PraÄ—jusį Å¡eÅ¡tadienį Vilniuje buvo surengtas devintasis projekto "Nedelsk", vykdanÄio krÅ«ties vėžio prevencijÄ…, seminaras. PraneÅ¡imÄ… "Vėžio problema Å¡iandien" skaitÄ— Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorÄ— Laima GriciÅ«tÄ—.
Onkologija 21 amžiaus pradžioje
Pasak L. GriciÅ«tÄ—s, niekas neatsiranda tuÅ¡Äioje vietoje. Å iuolaikinÄ— onkologija remiasi tuo, kas padaryta ankstesniais laikais. Å ioje srityje į sÄ—kmÄ™ 20-ajame amžiuje buvo gerokai pasistÅ«mÄ—ta. Pirmiausia pagerÄ—jo diagnostika, nustatyta daug vėžio atsiradimo priežasÄių, atsirado Å¡ios ligos profilaktika, tarptautinis onkologų bendradarbiavimas. PraÄ—jusiame Å¡imtmetyje vėžys buvo tolygus mirÄiai. Å iuo metu Å¡i nuostata jau susvyravusi. Siekiama žmogų ne tik iÅ¡gelbÄ—ti, bet ir pagerinti jo gyvenimo kokybÄ™. Vėžio gydymo esmÄ— - paÅ¡alinti iÅ¡sisÄ—jusias organizme vėžines lÄ…steles. 20 a. pradžioje pagydoma buvo tik 5 proc. vėžiu susirgusių žmonių. Tai paprastai bÅ«davo neiÅ¡plitÄ™, vaizdžiai tariant, peiliu pasiekiami augliai. VÄ—liau, atsiradus radikalesnÄ—ms operacijoms, 1920 m. - rentgeno terapijai, pavykdavo pagydyti 20 proc. Å¡ios rÅ«Å¡ies ligonių. 1950 m. į gydymo procesÄ… įsijungus chemoterapijai Å¡ie rodikliai pagerÄ—jo iki 30 proc.
Nuo 2000 m. pagydoma 50 proc. onkologinių ligonių, turint omenyje visas vėžio lokalizacijas. Yra vėžinių susirgimų, kur pasveiksta apie 90 proc. ligonių, pvz., odos vėžio atveju, bet yra ir iki Å¡iol labai sunkiai pasiduodanÄių gydymui vėžio formų, kaip plauÄių, kiauÅ¡idžių navikai.
Per pastaruosius 20 m., pasak profesorÄ—s, vėžio gydymas visose Å¡alyse labiau nepagerÄ—jo ir stabtelÄ—jo ties 48-50 proc. iÅ¡gydytųjų riba. Vadinasi, Å¡iuolaikinis mokslas nesugeba peržengti kažkokio slenksÄio. Daug ateityje tikimasi iÅ¡ genų terapijos, molekulinÄ—s biologijos.
Apie profilaktikÄ…
L. GriciÅ«tÄ— kalbÄ—dama apie profilaktikÄ… iÅ¡skyrÄ— du svarbiausius jos uždavinius - nustatyti rizikos faktorius, kurie lemia onkologinius susirgimus, ir imtis tam tikrų visuomeninių veiksmų, kad jiems pasireikÅ¡ti bÅ«tų kuo anksÄiau užkertamas kelias.
Atlikę tyrinėjimus mokslininkai yra nustatę, kad labiausiai letalinius (mirtinus) vėžio atvejus lemia rūkymas (25,31 proc.) ir mitybos ypatumai (20,80 proc.). Kiti faktoriai irgi turi lemiamos reikšmės, bet mažiau, pvz., alkoholis (4,60 proc.), profesija, vaistai, pramonės produkcija, infekcijos, elektromagnetinė spinduliuotė, aplinkos užterštumas ir kt.
