Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

TEISĖJAI – DARBŲ IR REFORMŲ SŪKURYJE

Banguolė ALEKNIENĖ

2013−02−02 5

Kupiškio r. apylinkės teismo duris piliečiams tenka praverti ir savo, ir ne savo noru. Dėl ko dažniausiai bylinėjasi kupiškėnai? Ar visi būna patenkinti apylinkės teismo sprendimais? Kokios reformos laukia mūsų rajono apylinkės teismo?
Šiais klausimais pasikalbėjome su laikinai šio teismo pirmininko pareigas einančiu Sauliumi Vanagu.

Teisėjai dirbo be broko

Pasak S. Vanago, Kupiškio r. apylinkės teismo teisėjai praėjusiais metais išnagrinėjo 123 baudžiamąsias, 953 civilines ir 386 administracinių teisės pažeidimų bylas. Iš šių bylų aukštesnės instancijos teismui buvo apskųsti 22 nuosprendžiai ir 15 civilinių bylų sprendimai. Tačiau panaikintų nuosprendžių ar sprendimų nebuvo, tik šeši šiek tiek pakeisti. Vienas svarbiausių teisėjų veiklos rodiklių – procesinių sprendimų stabilumas, rodantis, kiek priimtų procesinių sprendimų nebuvo panaikinta aukštesnės instancijos teismo – pernai siekė 100 proc.

Praėjusiais metais teisme ir toliau daugėjo baudžiamųjų bylų (2011 m. išnagrinėtos 122, 2010 m. – 109) ir tokia tendencija išlieka jau keletą metų. Civilinių (2011 m. – 987, 2010 m. – 1097) ir administracinių teisės pažeidimų (2011 m. – 419, 2010 m. – 541) bylų ir toliau kasmet mažėja. „Civilinių bylų buvo padaugėję ekonominės krizės metu, kai gyventojai, masiškai ėmę prieš tai lengvai bankų dalinamus kreditus, naudojęsi lizingo paslaugomis, tapo nemokūs. Praėjus krizės bangai, sugriežtinus bankams paskolų išdavimą, tokių bylų gerokai sumažėjo“, – pakomentavo situaciją teisėjas.

Preliminariais duomenimis, Kupiškio r. apylinkės teismo teisėjų vidutinis statistinis darbo krūvis 2012 m. vidutiniškai siekė 55,4 bylos ir kitų procesinių dokumentų, išnagrinėjamų per mėnesį (2011 m. – 58,40, 2010 m. – 62,45). „Išsamios statistikos dar nesame gavę, tad negalime palyginti su kitų teismų krūviu. Be bylų, teisėjai privalo išnagrinėti ir kitus teismui pateiktus dokumentus. 2012 m. jie išnagrinėjo 312 dokumentų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, 26 teikimus ir prašymus baudžiamųjų bylų vykdymo procese, 15 prašymų civilinių bylų vykdymo procese, 53 prašymus administracinių teisės pažeidimų bylų vykdymo procese ir prašymus sankcionuoti nutarimą“, – vardijo teisėjų nuveiktus darbus S. Vanagas.

Smurtas ir vagystės

Pasak jo, 2012 m. daugiausia baudžiamųjų bylų (44) buvo išnagrinėta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai (fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir panašių veikų), vagysčių ir kitų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų – 37 bylos, grasinimų susidoroti – 28 bylos, viešosios tvarkos pažeidimų – 14 bylų.
Pernai išnagrinėta daugiausia (687) civilinių bylų, susijusių su prievolių teise (dėl pirkimo-pardavimo, atlygintinų paslaugų teikimo, paskolų ir pan.). Taip pat buvo išnagrinėtos 178 bylos, susijusios su šeimos teisiniais santykiais (dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, dėl tėvystės bei išlaikymo klausimų, kitų vaikų ir tėvų teisių ir pareigų). Kitokių kategorijų bylos labai pastebimos dalies nesudarė.

Teismai stambės

S. Vanagas sakė, kad teismo finansavimas tebelieka sumažintas. Praėjusius metus jie užbaigė turėdami 6,4 tūkst. litų skolą. Ši skola palyginti nedidelė. Didžioji jos dalis tenka biudžetui (SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)). Dar šiek tiek yra skolų už ryšio, šildymo komunalines paslaugas.
Darbuotojų skaičius stabilus – 16 arba 15,5 etato, iš jų 3 teisėjų ir 1 teisėjo padėjėjo.

„Nuo 2014 m. laukia teismų stambinimas. Iš apylinkių teismų planuojama palikti tik 15. Kupiškio r. apylinkės teismui, kaip ir kitiems mūsų apskrities teismams, gresia tapti Panevėžio apylinkės teismo padaliniu. Apylinkių teismų reformą planuojama įgyvendinti sekant Estijos pavyzdžiu. Šios reformos projektas svarstomas teisininkų. Kol kas jis dar nepasiekė Seimo. Tokiais pokyčiais siekiama sutaupyti lėšų. Mažesniuose teismuose nebeliktų buhalterijų, gal mažėtų ir kitų administracijos etatų. Po reformos nebeliktų ir teismo pirmininko statuso mažesniuose teismuose. Laikinai šias pareigas einu nuo praėjusių metų liepos 11 d., kai baigėsi teismo pirmininkės Irenos Pocevičienės įgaliojimai. Teismų įstatyme numatyta tokia sąlyga, kad nesant pirmininko, jo pareigas eina didžiausią stažą tame teisme turintis teisėjas. Šios pareigos atiteko man, nes mano teisėjo stažas šiame teisme keleriais metais didesnis nei teisėjo Virginijaus Skaraičio.
Estijoje sustambinus teismus lėšų sutaupyta nebuvo. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad reforma leis išlyginti teisėjų darbo krūvį. Mažiau bylų turintys teisėjai važinės jų nagrinėti ir į daugiau jų turintį teismą. Tokiais atvejais kelionės išlaidas jiems padengtų valstybė. Apskritai po teismų reformos teismuose dirbančių žmonių tikrai nedaugės“, – dalijosi mintimis apie būsimą teismo pertvarką pašnekovas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"