|
|
|
Vėrinys NAMAI, PILNI GERų EMOCIJų
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−09−22 |
Toks apibÅ«dinimas man atÄ—jo į galvÄ…, apmÄ…sÄius vieÅ¡nagÄ™ Palmiros ir Leono ApÅ¡egų namuose AukÅ¡tupÄ—nuose. Ne paÄios smalsumas nuvedÄ— į tÄ… sodybÄ…, o kažkelinto laikraÅ¡Äio skaitytojo užuomina, jog bÅ«tų įdomu sužinoti, kaip gyvena, kuo daugiausia užsiima Leonas ApÅ¡ega dabar, kai nebe meras.
Pasakojimas - nuo vartelių
P. ir L. ApÅ¡egų sodybos kiemas pažiÅ«rÄ—ti ne toks jau ir didelis, bet darbui imlus, dalis jų Å«kinių rÅ«pesÄių. Dyzeline žoliapjove per patį žolÄ—s augimÄ… tÄ… vejÄ… tenka ir du kartus per savaitÄ™ skusti, - aiÅ¡kino Å¡eimininkas. – Juk nebe jauniklis, nelakstau uždusÄ™s, o ir visas darbas turi bÅ«ti padarytas iki galo, tai pusdienio ir nebÄ—ra. Tiek smagu, kad vasarÄ… visi kaimynai zirziname tomis maÅ¡inytÄ—mis, prižiÅ«rime augalus, kiekvienas stengiamÄ—s savo kiemuose turÄ—ti kuo daugiau žalumos.
ApÅ¡egų sodyboje jau atrastas gÄ—lyno vietos sprendimas – ties namo fasadu – alpinariumas. Tako pakraÅ¡Äiuose – žibintÄ—liai.
Vos atsidÅ«rÄ™ senelių kieme, vaikaiÄiai Kasparas ir Laurynas iÅ¡ Vilniaus skuodžia į savo teritorijÄ…. Joje supynÄ—s, Å¡liaužykla, smÄ—lio dėžė ir “garažas†maÅ¡inÄ—lÄ—ms sustatyti.
Kartais ne tik vaikai, bet kuris nors iÅ¡ suaugusių pasako: “Einu į eglynÄ…â€. Visi žino, kur jis. Kiemo pakraÅ¡tyje gal jau prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų pasodintos trys eglÄ—s turi iÅ¡skirtinÄ™ funkcijÄ….
“KartÄ… apsižvalgiau ir nusprendžiau, kad tarp tų eglių gali bÅ«ti net gydomoji poilsiavietÄ—. TereikÄ—jo tik eglių Å¡akų iÅ¡ vidaus nugenÄ—ti, toje aikÅ¡telÄ—je pastatyti stalÄ… ir suolus. ÄŒia pabÅ«ti ateinu basas, kad sausų spyglių kilimas padus padirgintų, - aiÅ¡kiai buvo patenkintas tokiu savo atradimu ponas Leonas, dar ir tuo, jog tautodailininko iÅ¡ Lenkijos padovanota nedidelÄ— medinÄ— skulptÅ«rÄ—lÄ— Äia irgi dera. Dar papasakojo, jog po tomis eglÄ—mis buvo pridÄ—liojÄ™s plastikinių grybukų ir Palmira tokio pokÅ¡to nesitikÄ—dama nuÄ—jo jų nupjauti.
Vos nesugadino skrynių
Pasak sodybos šeimininko, prieš ką iš naujo kurdamas ar seną pertvarkydamas, turi devynis kartus pamatuoti. Dabar ir esąs tas jų gyvenimo etapas, kad prie to paties dalyko grįžti, ką nors iš naujo derinti nebeplanuotum.
Belieka susimÄ…styti: “ O kas Äia nedera?†Jauno tautodailininko RamÅ«no Vizbaro iÅ¡taÅ¡ytas suolas Å¡alia svirnelio. VieÅ¡nios braunamÄ—s ir į jį. Dvi didelÄ—s kraitinÄ—s skrynios, aiÅ¡kiai matyti, tų paÄių rankų darbo, su datomis 1872. IÅ¡ ponios Palmiros gimtojo kraÅ¡to. “Jos dar labai gerai iÅ¡silaikiusios, maniau Å¡iÄ… vasarÄ… padaryti kaip naujas, jau ir dažų tokio pat atspalvio nusipirkau. Bet vos nesugadinau tų senovinių daiktų. TÄ… reikalÄ… iÅ¡manantis žmogus paaiÅ¡kino, jog restauruoti tas kraitines reikia patikÄ—ti rimtam specialistuiâ€, - dalijosi savo rÅ«pesÄiais L. ApÅ¡ega.
