Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

JEI RINKSIESI KARIŠKIO KELIĄ

Banguolė ALEKNIENĖ

2013−01−24 0

Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje prieš keletą metų buvo sustabdytas. Tačiau savanoriškai tarnauti mūsų šalies kariuomenėje atsirado daugiau galimybių. Yra rengiami Baziniai kariniai mokymai, galima rinktis profesinę karo arba kario savanorio tarnybą. Šiomis galimybėmis yra pasinaudojusių ir kupiškėnų.

Kariškių kupiškėnų patirtis

Pasak kapitono Audriaus Mordaso, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Panevėžio teritorinio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko, nuo 2011 metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymas. Įstatymas atveria galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais trijų mėnesių trukmės Baziniais kariniais mokymais.

Trys jaunuoliai iš Kupiškio r. 2012 m. dalyvavo Baziniuose kariniuose mokymuose, du iš jų pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį ir šiuo metu tarnauja Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione Panevėžyje.
Vyresniojo eilinio Andrej Arefjevo karo tarnyba prasidėjo nuo savanorių pajėgų. Tarp savanorių vaikinas turėjo nemažai pažįstamų. Jų pavyzdys, atsiliepimai apie tarnybą paskatino ir jį patį 2005 m. įsilieti į savanorių gretas. Perprasti karinius mokymus, discipliną vaikinui sekėsi. Maždaug po dvejų tarnybos metų Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 504 pėstininkų kuopoje Kupiškyje A. Arefjevas išvyko tarnauti į misiją Kosove. Po pusmečio grįžo į Lietuvą. 2011–2012 m. sandūroje pusmetį dalyvavo misijoje Afganistano Goro provincijoje. Grįžęs tarnavo tos pačios apygardos 5-osios rinktinės štabe. Praėjusių metų spalio 18 d. pasirinko profesinę karo tarnybą. „Kariškio profesija ugdo ištvermę, valią. Ji reikalauja geros sveikatos, fizinio pasirengimo. Kariškiai privalo ir nuolat lavintis, perprasti šiuolaikinę, vis tobulėjančią karinę techniką. Ši profesija patraukli savo dinamiškumu, galimybe pakeliauti, praplėsti savo akiratį“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad norintiems įsilieti į Lietuvos kariuomenės gretas svarbiausia noras, o fizinis pasirengimas yra išugdomas palaipsniui.
Kupiškėnas eilinis Edgaras Stasėnas sakė, kad jį nuo mažens domino ginklai, karinė technika. Baigęs vidurinę mokyklą 2011 m. nutarė dalyvauti Baziniuose kariniuose mokymuose. Baigęs šiuos mokymus 2012 m. vasarį įstojo į profesinę karo tarnybą. „Profesinė karo tarnyba tai ne tik ištvermės, fizinio pasiruošimo, drąsos, tvarkos ir drausmės mokykla. Tai ir intelekto lavinimo, patriotizmo ugdymo mokykla. Man dabartinė tvarka, kai į kariuomenę tarnauti žmonės ateina savo noru, tvirtai apsisprendę, labai patinka“, – dalijosi savo nuomone pašnekovas.

Privalumai

Kapitonas A. Mordasas sakė, kad dvylikos savaičių trukmės Baziniai kariniai mokymai vyksta Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos r. Baziniai kariniai mokymai yra vienas iš būdų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, o ją atlikusieji gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą. Mokymų metu kariams yra užtikrintas visapusiškas išlaikymas (maitinimas, apgyvendinimas, apranga), gyvybės draudimas, mokama socialinė išmoka, šeimos nariai turi teisę į šildymo ir kitas paslaugų lengvatas.
Mokymų metu kariai supažindinami su karine technika, inžinerija, topografija, medicina, išbando pėstininkų ginklus ir ryšio priemones. Bazinių karinių mokymų metu patirti įspūdžiai patrulio bazėje, parako kvapas, savęs išbandymas įveikiant kliūčių ruožą bei tvirtas draugo petys reikiamu momentu ilgai išlieka atmintyje. Apie 60 procentų baigusiųjų Bazinius karinius mokymus tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenėje, o kiti įrašomi į kariuomenės rezervą.

Karo prievolės administravimo funkciją vykdančios Krašto apsaugos savanorių pajėgos primena, kad mokymuose gali dalyvauti visi privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikę 18–38 metų Lietuvos piliečiai (vaikinai ir merginos), atitinkantys nustatytus išsilavinimo, sveikatos, kitus reikalavimus.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"