kad Lietuvos kaimas baigia degraduoti. Bent kiek gabesni žmonės išvažiavo į miestus ir niekas jų net varu atgal neparvarys. Senieji kaimo žmonės baigia visai nusenti ir išmirti. Tuo tarpu kaime likę jaunesnieji įniko girtuokliauti ir nenori matyti nieko kito, išskyrus alaus “bambalį†ar stipresnio gėrimo buteliuką, gal dar svetimą arba ne visai aišku kieno moteriškę.
Žinoma, tokioms kalboms yra pagrindo. Užtenka pasivažinėti po kaimus ir paklausyti vietinių žmonių pasakojamų niūrių kasdieninių istorijų, kad suprastum, kaip nebemiela darosi ten gyventi. O jei dar užeini į kokią trobą ir pamatai, kas joje vyksta, pradeda imti ir pyktis, ir apmaudas, kad kaimas pasuko tokiu keliu. Nors vienas Merfio dėsnis ir sako, kad nesvarbu tiesus ar kreivas kelias: rezultatas tas pats – apverktinas...
Kai dažniausiai iš kaimo ateina nekokia informacija, dar džiugiau konstatuoti – XXI amžiaus pradžios Lietuvos sodžiuje dar galima rasti ir gerumo, ir nuoširdžiai šiltų žmogiškų santykių.
Devinti metai ant lovos
Vienoje atokioje SkapiÅ¡kio seniÅ«nijos sodyboje nuo pat mažens gyvena Julija MerkienÄ—. Moters gyvenimas niekada nelepino. Nors jai kitais metais jau bus devyniasdeÅ¡imt, moteris iki Å¡iol turi Å¡viesiÄ… galvÄ…. Ji puikiai prisimena ir rÅ«sÄius karo metus, ir pilnÄ… nerimo bei netikrumo pokario laikotarpį, kai dienÄ… bÅ«davo viena valdžia, o naktį kita. Pasak J. MerkienÄ—s, jos Å¡eima buvo paruoÅ¡ta iÅ¡vežimui ir beveik neabejojo, kad taip ir atsitiks. Atsimena senolÄ—, kaip tuo neramiu laikotarpiu ruskiai pagaliais žiauriai sumuÅ¡Ä— jos vyrÄ…, kuriam po egzekucijos dar ilgai kraujais teko spjaudytis. O nugara ilgÄ… laikÄ… buvo mÄ—lyna.
Prisimena senutė, kaip ji dar "kolchozų" laikais patyrė avariją, po kurios sveikata vis silpo, o ji vis ėjo ir ėjo.
J. MerkienÄ—, galima sakyti, yra buvusio kolÅ«kio kriÅ¡tamotÄ—. Kai buvo sprendžiamas klausimas, kaip jį pavadinti, moteris ilgai nesvarsÄiusi pasiÅ«lÄ—, kad prie Kupos esantis kolÅ«kis taip ir turi vadintis – "Pakupys". Niekas tokiam vardui labai ir neprieÅ¡taravo.
Dabar jau kokie devyneri metai ji nebeiÅ¡lipa iÅ¡ lovos. Negana to, vis labiau silpo regÄ—jimas, o prieÅ¡ kurį laikÄ… ji beveik nustojo matyti. Kaip pati sako, dabar tik jauÄia, ar yra visai tamsu, ar saulÄ— Å¡vieÄia.
AnksÄiau J. MerkienÄ— labai mÄ—gdavo ir skaityti, ir megzti. Dabar jau ir tų paskutinių malonumų nebeliko.
Artimų žmonių J. Merkienė neturi. Ji vyro neteko jau daugiau nei prieš trisdešimtį metų, o vienintelis sūnelis mirė vos trijų mėnesių sulaukęs.
J. Merkienė sakė, kad Dievas jos pasigailėjo ir atsiuntė puikią dovaną-moterį, kuri nėra nei jokia giminaitė, o prieš devynerius metus net nebuvo pažįstama.
Sąžinė neleidžia nelaimėlės palikti
Ta dievo dovana - iÅ¡ Å iaulių apskrities atvykusi Ona ValanÄiuvienÄ—, kuriai metelių ne kÄ… mažiau nei prie ligos patalo prikaustytai senolei.
Kažkada J. MerkienÄ—s sesers sÅ«nus susidraugavo su O. ValanÄiuvienÄ—s dukterimi, kuriai ir papasakojo apie vargstanÄiÄ… savo tetÄ…. Apie tai sužinojusi O. ValanÄiuvienÄ— jau beveik prieÅ¡ devynerius metus atvyko pasižiÅ«rÄ—ti, kaip gi ta senutÄ— gyvena. Atvažiavo, pamatÄ— ir pasiliko.
Ji “KupiÅ¡kÄ—nų mintims†pasakojo, kad Å¡i sodyba jau pasidarÄ— kaip namai. Moteriai tenka rÅ«pintis ne tik ligonÄ—s priežiÅ«ra, bet ir nedideliu Å«keliu. Žinoma, jokių galvijų Äia nÄ—ra – tiesiog nebÅ«tų sveikatos juos prižiÅ«rÄ—ti. TaÄiau reikia pasirÅ«pinti ir malkomis žiemai, ir nedideliu darželiu, dar vienÄ… kitÄ… darbelį nuveikti.
AnksÄiau O. ValanÄiuvienÄ— dar galÄ—davo kur nors trumpam iÅ¡važiuoti, bet dabar jau nÄ— vienai dienai ligonÄ—s nebegali palikti. Jei paÄiai slaugytojai tenka nuvažiuoti pas daktarus, ji bÅ«tinai turi tartis su kuria nors kaimyne, kad pavaduotų.
NežiÅ«rint į tai, kad paÄios slaugytojos sveikata yra ne iÅ¡ geriausiųjų, ji nesiruoÅ¡ia palikti vienos J. MerkienÄ—s. O. ValanÄiuvienÄ— sako, kad sąžinÄ— jai neleistų taip pasielgti. Na, nebent visai sveikata suÅ¡lubuotų. Bet kÄ… tada darytų jos slaugomoji draugÄ—? Beliktų jÄ… iÅ¡vežti į senelių namus, bet juk ten tokios geros priežiÅ«ros nebus.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
