|
|
|
Vėrinys PRAPUOLÄ— žEMÄ—, SUGRIUS IR SANDÄ—LIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−11−03 |
GenovaitÄ— Veronika JasiÅ«naitÄ—, Å¡iemet Å¡venÄianti 80 metų sukaktį, sakÄ—, jog žmogaus gyvenimo kiekvienas tarpsnis gražus, net ir senatvÄ—.TaÄiau pastaruosius keliolika metų jÄ… labai vargina nekilnojamojo turto nuosavybÄ—s atkÅ«rimo rÅ«pesÄiai. Pagaliau kÄ… jai su to sandÄ—lio, kolÅ«kio nugyvento, griuvenomis daryti?
RÅ«pinosi kaip dukra, taÄiau neįdukrino
Ne per seniausiai iÅ¡ Kauno atvykusi aplankyti jai brangių žmonių kapų, G.V. JasiÅ«naitÄ— apsilankÄ— ir “KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ redakcijoje. VieÅ¡nia sakÄ—, jog tam ruoÅ¡Ä—si nuo pavasario, kai mÅ«sų laikraÅ¡Äio priede “Kamara†perskaitÄ— raÅ¡inį apie Mirabelio dvaro, su kuriuo susijÄ™s ir jos gyvenimas, likuÄius.
G.V. JasiÅ«naitÄ— sakÄ—, jog galinti ir kai kÄ… papildyti ar patikslinti, papasakoti, kokių įsipareigojimų prisiimdavo giminaiÄiai, jeigu kurį nors iÅ¡ jų aplankydavo didelÄ— nelaimÄ—.
Jos gyvenime irgi buvo toks atvejis. MergaitÄ—s mama Ona JasiÅ«nienÄ— su kiekviena diena jautÄ—, kaip senka jos jÄ—gos, taÄiau ja, mažiausiÄ…ja dukterimi, rÅ«pinosi, kol tik įstengÄ—. GenovaitÄ— Veronika naÅ¡laitÄ— liko Å¡eÅ¡erių. JÄ… nuo pirmos dienos Ä—mÄ— globoti dÄ—dÄ—, mamos brolis, Petras Å ileika su žmona Viktorija. Jie labai stengÄ—si, kad giminaitÄ— jaustųsi kaip savo Å¡eimoje, vadintų juos tÄ—veliu ir mamyte, taÄiau su įdukrinimu neskubÄ—jo, manÄ—, kad teisingiau bus, jei dukterÄ—Äia turÄ—s tikrų savo tÄ—vų pavardÄ™. Kurį laikÄ… ji pas savo globÄ—jus ir gyveno Kaune.
TuometinÄ—je Lietuvos sostinÄ—je V. ir P. Å ileikos buvo įsikÅ«rÄ™ grįžę iÅ¡ JAV. Nors V. Å ileikienÄ— buvo kilusi iÅ¡ kaimo, taÄiau po kelerių metų, praleistų Bostone, jai labiau patiko miestietiÅ¡kas gyvenimas, taÄiau nebuvo tokia užsispyrÄ—lÄ—, jog nenusileistų iÅ¡mintingiems vyro sprendimams. Antai dar prieÅ¡ įsikurdamas didmiestyje, P. Å ileika buvo nemažai žemÄ—s įsigijÄ™s Puože, bet netrukus jÄ… pardavÄ—.
Gydytojas patarÄ— gyventi kaime
Na, o kad KaunÄ… iÅ¡keitÄ— į Mirabelį, Å¡iek tiek lÄ—mÄ— ir gydytojo patarimas. Jis P. Å ileikai sakydavÄ™s, jog su jo liga vaikÅ¡Äioti betoniniais Å¡aligatviais ir akmenimis grįstomis gatvÄ—mis kojoms nesveika, daug geriau minkÅ¡tesniais takeliais, o tokie yra kaime. Ar tai iÅ¡ tikrųjų daug lÄ—mÄ— jos dÄ—dÄ—s apsisprendimÄ… įsigyti Mirabelio dvarÄ… su nemažu plotu žemÄ—s, G. V. JasiÅ«naitÄ— nenorÄ—tų atkakliai tvirtinti, pagaliau tai neturi jokios reikÅ¡mÄ—s, tik įdomesnÄ— detalÄ— iÅ¡ gyvenimo, buvusio patriotiÅ¡kai nusiteikusio žmogaus, siekusio, jog Lietuvoje nesunyktų tai, kas ankstesnių žemvaldžių buvo vertingesnio pastatyta, pasodinta.
