Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

DISKUSIJA APIE VERSLĄ - BE VERSLININKŲ

Banguolė ALEKNIENĖ

2012−11−03 39

Praėjusį pirmadienį Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centre vyko penktoji diskusija apie Kupiškio ateitį. Šįkart joje aptartos verslo, įsidarbinimo galimybės mūsų mieste.
Padiskutuoti susirinko labai nedaug žmonių. Pasigesta ir pačių verslininkų didesnio aktyvumo.

Naujovėmis domisi vangiai

Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Paulius Pranckūnas papasakojo, kad šiemet į juos dėl naujos įmonės steigimo kreipėsi maždaug septyni žmonės. Jiems buvo pagelbėta rengiant įmonės įstatus, ją registruojant. Pasikonsultuoti buvo atėjęs tik vienas žmogus. Jis domėjosi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kokios būtų galimybės sumontuoti saulės elektrinę. Tačiau toliau plėtoti savo sumanymą neturėjo vizijos. „Apskritai susidomėjimas verslais rajone yra kritęs. Kaip išjudinti žmones, galimybių yra. Su Panevėžio verslo konsultavimo centru įgyvendinome projektą „Verslo ABC“. Buvo teikiamos nemokamos konsultacijos, mokymai. Tačiau visa tai, deja, nesulaukė vietos verslininkų didelio dėmesio. Norėtųsi, kad jie labiau domėtųsi verslo naujovėmis“, - sakė direktorius.

P. Pranckūnas su diskusijos dalyviais pasidalijo mintimis apie naujausią sumanymą - kurti vandens-sniego parką prie Kupiškio marių.

Be gamybos - prastai

Algirdas Venckus teiravosi, ar buvo pasiūlymų steigti mažąją hidroelektrinę ant Kupiškio marių. Valentinas Beinoris sakė, kad tokių minčių būta, tačiau potencialūs verslininkai jų atsisakė ir dėl aplinkosaugos problemų, ir dėl per mažo galimo tokios elektrinės našumo bei pelno.

Diskusijos dalyviai kėlė klausimą, kodėl pas mus nėra privačių gydytojų kabinetų, išskyrus odontologus, kodėl nesisteigia mažos kepyklėlės ar kitokios įmonėlės. Gal nėra gera lėšų paskirstymo sistema? Laimimi įvairūs projektai, kviečiami tų projektų lėšomis apmokami lektoriai. O gal jų paskaitos niekam neįdomios? Gal geriau būtų tas lėšas paskirstyti pradedantiesiems verslininkams, kad ant kojų atsistotų. Stinga gerų verslumo pavyzdžių. Gal reikėtų žmones skatinti imtis savo verslo, pažadėti jiems rimtą paramą. Tačiau iniciatyvių žmonių mažoka.

Antra vertus, konstatuota, kad ne visi žmonės gali būti verslininkai. Valstybės politika labiau turėtų būti orientuota į verslo skatinimą. Mažųjų miestelių gyvastingumą galėtų palaikyti kuriami didžiųjų įmonių filialai, kokių nors įrenginių surinkimo ir pan. dariniai. Atgijus gamybai, padidėtų gyventojų perkamoji galia, atsigautų ir kavinės, ir turizmas, ir kt. gyvenimo sritys. Naujos prekybos įmonės tikrai suklestėjimo rajonui neatneš.

Koordinatorius - Savivaldybė?

Pasak V. Beinorio, merui derėtų kreiptis į didžiąsias rajono įmones, kad jos plėstų savo paslaugas rajono gyventojams. Antai „Durpeta“ turi medienos atliekų smulkinimo mašiną. Per kartą ja galima susmulkinti apie 2 tūkst. kub. m medienos. Šią paslaugą būtų galima teikti ir rajono gyventojams. Tas medienos skiedras žmogus galėtų parduoti tokio kuro biržose ir gauti pajamų.

Diskusijos dalyvių nuomone, tokių dalykų koordinacijos gal reikėtų imtis Savivaldybei ir išsiaiškinti, ko, kam reikia, kas tai galėtų duoti ir pan. Prisimintos ir vilčių rajonui teikiančios derybos su latviais, ketinančiais Visgiūnų karjere įkurti žuvivaisos įmonę. Pasak mero patarėjos Miglės Savukaitės, šis projektas juda į priekį. Tačiau buvo ir abejojančių, ar gerai tai įmonei parinkta vieta. Prarasime rekreacijai tinkamą vandens telkinį.

Valentino Beinorio nuomone, gal ir europiniai pinigai meškos paslaugą daro. Mat 15-20 proc. kiekvieno įgyvendinamo projekto sąmatos privalo skirti Savivaldybė. Susidaro kelių šimtų tūkstančių sumos. Gal būtų galima jas Savivaldybės vidaus problemoms spręsti panaudoti. O dabar daugiausia pinigų nukeliauja į tuos projektus įgyvendinančių didelių įmonių biudžetus.
A. Venckus oponavo, kad nieko bloga, jog taip atsitinka, jei projektas labai geras ir naudingas visiems rajono žmonėms.

Konkrečios idėjos

A. Valiušis ir šįkart bandė pateikti konkrečių idėjų. Anot jo, yra „Kupiškio alus“. Kodėl šiai įmonei neįkūrus Kupiškyje gero baro? O kad jis išsilaikytų, turėtume kiekvienas pasižadėti bent kartą jame apsilankyti. Kupiškyje galėtų gyvuoti ir blusų turgus, kaip yra įvairiose šalyse. A. Valiušio nuomone, žmones verslo imtis paskatintų ir paskolų draudimas. Jei Savivaldybė apdraustų, pvz., 5 tūkst. litų paskolą, ir verslininkas žinotų, kad iš tų pinigų nepraras nė vieno lito, būtų didelė paskata žmogui. Tačiau tokie sandėriai turi būti pagrįsti aukšta morale.

V. Beinoris priminė, kad šiuo metu madingos įvairios verslo skatinimo formos - „verslo angelai“, „startupai“ ir kt. Jomis naudojasi didmiesčiuose labai dažnai studentai programuotojai. Viso to esmė - atsiranda idėjų turintis žmogus. Jis kreipiasi į tuos, kurie tą idėją analizuoja, teikia išvadą, ar ji gyvybinga. Jei idėja tikusi, duodami pinigai jai įgyvendinti, mokinama, kaip ją realizuoti. Gal ir pas mus galimi tokie dalykai?

Kupiškio televizijos studijos direktorius Povilas Vireliūnas sakė, kad verslo sėkmę lemia ir asmenybės. Buvo paminėti Druskininkų, Kėdainių, Joniškio verslininkų veiklos pavyzdžiai. Tačiau anot kitų diskusijos dalyvių, paprastai didysis verslas glaudžiai yra susijęs su didžiąja politika.

Diskusiją apie verslo plėtrą ir įsidarbinimo galimybes Kupiškyje nutarta tęsti po mėnesio pasikvietus rajono darbdavių klubo atstovus.