Taip ir šnekamės su daiktais, augalais ir gyvulėliais, – apibūdino laiką, praleidžiamą namuose Apšegos. Tų gyvulėlių – tai visai nedaug.
Sargiukas MeÅ¡kis, Å¡eimininko juokais apibÅ«dinamas Lietuvos lenciÅ«ginių veislÄ—s. Ir balto plauko katinas Princas, per savo smalsumÄ… tapÄ™s amžinu luoÅ¡iu, bet prieglobstis Äia jam garantuotas visam laikui ir tas gyvÅ«nÄ—lis, Å¡eimininko nuomone, tai jauÄia.
Kuo stebÄ—jomÄ—s, tÄ… jau turime
Ponia Palmira juokauja: nusiÅ«kininkavÄ™. Juk persikeldami iÅ¡ Žaidelių kolÅ«kio į AukÅ¡tupÄ—nus parsivedÄ— tris karves. VÄ—liau ir tÄ… vienintelÄ™ dar pakeitÄ— ožkomis. Bet jau kelinti metai pieno nusiperka iÅ¡ kaimynystÄ—je gyvenanÄių Penkauskų. Dar užsiaugina daržovių. Visi kiti produktai – iÅ¡ parduotuvių. Juk dÄ—l aukÅ¡tupÄ—niÅ¡kių ir tolimesnių kaimų žmonių ir “Norfos†naujasis prekybos centras pastatytas, - dalijasi mintimis paÅ¡nekovai.
“Pamenat, - sako L. ApÅ¡ega, - grįžęs ir iÅ¡vykų užsienyje pakviesdavau ir žurnalistus įspÅ«džių pasiklausyti. Pasakodavau, kad Danijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų Å¡alių fermerių Å¡eimynos naminių produktų skonio jau nebežino, visai savaitei gabenasi jų iÅ¡ prekybos centrų. Dabar tokie įspÅ«džiai niekam nebeįdomÅ«s. Jau beveik viskas taip pat ir Lietuvoje. Ir iÅ¡ tos naujosios parduotuvÄ—s, pats matÄ™s, kaimieÄiai maisto produktų krepÅ¡ius tempia. Ir miÅ¡rainių Å¡eimininkÄ—s namuose nebenori ruoÅ¡ti. Kitaip gyventi nebeiÅ¡eina. Turintieji tarnybas, darbus, brangina laisvalaikį, taip pat ir paskaiÄiuoja, kaip pigiau.
Brangina sveikatÄ…
PaÅ¡nekovas sakÄ—, jog įprasta skaiÄiuoti ir jiems, nors pajamos už daugelio tikrai didesnÄ—s. Pavyzdžiui, Å¡iemet jau turÄ—jÄ™s laiko ir kuro iÅ¡ savo miÅ¡kelių paruoÅ¡ti. SutaupÄ— kelis Å¡imtus litų. O tiems medynÄ—liams tvarkyti laiko tai tikrai dar neturÄ—jÄ™s, o ir talkininkų dabar gauti jau problema. Vienas pats neberizikuoja tiek prisitampyti, kad reikÄ—tų savaitÄ—s atsigulÄ—ti.
“Aš žinau, kiek man metų ir jog septintąją dešimtį įpusėjus reikia jėgas patausoti, nors per 45 darbo metus ligoninėje praleidau tik vieną dieną.
Pats tada sutrikau, pirmÄ… kartÄ… pajutÄ™s, jog Å¡irdį kažkas slegia.â€
L. ApÅ¡ega pasakojo, jog dažnÄ… rytÄ… nuvažiuoja po keliolika kilometrų dviraÄiu, iÅ¡judina visus raumenis. Bet taip sportuoja neiÅ¡eidamas iÅ¡ namo. Taigi kvieÄia jis pažiÅ«rÄ—ti kelių treniruoklių. SpÄ—jamÄ… jų kainÄ… Å¡eimininkas sumažina pusiau ir paaiÅ¡kina, kad jiems įsigyti reikÄ—jo pusantros pensijos. Ji, Lietuvos NepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo Akto signataro, nemaža.
Jaukioje patalpoje L. ApÅ¡ega treniruojasi dažnÄ… rytÄ…, taÄiau jei ruoÅ¡iasi kur anksÄiau iÅ¡vykti arba paprasÄiausiai tam nenusiteikÄ™s, - prievarta nesportuoja. VasarÄ… labiau traukia nusimaudyti mariose, negu darbuotis su treniruokliais.