1985 m. buvo visuomenei pristatytas (2003 m. atnaujintas) Europos kovos su vėžiu kodeksas. NorÄ—dami iÅ¡vengti Å¡ios ligos visų pirma turÄ—tume nerÅ«kyti, nebÅ«ti Å¡alia rÅ«kanÄių. Tabakas ne tik 30 proc. didina rizikÄ… susirgti plauÄių vėžiu, bet gali sukelti ir gerklų, burnos ertmÄ—s, nosies ertmÄ—s, ryklÄ—s, stemplÄ—s, kasos, kepenų, Å¡lapimo pÅ«slÄ—s, gimdos kaklelio, kiauÅ¡idžių vėžį.
Antras minÄ—to kodekso priesakas - vengti nutukimo, ypaÄ nevartoti gyvulinÄ—s kilmÄ—s riebalų. Antsvoris gali turÄ—ti įtakos gimdos, tulžies pÅ«slÄ—s, storosios žarnos ar krÅ«ties (ypaÄ po menopauzÄ—s) piktybiniams navikams atsirasti.
Tad žmonÄ—ms, norintiems kuo ilgiau iÅ¡saugoti sveikatÄ…, be to, rekomenduojama mankÅ¡tintis, valgyti įvairių daržovių bent 5 kartus per dienÄ…. Anot profesorÄ—s, vaisių ir daržovių kraitelÄ— turÄ—tų kasdien bÅ«ti ant mÅ«sų stalo. Taip pat reikÄ—tų nepiktnaudžiauti alkoholiu, vengti deginimosi saulÄ—je, jonizuojanÄios apÅ¡vitos.
Patarimai visuomeninei veiklai būtų tokie: skatinti moteris dalyvauti gimdos kaklelio patikroje, po 50 m. būtinai išsitirti krūtis momografu. Vyrams reikėtų atlikti prostatos tyrimus. Tiek moterims, tiek vyrams, vyresniems nei 50 m., reikėtų išsitirti storąją žarną, bet L. Griciūtė apgailestavo, kad šios rūšies patikros Lietuvoje dar nerengiamos. Taip pat rekomenduojama dalyvauti vakcinacijos programose.
Europos kovos prieÅ¡ vėžį programoje buvo numatyta per 15 metų sumažinti mirtinų susirgimų vėžiu skaiÄių bent 15 proc., taÄiau tai pavyko tik 9 proc. Tiesa, kai kur, pvz., Suomijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje visgi per minÄ—tÄ… laikotarpį onkologinių ligonių mirtingumas sumažėjo kaip planuota - 15 proc. Iki 2020 m. bus siekiama 20 proc. sumažinti mirtingumÄ… nuo kai kurių piktybinių navikų.
Stinga sÄ…moningumo
Pasak L. GriciÅ«tÄ—s, Å¡iuo metu atliekamos gimdos kaklelio atrankinÄ—s patikros. TaÄiau pastebima, jog dar daug moterų yra abejingos savo sveikatai ir neateina iÅ¡sitirti. Kauno medikai vienÄ…kart, kai dar nebuvo organizuojama jokių patikrų, atliko bandymÄ… - siuntÄ— moteris tikrintis gimdos kaklelio. PaaiÅ¡kÄ—jo, jog daugiausia tikrinosi pacientÄ—s, turinÄios aukÅ¡tÄ…jį iÅ¡silavinimÄ….
ProfesorÄ— pateikÄ— vienÄ… iÅ¡ visuomeninio sÄ…moningumo pavyzdžių iÅ¡ Suomijos. Ten sezoninį darbÄ… dirbanÄiom lietuvaitÄ—m netikÄ—tai atneÅ¡Ä— kvietimÄ… profilaktiÅ¡kai pasitikrinti gimdos kaklelį. Moterys nekreipÄ— į tai jokio dÄ—mesio. Gyvena sveÄioje Å¡alyje laikinai. Kokie dar gali bÅ«ti vizitai pas medikus? Gavusios raginimÄ… antrÄ… kartÄ…, jos vÄ—l numojo ranka.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.