|
|
|
Gamta ir mes ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS ATLIEKAS GALITE PRIDUOTI NEMOKAMAI
LapkriÄio 9 d. RokiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—je Gamintojų ir importuotojų asociacija bei VÅ¡Ä® Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija rengia gaminių atliekų surinkimo akcijÄ…. Jos metu iÅ¡ gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:
• elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
• nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
• alyvų atliekos.
Už atitinkamą mokestį atliekų turėtojai galės priduoti:
• vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekas;
• automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekas;
• automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekas;
• eksploatuoti netinkamas transporto priemones.
Akcijos metu atliekas tvarkanÄiai įmonei galima iÅ¡skirtinÄ—mis sÄ…lygomis perduoti ir kitas atliekas. Å iuo metu taip pat vyksta įmonÄ—ms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rÅ«Å¡iuojam“. Prie jo dar galima prisijungti, rÅ«Å¡iuoti atliekas, rinkti taÅ¡kus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! InformacijÄ… apie projektÄ… „Mes rÅ«Å¡iuojam“, prizus, dalyvių registracijÄ… rasite www.mesrusiuojam.lt.
Elektros ir elektroninÄ—je įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rÅ«gÅ¡tys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelÄ™ grÄ—smÄ™ žmogaus sveikatai bei gamtai. Å ių atliekų negalima maiÅ¡yti su kitomis buitinÄ—mis atliekomis. Jas reikia rÅ«Å¡iuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esanÄios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntÄ…, atmosferÄ…, jos užterÅ¡ia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiÅ¡komis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turÄ—tojas, rÅ«Å¡iuodamas atliekas, jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti, padeda saugoti aplinkÄ… ir tausoti gamtos iÅ¡teklius.
Naudoti netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra tarÅ¡os Å¡altinis: iÅ¡ jo į dirvožemį gali iÅ¡tekÄ—ti aplinkai žalÄ… darantys skysÄiai (kuro, alyvos likuÄiai, įvairios rÅ«gÅ¡tys), iÅ¡daužyti automobilio stiklai ne tik terÅ¡ia aplinkÄ…, bet ir gali sužeisti greta žaidžianÄius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esanÄios medžiagos, pakliuvusios į aplinkÄ…, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir terÅ¡ia orÄ….
Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.
Jeigu JÅ«sų įmonÄ—, įstaiga ar organizacija bei JÅ«sų įmonÄ—s, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintų atliekų, praÅ¡ome iki lapkriÄio 4 d. registruotis e. paÅ¡tu [email protected] arba telefonu (8-5) 2060901.
Norintieji priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus turėtų rašyti e. paštu [email protected] arba skambinti telefonu (8-600) 90030.
Tvarkymo naujovÄ—s
Spalio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymo Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai. Jais siekiama skaidriau surinkti ir tvarkyti elektros bei elektroninės įrangos atliekas. Taisyklėse yra naujovių.
Naujojoje tvarkoje nurodoma: jeigu elektros ir elektroninÄ—s įrangos atliekos surenkamos, kai už jas sumoka atliekų turÄ—tojas, pirkimo-pardavimo faktÄ… patvirtinanÄiame dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi bÅ«ti nurodytas perkamos elektros ir elektroninÄ—s įrangos bei jos atliekų pavadinimas, atliekos kodas, duomenys apie pardavÄ—jÄ… (juridinio asmens pavadinimas, teisinÄ— forma, kodas, buveinÄ—, o superkant atliekas iÅ¡ fizinių asmenų – pardavÄ—jo vardas, pavardÄ—, gyvenamoji vieta, jo asmenybÄ™ patvirtinanÄio dokumento pavadinimas ir numeris).
Jeigu metalo laužo priėmimo metu nustatoma, kad metalo lauže yra elektros ir elektroninės įrangos atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti atskiriamos priėmimo metu ir registruojamos priėmimo dokumentuose nurodant elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį bei atliekų kodą.
Naujojoje tvarkoje akcentuota, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo metu susidariusios atliekos turi būti laikomos atskirai nuo kitų įmonės veiklos metu susidariusių atliekų.
 Rokiškio rajone – dešimtys naujų atliekų konteinerių
RokiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s ekologas Darutis Krivas informavo: rajone pastatyti 166 nauji konteineriai, populiariai vadinami „varpeliais“ stiklo, popieriaus ir plastiko pakuoÄių atliekoms. PusÄ™ talpyklų (1 kub. m) nupirko rajono savivaldybÄ— pagal dotacijÄ… iÅ¡ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), kitÄ… pusÄ™ – AB „RokiÅ¡kio komunalininkas“ gamintojų ir importuotojų organizacijų lÄ—Å¡omis. Bendra konteinerių vertÄ— – 55,6 tÅ«kst. Eur (su PVM). Atliekų tvarkytojai praÅ¡o gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rÅ«Å¡iuoti buityje susidaranÄias atliekas bei tausoti brangiai kainuojanÄius konteinerius.
