Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

ŠILUMOS EIKVOTOJAMS – PRIVERSTINĖ RENOVACIJA

Ingrida NAGROCKIENĖ

2013−01−26 13

Seimas sumąsto vis daugiau priemonių, kaip priversti tautiečius renovuoti senus daugiabučius namus. Praėjusią savaitę premjeras pristatė naująjį daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį didesnės galios suteikiamos savivaldybėms. Jos galės ne tik imti paskolas gyventojų namams atnaujinti, bet ir įpareigoti daugiabučio namo, kuriame viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, savininkus per dvejus metus rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas arba atlikti kitus darbus, kurie leistų taupyti šilumą. Patiems rajonų vadovams toks priešo vaidmuo – visai ne prie širdies.

Naujas renovacijos modelis

Praėjusią savaitę Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sukvietė šalies savivaldybių vadovus susipažinti su nauju daugiabučių namų renovacijos modeliu.
Jame premjeras akcentavo būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį. A. Butkevičiaus nuomone, rajonų valdžia turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovacijos programas, paskirti administratorius, ir tik tada Vyriausybė įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.

Naujasis renovacijos modelis, kūrėjų teigimu, ne tik paskubins iki šiol ignoruotą diskusiją dėl šio proceso tarp gyventojų, bet ir privers juos susimąstyti, kad namo remontas atsipirks sutaupytomis lėšomis už šilumos mokesčius.
Mat Seimas jau priėmė ir Šilumos ūkio įstatymo pataisas, suteikiančias teisę savivaldybėms nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiuose namuose ir teisę įpareigoti daugiabučių namų, suvartojančių šilumos daugiau nei nustatytos normos, savininkus per 24 mėnesius atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Iki šiol pagal Šilumos ūkio įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė ir prireikus pakeisdavo maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas.
Premjero teigimu, artimiausiu metu taip pat bus parengti teisės aktai, kurie leistų savivaldybėms savarankiškai spręsti kompensacijų už šilumą klausimus, siejant juos su gyventojų dalyvavimu renovacijos procese.

Pavers gyventojų priešais

Dar siūloma, kad paskolas namams atnaujinti galėtų imti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės. Tai, Vyriausybės nuomone, padrąsintų žmones imtis veiksmų. Šiam sumanymui pritarė retos savivaldybės vadovas.
Dar skeptiškiau savivaldos atstovai įvertino jiems primestą dėmesį renovacijos programoje.
Pasak susitikime su premjeru dalyvavusio Kupiškio rajono mero pavaduotojo Algirdo Navicko, Vyriausybės užmojai pavers Savivaldybę savo pačių gyventojų priešu, o tai lygu jos savižudybei.

„Pristatytas modelis labai gražiai skamba. Niekas neprieštarauja, kad remonto daugiabučiams namams reikia, ir visi norime gyventi gražiau, saugiau. Tačiau su teise vykdyti renovaciją rajonuose savivalda gauna ir naštą bei atsakomybę. Jei renovacija vis tiek nepajudės ir programa nepasiteisins, kalti liksime mes“, – teigė vicemeras.
Anot jo, keistas sumanymas įpareigoti Savivaldybę priversti žmones remontuoti namus, kurie išeikvoja per daug šilumos. Taip kils dar didesni konfliktai tarp vietinės valdžios ir gyventojų.

Viskas būtų gal ir neblogai, pasak pašnekovo, jei nors valstybės parama renovacijai būtų didesnė nei 30 proc. Jei parama, A. Navicko nuomone, nedidės, žmonės nieko ir toliau nedarys.
„Idėja gal ir neprasta, bet jai trūksta konkrečių skaičiavimų. Vartydamas programą pasigendu išsamesnės informacijos. Kaip reikės mokėti renovacijos administratoriui? Ar liks tokia pat 30 proc. valstybės parama? Kaip vyks premjero žadėtų ir iki šiol mokėtų kompensacijų už šilumą pensininkams ir vargingiems gyventojams investavimas į renovaciją? Iš kur žmonėms žinoti, kad po ketverių metų pasikeitus Vyriausybei tai bus pamiršta. Galų gale jei dar didės šilumos kainos, ką žmonės ir sutaupys po renovacijos“, – kalbėjo A. Navickas.

Kelia nerimą

Lygindamas praeitos Vyriausybės renovacijos modelį su dabartiniu vicemeras geresniu vadina paskutinįjį. Pasak pašnekovo, vis dėlto rizikinga viską kardinaliai keisti – juk ir ankstesnė valdžia dirbo, suprato gyventojų situaciją.
„Negaliu sakyti, kad konservatoriai nieko nesuprato. Jų metais renovacija judėjo labai lėtai, bet gal tai buvo ne vien valdžios kaltė. Manau, kad rengiant renovacijos modelį, reikia tęstinumo, o ne kardinalių pokyčių“, – akcentavo pašnekovas.

Kad dabartinės Vyriausybės priemonės ir išjudintų žmones remontuoti namus, pasak vicemero, staigi, masinė renovacija gali suduoti smūgį Lietuvos ekonomikai: „Jei visi ims renovuoti, dabartinėmis sąlygomis gali pritrūkti ir kokybiško darbo jėgos, renovaciją lydės brokas. Kartu didės statybinių medžiagų kainos.“

O butų vertės tokiam mieste kaip Kupiškis, A. Navicko nuomone, renovacija nepadidins – papildomą vertę ji atneš nebent tik didmiesčiams. Mūsų žmonės, anot jo, tik perpirks iš naujo savo butus.
„Kažką daryti reikia, bet premjero pasiūlymai kelia nerimą. Galbūt reikėtų renovuoti bent vieną daugiabutį, kaip pavyzdį, ir tuomet išanalizuoti, kuo visa tai naudinga“, – sakė mero pavaduotojas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"