Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

IÅ¡ SUKARPYTO LAIKO €“ MARGAS SKIAUTINYS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−10−13

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Į pasiteiravimą, ką veikianti laisvalaikiu, Vita Andrikonienė atsakė šypsena. Joje galėjai įžvelgti ir pasiūlymą pabūti dieną kitą jos vietoje bei pabandyti pertvėrinėti laiką – kam ir po kiek jo.

Ieško skelbimų apie seminarus

Praėjusio antradienio priešpietį ji praleido Puponių kaimo bendruomenės salėje. Joje rajono konsultavimo biuro specialistai vedė seminarą “Numatomi pokyčiai Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programavimo laikotarpiu” ir aplinkinių kaimų ūkininkams aiškino, kokia Europos Sąjungos parama jie gali pasinaudoti.
Apmąstydama tą dieną išgirstus paaiškinimus, V. Andrikonienė sakė, kad iki šiol jokia parama dar nėra pasinaudojusi, bet vis akivaizdžiau, jog puikuotis tuo, kad investuoji į ūkį tiek, kiek išgali pagal savo pajamas, nėra ko. Dalyvauti projektų konkursuose – viliojanti galimybė prie savo lėšų prisidurti kita tiek gaunamų dovanotinai.
Ši 33 metų ūkininkė vardijo, jog reikia ir galingesnio traktoriaus, ir naujesnio inventoriaus, nors ir nebuvo taip, jog kasmet vis ko nors neįsigytų. Antai stovi kelis tūkstančius litų kainavęs plūgas, antri metai karves melžia aparatu. Ji skaičiavo, kiek tūkstančių litų per tuos kelerius metus išleista kurui, trąšoms, chemikalams. Įrengė visai naujai ar atsėjo 15 hektarų žolynų. Tad dabar užtektinai ir ganyklos, ir pievos pašarams ruošti. Prisišienauja savo technika, o šienainio ritinių irgi pilnas laukas, - rodė Vita baltuojančius pundus. Jų priruošta samdyta technika.Tokia paslauga, sakė ūkininkė, ji naudojasi tik antri metai. Kas vienam jau įprasta, jai dar naujovė, juk ir jai priklausančioje valdoje šeimininkauja palyginti neseniai. Stengiasi dalyvauti įvairiuose seminaruose, nes ir keliais verslais užsiiminėja.

Gal pieno su avietÄ—mis?

Šiemet V. Andrikonienė turi kvotą parduoti 30 tonų pieno. Moteris pasidžiaugė, kad jos laikomos penkios karvės – produktyvios. Ankstesniais metais jų turėjo ir daugiau, o ar grįš prie sumanymo kurti didesnį pieno ūkį, dar nėra tvirtai nusprendusi, tik pabrėžė, jog šį rudenį pieno supirkėjai su ūkininkais bendrauja jau supratingiau. Be pridėtų centų, ketina dar didinti šios produkcijos supirkimo kainą, - aptarinėjo situaciją pašnekovė.
Tačiau V. Andrikonienės ūkis aplinkiniams ir Kupiškio miesto gyventojams labiau žinomas kaip daržininkystės.
Jų šeima, pradėjusi auginti pardavimui bulvių, jų sodino net keturiolikos veislių, kasmet vis įvertindama, kurios iš jų Puponių kaimo žemėje gausiau dera, kurių paklausa didesnė. Pavyzdžiui, cepelinams žmonės ieško ‘Mėlynakės’ veislės bulvių, nes iš jų paruošta tarkė netamsėja, o traškučiams labiausiai tinka ‘Lauros’ veislės gumbai.