Rokiškio mieste – 12 naujų aikštelių, naujų „varpelių trio“ – visose Rokiškio seniūnijose
Iš 83 Rokiškio rajono savivaldybės nupirktų konteinerių 14 komplektų (stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų konteinerių) pastatyta vietoj senų, nurašytų atliekų talpyklų. 5 konteineriai pakeitė sudegintus: Laisvės gatvėje buvo sudeginti stiklo ir popieriaus atliekų konteineriai, Panevėžio ir Vilties gatvėse – popieriaus, P. Širvio gatvėje – stiklo.
 Naujomis aikštelėmis su spalvingais konteineriais pasipuošė ne tik miesto, bet ir seniūnijų teritorijos: savivaldybė įrengė 12 naujų atliekų surinkimo aikštelių: 8 – Rokiškio mieste, 2 – Kriaunų sen., po vieną – Juodupės ir Panemunėlio sen.
AB „RokiÅ¡kio komunalininkas“ 26 naujų konteinerių komplektus (stiklo, popieriaus ir plastiko atliekoms) pastatÄ— seniÅ«nijų miesteliuose ir kaimuose vietoj senų ir nuraÅ¡ytų atliekų talpyklų. 5 nauji konteineriai pastatyti mieste vietoj sudegusių: du – AukÅ¡taiÄių ir Vilties gatvÄ—se, po vienÄ… – Vilties, AukÅ¡taiÄių ir Vilniaus gatvÄ—se.
Pasak D. Krivo, morališkai pasenusius konteinerius labai reikėjo pakeisti, nes jie nebeatitiko ne tik estetikos, bet ir sanitarinių reikalavimų.
Prašo atidžiau rūšiuoti ir labai tausoti
Dar tik rengiantis naujus „varpelius“ iÅ¡dalinti seniÅ«nijoms, AB „RokiÅ¡kio komunalininkas“ meistras Sigitas Seibutis „Gimtajam RokiÅ¡kiui“ sakÄ—, jog po didelÄ™ rajono teritorijÄ… iÅ¡gabenti naujas atliekų talpyklas reikÄ—s nemažai laiko. Mat konteinerius vežanÄiame transporte telpa vos trys „varpeliai“. Be to, su kai kuriomis seniÅ«nijomis ilgokai derintos konteinerių stovÄ—jimo vietos. Kai kurios seniÅ«nijos „varpelių“ pageidavo prie kapinių ar atokesnÄ—se vietose, bet komunalininkai siÅ«lÄ— rÅ«Å¡iavimo konteinerius statyti tik matomose ir gyventojų dažnai lankomose vietose tam, kad bÅ«tų mažiau aplaidaus rÅ«Å¡iavimo. Atliekų tvarkytojai turi praktikos, jog į rÅ«Å¡iuotoms atliekoms skirtus konteinerius, ypaÄ kaimiÅ¡kose vietovÄ—se, žmonÄ—s tebemeta viskÄ…, kas pakliuvo.
 RokiÅ¡kio mieste stovinÄiuose „varpeliuose“ irgi pasitaiko visko, nors rÅ«Å¡iavimo kokybÄ— Äia akivaizdžiai geresnÄ—. TaÄiau miestelÄ—nai pasižymi kita blogybe – plastiko konteinerius sudegina. Net deÅ¡imt talpyklų, visiÅ¡kai sunaikintų gaisro ar nepataisomai pakenktų ugnies, teko pakeisti naujomis.
Atliekų tvarkytojai praÅ¡o gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rÅ«Å¡iuoti buityje susidaranÄias atliekas bei tausoti brangiai kainuojanÄius konteinerius.
Oro taršos monitoringas: tyrėjai aiškinosi, kokiu oru kvėpuojame
Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos darnus vystymasis neatsiejamas nuo išsamios informacijos gavimo apie antropogeninės taršos monitoringo komponentus (aplinkos oro, aplinkos triukšmo). Dėl šios priežasties 2012 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono savivaldybės taryba patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės ir triukšmo monitoringo programą 2012–2017 metams, kurią vykdo UAB „Darnaus vystymosi institutas“.
