 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos JUODžIÅ«NAI €“ GARSIų ASMENYBIų GIMTINÄ—
Aldona EžerskienÄ— gimÄ— ir užaugo JuodžiÅ«nų kaime. JuodžiÅ«nų kaimas yra Å imonių seniÅ«nijoje ir nuo jos centro nutolÄ™s tik kilometrÄ…. Abi vietoves jungia JuodžiÅ«nų gatvÄ—, kurios ribÄ… tarp kaimų žymi nedidelis vandens tvenkinÄ—lis. ÄŒia anksÄiau ÄiuožinÄ—ti žiemomis sulÄ—kdavo kaimyninių gyvenvieÄių vaikai. Å iandien vaikiÅ¡ko klegesio mažai tiek Å imonyse, tiek ir JuodžiÅ«nuose. Pastarajame kaime likusios kelios sodybos, kuriose daugiausia gyvena vyresnio amžiaus Å¡eimos. Kai kurie gyventojai Äia gimÄ—, augo ir tame paÄiame kaime gyveno jų seneliai ir proseneliai. Kai kurie žmonÄ—s į JuodžiÅ«nus atsikraustÄ— vÄ—liau.
JuodžiÅ«nų kaime gyvenantis Albertas sakÄ—, kad Å¡io kraÅ¡to jaunimas daugiausia emigruoja į užsienį. „AnksÄiau mÅ«sų kaime buvo daug žmonių. Daugelis dirbo Å imonių kolÅ«kyje, fermose. Vaikai Ä—jo į Å imonių mokyklą“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Gilios savo gimtinÄ—s istorijos moteris papasakoti nebegalÄ—jo – jos mama esÄ… daug pasakodavo, bet tos žinios iÅ¡Ä—jo į užmarÅ¡tį. Dabar, pasak A. EžerskienÄ—s, JuodžiÅ«nuose nebÄ—ra daug gyventojų. Dalis senų žmonių iÅ¡mirÄ—. „Jau yra ir tuÅ¡Äių sodybų. Darbų Äia nÄ—ra, nuo miesto toli, tai niekas ir neateina gyventi. Dar kelios jaunesnÄ—s Å¡eimos yra su vaikais. Daug kaimynų emigravo į JungtinÄ™ KaralystÄ™, kitas Europos Å¡alis. Dar yra Å«kininkų“, – vardijo paÅ¡nekovÄ—. Moteris neslÄ—pÄ— nuoskaudos dÄ—l valdžios politikos, kuri baigia iÅ¡naikinti tokius senus kaimus, kaip JuodžiÅ«nai. PaÄios Aldonos vaikas penkerius metus irgi gyvena JungtinÄ—je KaralystÄ—je. „Dar turime daržo, gyvulių. Taip ir gyvename Äia. ViskÄ… valdžia sužlugdÄ—...“ – nuogÄ…stavo paÅ¡nekovÄ—. Buzų dinastija ir kitos garsenybÄ—s Apie gimtÄ… kaimÄ… iÅ¡ tÄ—vų Å¡iek tiek daugiau papasakoti galÄ—jo JuodžiÅ«nų gyventojas Juozas Buzas. Nors vyras dar nÄ—ra tokio amžiaus, kad prisimintų, kaip jo kaimynai skirstÄ—si į vienkiemius praeito amžiaus pradžioje, ar mokÄ—jo mokesÄius kunigaikÅ¡tienei, jis iÅ¡ tÄ—vų pasakojimų galÄ—jo prisiminti, kaip istorija palietÄ— kiekvieno kaimyno kiemÄ…. JuodžiÅ«nuose, pasirodo, gyveno daug žinomų žmonių. 1922 metais Äia gimÄ— architektas Žybartas Simonaitis. IÅ¡ JuodžiÅ«nų į platų pasaulį iÅ¡Ä—jo teisininkas, žurnalistas, kraÅ¡totyrininkas, politinis veikÄ—jas Peliksas BugailiÅ¡kis (1883–1965), pedagogas ir kalbininkas Jonas Murka (1889–1945), dailininkas Bronius Žekonis (1911–1944), dailininkai AdelÄ— KatelienÄ— (g. 1913) ir Antanas SaviÄiÅ«nas, architektÄ— Gražina PajarskaitÄ— bei kiti. Žinomų žmonių netrÅ«ko ir paties J. Buzo giminÄ—je. Å imonių miestelio