Kokių bulvių augina, tokių ne tik maistinių, bet ir sėklinių parduoda. Vitai patinka, kad jų išaugintų gėrybių pirkėjai irgi domisi daržininkyste, retesnės veislės bulvių šeimos poreikiams ketina užsiauginti patys.
Taip ji darė ir pradėjusi auginti braškių, aviečių – tiekia pirkėjams ne tik uogų, bet ir sodinukų.
Aviečių uogas V. Andrikonienė pardavinėja jau trečias mėnuo, nes jų irgi augina penkių veislių - derančių ir vidurvasarį, ir vėlyvą rudenį.
Ši jauna ūkininkė jau įsitikino, jog nėra žemdirbiško verslo, garantuojančio vien sėkmę: gyvulys gali nugaišti, javų pasėlis iššalti ar nuo sausros nukentėti. Tas pats ir su uogienojais. Pernai manė, kad šiemet jau skaičiuos, kokį aviečių derlių bus priskynę iš hektaro, tačiau žiemą kone trečdalis to avietyno iššalo.
Vis dėlto Vita pabrėžė, jog uogininkystė jai patinka, pagalvoja, kad reikėtų užveisti šilauogių, gervuogių nors nedidelius sklypelius, nes jų sodinukai brangūs.

Baigė žemės ūkio mokyklą

V. Andrikonienė sakė, jog ūkininkavimas - ne atsitiktinis jos pasirinkimas. Įsigijusi pagrindinį išsilavinimą, apsisprendė mokytis tuometinėje Kupiškio žemės ūkio mokykloje. Ir po keliolikos metų ji tvirtina, jog įgijo joje pačių reikalingiausių ūkininkavimui žinių, o trauka gyventi kaime buvusi nuo mažens. Gal dėlto, kad ir tas gimtasis Puponių kaimas buvo toks jaukus, net ir močiutės sodyba - visai šalia.

Mamos pagalba - neįkainojama

Keletą metų Vita su vyru ūkininkavo jo tėviškėje Panevėžio rajone, tačiau jau ketveri metai, kai Puponyse, nes reikėjo padėti tėvams tvarkytis keliolikos hektarų ūkyje.
Vita sakė, jog daug apie ūkininkavimą sužinojusi iš savo tėvelio amžinatilsis Romualdo Baltušio. Ir visai neįsivaizduojanti savo veiklos be mamos pagalbos. Sūnui Valdukui tik penkeri, o dukrelei Mildutei – vos dveji. “Kai yra kas vaikus prižiūri, kad jie būtų saugūs, sotūs, galiu ir laukuose ramiai darbuotis, ir į turgus su derliumi išvažiuoti, ir ūkininkams rengiamuose mokymuose dalyvauti”, - pasakojo visur suspėti nusiteikusi žemdirbė.

Savo kompiuterio dar neturi

Pavasarį Noriūnų J. Černiaus pagrindinė mokykla, laimėjusi konkursą “Langas į ateitį”, vedė kompiuterinio raštingumo kursus. Juos lankiusi V. Andrikonienė sakė, jog iki tol nemokėjo net įjungti kompiuterio, o dabar juo naudojasi ir tvarkydama kai kuriuos ūkio reikalus. Savo kompiuterio ji dar neturi, todėl naudojasi esančiu brolio Valdo namuose.

Kaime liko du

Genovaitė Baltušienė pasakojo, jog sūnūs Valdas ir Gediminas dirba Kupiškyje, o Puponyse ūkininkauja ne tik dukra Vita, bet sūnus Mindaugas, įsikūręs močiutės Uršulės Baltušienės sodyboje.
Daug metų kolūkio fermose dirbusi, o dabar sąnarių skausmus kenčianti G. Baltušienė net apgailėjo, kad ir jos dukra visai netausojanti savo sveikatos. Moka dirbti su technika, todėl įprasta jai ir arti, ir sėti, derlių iš laukų gabenti. Jei kur toliau reikia nuvykti, automobiliu važiuoja, o kai čia pat - sėda ant dviračio.
Kaip išmano, taip Vita sukarpo laiką, kad viskam jo tektų. Net suspėja į kaimo bendruomenės ansamblio repeticijas. “Mano močiutė Uršulė buvo pripažinta Puponyse dainininkė, todėl ir aš seku jos pavyzdžiu”, - dalijosi mintimis Vita Andrikonienė. Pasak jos, reikia žinoti, kas gero ir šviesaus seniau tavajame kaime buvo, tačiau labai svarbu ir dabar kiekvienam stengtis, jog tarp sunkių darbų būtų ir šviesesnių blyksnių.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 921

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]