Tyrimo duomenys – vieši
Tyrimo tikslai – sistemingai vykdyti RokiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s teritorijoje aplinkos oro kokybÄ—s ir triukÅ¡mo lygio stebÄ—senÄ… gyvenamųjų ir visuomeninÄ—s paskirties pastatų aplinkoje, gautÄ… informacijÄ… teikti rajono bendruomenei, specialistams ir suinteresuotoms institucijoms. Be to, remiantis gauta informacija, determinuoti ir prognozuoti rajono aplinkos oro kokybÄ—s, triukÅ¡mo lygio pokyÄius bei galimas pasekmes, planuoti ir įgyvendinti aplinkos oro apsaugos ir triukÅ¡mo valdymo priemones, informuoti visuomenÄ™.
Monitoringo tyrimo duomenys ir rekomendacijos pateikiamos savivaldybės aplinkos informacijos integruotoje duomenų bazėje (http://www.rokiskiomonitoringas.lt/).
Tirtos teritorijos ir rezultatai
Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje antropogeninės oro taršos tyrimai vykdyti šių metų balandžio 13–27 d. ir birželio 8–22 d. Matuotos sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) ir amoniako (NH3) koncentracijos VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos, senelių globos namų teritorijose, Respublikos ir Pramonės gatvių sankryža, Parko g. 11, Nepriklausomybės a. 11, Vytauto gatvės atkarpa, Pievų ir Vytauto gatvių bei Paupio ir Vytauto gatvių sankryža, Kauno gatvės atkarpa, Nepriklausomybės a. ir Kauno gatvių bei Pievų ir Kauno gatvių sankryžos, rajono mokyklų teritorijos, papildomai tirta oro tarša „Audrupio paukštyno“ ir Žiobiškio komplekso artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje.
Ä®vertinus gautus tyrimo rezultatus bei terÅ¡alų kilmÄ™ konstatuota, kad rajono savivaldybÄ—s orÄ… labiausiai terÅ¡ia transporto priemonių iÅ¡metamosios dujos, kuriose yra daugiau nei 200 įvairių cheminių junginių. Pagrindiniai terÅ¡alai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelÄ—s (dulkÄ—s, suodžiai), sieros dioksidas. Pagal I ir II ketv. rajono teritorijoje atliktus antropogeninÄ—s oro tarÅ¡os tyrimų rezultatus teikiamos tokios iÅ¡vados: rajono savivaldybÄ—s teritorijoje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo užfiksuota NO2 ir SO2 nustatytų ribinių verÄių virÅ¡ijimų. Amoniako (NH3) koncentracijos virÅ¡ijimai fiksuoti gyvenamųjų namų aplinkoje Å¡alia „Audrupio paukÅ¡tyno“ ir ŽiobiÅ¡kio komplekso.
Pavyzdžiui, II ketv. tyrimo laikotarpiu santykinai aukÅ¡Äiausia NO2 koncentracija buvo užfiksuota Respublikos ir PramonÄ—s g. sankryžoje (siekÄ— 12,67 μg/m). Santykinai aukÅ¡Äiausia SO2 koncentracija aplinkos ore buvo užfiksuota RokiÅ¡kyje, prie Parko g. 11 (16,56 μg/m).
Oro tarÅ¡os lygis priklauso nuo transporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies ploÄio, vietovÄ—s reljefo, meteorologinių sÄ…lygų.
Taip pat oro kokybei įtakos turi transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras.
Transporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido.
Taršos priežastys
Pagal atliktus tyrimus, rajono aplinkos oro užterÅ¡tumas antropogeninÄ—s kilmÄ—s terÅ¡alais priklauso nuo daugelio faktorių: terÅ¡alų iÅ¡metimų kiekio, kaupimosi iÅ¡metimo vietose specifikos, iÅ¡sisklaidymo į didesnÄ™ erdvÄ™ galimybių. Silpnas vÄ—jas, rÅ«kas, dulksna, temperatÅ«ros inversija (didÄ—jant aukÅ¡Äiui didÄ—ja temperatÅ«ra), kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sÄ…lygas terÅ¡alams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterÅ¡tumas tokiais atvejais gali gerokai padidÄ—ti. Be to, oro kokybei didelÄ—s įtakos turi vieno stambaus terÅ¡Ä—jo iÅ¡metimai, terÅ¡alų koncentracija gali padidÄ—ti ir puÄiant tos krypties vÄ—jui, kuris terÅ¡alus neÅ¡a nuo gamyklos miesto link.