pakraÅ¡tyje savo pirkelÄ™ ir kalvÄ™ turÄ—jo tautodailininkas iÅ¡ JuodžiÅ«nų Petras Buzas, gimÄ™s 1845 m. MeniÅ¡kos sielos jaunuoliui gimtajame kaime buvo ankÅ¡ta ir vienÄ… dienÄ… jis nusprendÄ— iÅ¡eiti pÄ—sÄias į Vilnių, į Tilžę. Ten susipažino su knygneÅ¡iais, iÅ¡mokiusiais kupiÅ¡kÄ—nÄ… skaityti. Savo kalvÄ—je (gimtinÄ—je) vaikinas prisikaldavo vario, sidabro žiedų, virbalų, iÅ¡ kurių uždarbio galÄ—jo keliauti. BÅ«damas 35 metų P. Buzas vedÄ— merginÄ… iÅ¡ gimtojo kaimo. Ä® tolimus kraÅ¡tus tada nebekeliaudavo, tik po Å imonių giriÄ… iÅ¡tisas dienas pavasariais klajodavo. Å imonių apylinkių kapinÄ—se yra nemažai jo kaltų sauluÄių. ŽmonÄ—s kalbÄ—jo, kad saulutes Petras kaldavÄ™s pasižiÅ«rÄ—jÄ™s į žmonos austus raÅ¡tus, mat jÄ… labai mylÄ—jÄ™s, o Å¡i buvusi naginga audÄ—ja. MeniÅ¡kas klajÅ«nas mirÄ— 1916 m., bÅ«damas apie 70 metų amžiaus. Buzo pavardÄ™ turÄ—jo ir vienas pirmųjų lietuvių vaistininkų iÅ¡ JuodžiÅ«nų – Valentinas Buzas. Peterburge Å¡is žmogus prasigyveno nuomodamas teatrų ,,garderobus“. Povilas Buzas garsÄ—jo kaip geras aludaris. Žygdarbiais garsus ir paties paÅ¡nekovo J. Buzo tÄ—vas Vaclovas, už Lietuvos laisvÄ™ 1990 m. sausio 13 dienÄ… stojÄ™s vyras patyrÄ— sunkiÄ… kojos traumÄ…. Ne vienas Å¡io kraÅ¡to gyventojas yra emigravÄ™s į AustralijÄ…, KanadÄ…, AmerikÄ… ir kitas užsienio Å¡alis.
Nuo JuodžiÅ«nų miestas toli, todÄ—l kai kurie kaimo gyventojai dirba savo Å«kiuose. AutorÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, pirmÄ… kartÄ… JuodžiÅ«nų vardas oficialiai paminÄ—tas 1738 metais. Iki tol Å¡i vieta priklausÄ— Pienionių seniÅ«nijai, Å ernupių vaitijai. 1672 metais įvardijamas jos pavadinimas „Rimdzialowicze“ (RimdžiÅ«nai arba Rimdžiai). Kaimas tuo metu buvo sunkiai nukentÄ—jÄ™s po Rusijos karo su Å vedija. IÅ¡ naujo kurtis su nauju pavadinimu JuodžiÅ«nai pradÄ—jo XVIII a. Tuomet jau gyveno žmonÄ—s, kurių pavardes kaime galima rasti ir dabar. ÄŒia kÅ«rÄ—si Buzai, JurÄ—nai ir kiti. 1784 metais JuodžiÅ«nai galÄ—jo priklausyti kunigaikÅ¡tienei ÄŒartoriskai. Vietiniai gyventojai daugiausia vertÄ—si iÅ¡ žemÄ—s. 1915 metais einant frontui, sudegÄ— apie pusÄ— kaimo sodybų, o 1919 m. – dar keturios. JuodžiÅ«nai sunkiai pasidavÄ— praeito amžiaus pradžios žemÄ—s reformai, kai sodybas imta skirstyti į vienkiemius. Mažažemiai, nenorÄ—dami nukentÄ—ti, nesutiko keldintis, taÄiau 1931 metais kaimas baigtas skirstyti į vienkiemius. Skaudų smÅ«gį JuodžiÅ«nams sudavÄ— ir Antrasis pasaulinis karas: degÄ— gyventojų namai, jaunimas traukÄ— į Vakarus, kai kurios Å¡eimos iÅ¡tremtos į SibirÄ…, vyrai kalÄ—jo Gulago kalÄ—jime. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 826 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