Nustebino ir grafienÄ™
Tad vos persikÄ—lÄ™s į Mirabelį, P. Å ileika Ä—mÄ—si tvarkyti gyvenamojo namo stogÄ…, nes jis, kaip pamena ir G.V. JasiÅ«naitÄ—, labai buvo panaÅ¡us į rÄ—tį. Sodyboje vyko ir dailylenÄių ruoÅ¡imas, tad netruko ir jomis statmenai apkalti visÄ… didelį rÅ«mÄ…. Tada jau buvo keiÄiami tvartų, daržinių ir to akmeninio svirno stogai. Pamena GenovaitÄ— Veronika, jog kartÄ… pas juos buvo užsukusi pro Å¡alį, bene į Papilį, važiavusi anksÄiau Mirabelyje gyvenusi grafo Å u-azel de Gofhe palikuonÄ—, ir ji labai stebÄ—josi, kad taip atjaunÄ—jÄ™s senasis Mirabelio dvaras.
Kolūkio turtą saugojo kaip savo
1940 metais sovietinės valdžios Šileikų ūkis buvo išbuožintas, o pokario metais jo šeimininkas atsidūrė numatytų ištremti sąrašuose. Todėl P. Šileika, išgirdęs, kad prasideda vėl nauja trėmimo banga, pasitraukdavo iš namų, tai taip ir išliko. Kolūkiui susikūrus, jam teko saugoti jo turtą, to darbo jis nesikratė, juolab kad ūkiniai pastatai buvo ir iš jo paimtas turtas. G. V. Jasiūnaitė sakė, kad jų buvusiais statiniais dar ilgai naudojosi kolūkis.
VÄ—l paviliojo Kaunas
PaÅ¡nekovÄ— sakÄ—, kad P. Å ileika mylÄ—jo jÄ… kaip dukterį, sunkiais pokario metais sudarÄ— sÄ…lygas studijuoti Vilniuje ir įsigyti užsienio kalbos mokytojos diplomÄ…. MirÄ— jis 1959 metais.Tuo metu ir jos globÄ—jos Viktorijos Å ileikienÄ—s sveikata buvo prasta. Neliko kitos iÅ¡eities, kaip kviestis gyventi pas save į tolimÄ… PriekulÄ—s miestukÄ…, į kurį ji pateko pagal paskyrimÄ…. Butas buvo ankÅ¡tas ir gyvenant joms Å ilutÄ—je, Kauno priemiestyje, Garliavoje, pagaliau ir Å¡io miesto centrinÄ—je gatvÄ—je. Bet visada iÅ¡siteko, taÄiau G.V. JasiÅ«naitÄ— mananti, kad jos antroji mama V. Å ileikienÄ—, tegu garsiai ir neapgailÄ—davo Mirabelio, o mintimis tikrai paklaidžiodavo po jį. MirÄ— ji 1983 metais.
Nepamiršta nei kolegos, nei auklėtiniai
Kaune G.V. JasiÅ«naitei ilgiausiai teko dirbti Tumo Vaižganto vidurinÄ—je mokykloje. Nuo iÅ¡siskyrimo su jos bendruomene, iÅ¡Ä—jus į užtarnautÄ… poilsį, praÄ—jo jau daug metų.TodÄ—l mÅ«sų kraÅ¡tietÄ— buvo labai nustebinta, jog pasveikinti jos su jubiliejiniu gimtadieniu nepamirÅ¡o nei pedagogai sinjorai, nei 45-oji Å¡ios mokyklos auklÄ—tinių laida, nors juos anglų kalbos mokÄ— tik iki 7-os klasÄ—s. Susirado jÄ… buvÄ™ mokiniai ir iÅ¡ kitų vietovių mokyklų, kuriose jai teko dirbti, biÄiuliai iÅ¡ keliautojų klubo. G. V. JasiÅ«naitÄ— buvo patenkintas, kad jos jubiliejui skirtas renginys vyko senovinÄ—s lietuvių kultÅ«ros tema.
