Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vėrinys

€Œ O MAN LABAI NORÄ—TųS VÄ—L VAžIUOT į KUPIÅ¡Kį€ (€ŒJAUNYSTÄ—S TILTAS€)

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−12−08 0

Iš savosios kūrybos skrynios šiemet Irena Vidugirytė-Naktinienė iškėlė rietimą “Šalnų drobės”. Padalijo jį į daugybę atraižų ir sulankstė į du šimtus knygelių. Tai buvo jos, švenčiančios septyniasdešimtmetį, dovana mieliems skaitytojams.

I. Vidugirytei-Naktinienei įprasta su nauju kūrybos leidiniu pirmiausia apsilankyti pas jai artimiausius žmonės – kur užaugta, gyventa ir dirbta.
Praėjusį antradienį ji paskyrė tėviškėnams.
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė, pristatydama viešnią būriui kolegių ir į poezijos valandą bibliotekos Parodų salėje atėjusiems meninio žodžio gerbėjams, sakė, jog nuoširdumas, sklindantis iš šios autorės knygų, - tikras. Ji tokia ir gyvenime, - ne tik savo įvairių žanrų kūryba, bet ir kadieniškais pokalbiais besidalijanti su kiekvienu ir džiaugsmais, ir giliais išgyvenimais.

Eilėraščių rinkinys “Šalnų drobės” – ketvirtoji I. Vidugirytės-Naktinienės knyga. Tiek leidinių per aštuonerius metus – tai jau daug. Kaip autorė, puikiai valdanti plunksną, ji tapo žinoma išleidusi dokumentinę apybraižą “Žemaitėlių kaimas”.
Apie širdies įsakymą imtis tokio darbo ji prisiminė ir dabar: “Gimtinėje buvo keturiolika sodybų, o beliko tik viena…” Netrukus turėjo iš ko sudaryti ir eilėraščių rinkinėlį “Laiko spalvos”, nebuvo ilgesnio atokvėpio ir iki eilėraščių, novelių, miniatiūrų, publicistikos knygutės “Metų kraitis”. Tada manyta, jog jau viskuo su skaitytoju pasidalyta. Laimei – ne.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"