ŽiemÄ… nemažos įtakos oro kokybei turi oro temperatÅ«ra, nes spaudžiant Å¡alÄiams, padidÄ—ja Å¡iluminÄ—s energijos poreikis, o jÄ… gaminant didÄ—ja iÅ¡metimai į orÄ…. Kai orus lemia žemo atmosferos slÄ—gio sÅ«kuriai – ciklonai – vyrauja palankios sÄ…lygos terÅ¡alams iÅ¡sisklaidyti dÄ—l dažnos orų kaitos, stipresnio vÄ—jo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai iÅ¡sklaido arba iÅ¡plauna, nusodina kenksmingus oro terÅ¡alus.
Rekomendacijos
Tyrimo iÅ¡vadose pateiktos oro tarÅ¡os mažinimo rekomendacijos. TyrÄ—jai akcentuoja, kad didÄ—jantis automobilių skaiÄius, transporto infrastruktÅ«ros plÄ—tra yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos rajono aplinkos oro kokybÄ—s rodikliams. SiÅ«loma transporto srautus reguliuoti mažinant transporto srautų poveikį aplinkai, tolygiai vystyti vietinių kelių plÄ—trÄ…, plÄ—toti centralizuotÄ… Å¡ilumos sistemÄ…, individualiųjų namų gyventojus skatinti kÅ«renti atsinaujinantį kurÄ….
Savivaldybei rekomenduojama aktyvinti visuomenės ekologinį švietimą, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose.
Gyvulininkystės kompleksų amoniako išmetimų į aplinkos orą koncentraciją mažinti siūloma griežtesne aplinkosaugos reikalavimų gyvulių laikymo, mėšlo ir srutų kaupimo, sandėliavimo ir įterpimo technologinio proceso kontrole.
Ar žinote, kad...
Sieros dioksidas (SO2) – atmosferos teršalas, susidarantis degimo (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių) procese. Sieros dioksido kiekį aplinkos ore galima sumažinti naudojant mažai sieros turintį kurą. Patekęs į atmosferą, sieros dioksidas gali oksiduotis iki SO3 (sieros trioksido). Esant vandens garų, SO3 greitai virsta sulfatais bei sieros rūgšties aerozoliais. Esant tiesioginiam žmogaus odos kontaktui su SO2, oda sudirginama, esant didesnėms koncentracijoms, gali nudegti. Įkvėptas SO2 pakenkia bronchams, pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą. SO2 gali paspartinti esamų kvėpavimo takų ligas. Įkvėpta sieros rūgštis (H2SO4) skatina kvėpavimo sistemos gleivių išsiskyrimą, sumažina organizmo gebėjimą pašalinti dulkes ir padidina infekcijos prasiskverbimo į kvėpavimo takus galimybę.
Sieros junginių poveikis kenksmingas ir augalams: pažeidžiami augalų lapai, sutrinka augalų fotosintezÄ—s ir kvÄ—pavimo procesai, augalai nustoja augti. YpaÄ kenksmingas SO2 ir rÅ«gÅ¡Äių kritulių poveikis pastatams ir technikai. Esant rÅ«gÅ¡Äiai terpei, greitÄ—ja metalų korozija, mažėja įvairių audinių atsparumas: žalojamos statybinÄ—s ir konstrukcinÄ—s medžiagos (betonas, plytos, plastmasÄ—, plienas).
Azoto oksidai NOx (NO, NO2) – aplinkoje paplitusios inertinÄ—s dujos, sudaranÄios 79 proc. atmosferos oro. Å ioje formoje azotas yra nekenksmingas žmogui ir gyvybiÅ¡kai reikalingas augalų medžiagų apykaitai. Esant aukÅ¡toms degimo temperatÅ«roms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), azotas jungiasi su atmosferos deguonimi ir sudaro azoto oksidÄ… (NO), kuris atmosferoje oksiduojasi iki azoto dioksido (NO2). Esant didesnÄ—ms koncentracijoms gali sutrikti deguonies transportavimas kraujyje.
Amoniakas (NH3) – bespalvÄ—s, aÅ¡traus, nemalonaus kvapo, sprogios, degios ir toksiÅ¡kos dujos. Amoniako dujos stipriai dirgina kvÄ—pavimo takų ir akių gleivines, gali jas nudeginti, sukelti kosulį, kvÄ—pavimo sutrikimus. Apsinuodijus amoniaku perÅ¡ti, aÅ¡aroja akys, sukeliamas kosulys, Äiaudulys, prasideda nosies, gerklų, bronchų gleivinÄ—s, akių junginÄ—s uždegimas. Nuo tarÅ¡os pertekliaus rÅ«gÅ¡tÄ—ja dirvožemis.
„Gimtasis Rokiškis“
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