PaveldÄ—jamas turtas - beveik tik menamas
G. V. Jasiūnaitę visai kitokia nuotaika užplūsta, kai ji pradeda galvoti apie jai tekusį rūpestį dėl P. ir V. Šileikų paveldėjamo turto.
Jos turimi dokumentai patvirtina, jog dar 1991 m. liepos 9 d. ji tuometinÄ—s KupiÅ¡kio rajono valdybos registratÅ«roje paliko praÅ¡ymÄ… dÄ—l jai priklausanÄio P. Å ileikos palikimo. TaÄiau kitÄ… dienÄ… jai buvo praneÅ¡ta, jog dÄ—dÄ—s palikimas – nekilnojamasis turtas - jai nepriklauso. Vis dÄ—lto jai pavyko tapti žemÄ—s ir iÅ¡likusio sandÄ—lio paveldÄ—toja, nes tokiÄ… jos teisÄ™ nustatÄ— teismas. Beje, pasak G. V. JasiÅ«naitÄ—s, ji žemÄ—s reformos rajone vykdytojus buvo įspÄ—jusi, jog dÄ—l juridinio fakto nustatymo kreipsis į teismÄ…, taÄiau kai su jo iÅ¡vada nuÄ—jo pas reformos vykdytojus, sužinojo, jog Å ileikų buvusi žemÄ— Mirabelyje jau baigiama iÅ¡dalyti kitiems.
Kaip tvirtina G.V. Jasiūnaitė, jai buvo atkurta nuosavybė tik į akmeninį svirną su kiauru stogu ir aplink dvaro centrą buvusią žemę.
Su tokiais žemÄ—s sugrąžinimo jai rezultatus patvirtinanÄiais ir kitais dokumentais 2005 m. rugsÄ—jį ji kreipÄ—si į Seimo narį VytautÄ… GalvonÄ…, o dar anksÄiau padÄ—ti iÅ¡gelbÄ—ti vis labiau griÅ«vantį Mirabelio akmeninį svirnÄ… praÅ¡Ä— ir KupiÅ¡kio SavivaldybÄ—s administracijos paminklotvarkos tarnybos. Moteris tame raÅ¡te tvirtino, jog sutinkanti, kad Å¡is restauruotas pastatas bÅ«tų naudojamas kaimo bendruomenÄ—s poreikiams - įrengti muziejų, turÄ—ti patalpÄ… kultÅ«ringam laisvalaikiui.
Tuomet specialistas paminklosaugai Vincas DiÄkus savo atsakyme jai paaiÅ¡kino, jog norint kad Å¡is pastatas bÅ«tų apsaugotas nuo tolesnio irimo, tektų iÅ¡leisti 62,5 tÅ«kst. litų, o kad tiktų naudoti bendruomenÄ—s poreikiams – apie 0,8 milijono litų. Atsakymo autorius netvirtino, jog nerealu tikÄ—tis finansinÄ—s paramos iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų, taÄiau tuo turi rÅ«pintis pastato savininkas.
G.V. Jasiūnaitės archyve yra ir jam skirtuoju laiku (2001 m.) dirbusio apskrities viršininko Ramūno Vyžinto paaiškinimas, jog pretendentei priklausiusi žemė natūra iš karto negrąžinta todėl, kad ji neatvyko į kviestą susirinkimą`dėl žemės paženklinimo vietoje. Ant to paties rašto ir G. V. Jasiūnaitės atsiliepimas: į pastarąjį susirinkimą nenuvyko todėl, kad iš pokalbio su matininku suprato, jog visa žemė natūra jai nebus grąžinta.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