DarbotvarkÄ— dar vis reikalinga
Atrodytų, po ilgų darbo metų L. ApÅ¡ega džiaugiasi visiÅ¡ka laisve, kai, pasak jo, vien dangus virÅ¡um galvos. TaÄiau dar taip nÄ—ra. Ir dabar jis kasdien susiraÅ¡o nuveiktinus darbus. “Man taip geriau, - tvirtino paÅ¡nekovas. – Be to, juk dar nesu vien privatus asmuo. Esu rajono Tarybos narys, jos SocialinÄ—s ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas. Å tai ir Å¡iandien po pietų vykstu į jo posÄ—dį. Neplanuodamas savo laiko, neužsiraÅ¡ydamas, kÄ… turi padaryti, galiu ir pamirÅ¡tiâ€. Ta darbotvarkÄ—, pasak L. ApÅ¡egos, tai botagÄ—lis, kad ir savo Å«kio darbai vietoje nestovÄ—tų. Kiek kartų gali tÄ… patį užsiraÅ¡inÄ—ti, jei ne Å¡iandien, tai rytoj turÄ—si padaryti.
Traukia į mišką ir į sodybas
IÅ¡vykdamas į posÄ—dį, L. ApÅ¡ega žmonai sakÄ—, kad grįšiÄ…s ne vÄ—liau kaip po dviejų valandų. Tada pavažiuosiÄ… į miÅ¡kÄ…, nes, sako, kad grybų jau pasirodÄ™. Iki Å¡iol laiko tam dar nebuvo. Abejose sodybose buvo obuolių, juos skynÄ—, supirkÄ—jams pardavÄ—, senu papratimu žiemai pasidÄ—jo, nors ne kÄ… mažiau jų gali tekti ir atgal iÅ¡neÅ¡ti, - pasiÅ¡aipÄ— iÅ¡ vis iki galo neatsikratomo įproÄio turÄ—ti rÅ«siuose ir Å¡aldikliuose įvairiausių maisto atsargų.
BuvÄ™s meras L. ApÅ¡ega džiaugÄ—si, kad nuo balandžio mÄ—nesio, kai vietoj jo buvo iÅ¡rinktas tos paÄios valstieÄių liaudininkų partijos narys Jonas Jarutis, jau suspÄ—jo apsiprasti, kad gyvenimas gali bÅ«ti visai kitoks – be kitų žmonių rÅ«pesÄių, galvosÅ«kio, kaip jiems padÄ—ti. Be rajono problemų. PasidžiaugÄ—, kad atsirado laiko ir tolimesniems giminaiÄiams aplankyti. P. ir L. ApÅ¡egoms tenka prižiÅ«rÄ—ti jų tÄ—viÅ¡kÄ—se esanÄias sodybas. PaÅ¡nekovas sakÄ—, jog ir dabar, kai gimtinÄ—je nuolatinio gyventojo nÄ—ra, seserys ir broliai su savo vaikais ir vaikaiÄiais tradiciÅ¡kai kasmet į tÄ… kiemÄ… suvažiuoja per ŽolinÄ™. Pernai keliasdeÅ¡im jų giminÄ—s žmonių dvi dienas praleido AndrioniÅ¡kyje. NorÄ—ta, kad artimiau bendrautų ir antros eilÄ—s pusbrolių bei pusseserių Å¡eimos. Visiems buvo įdomu pamatyti ApÅ¡egų giminÄ—s geneologinio medžio iÅ¡siÅ¡akojimus. Abu sutuoktiniai džiaugÄ—si, kad ir jaunimo kuriamų Å¡eimų antrosios pusÄ—s giminÄ—je tuoj pat pritampa, nes visi maloniai priimami, vertinami. P. ir L. ApÅ¡egoms svoÄia ir pirÅ¡liu teko bÅ«ti net trylikoje giminaiÄių vestuvių.
Jų sÅ«nų Å¡eimos gyvena Vilniuje, bet irgi dažnai sveÄiuojasi AukÅ¡tupÄ—nuose. SÅ«naus Virginijaus uoÅ¡vija Utenoje, o Audriaus – TelÅ¡iuose. “Tad ir teritorijos atžvilgiu jau esame plaÄiai, - paÅ¡maikÅ¡tavo ponas Leonas. – Marti Rasa teisininkÄ—, o Asta – anglų kalbos dÄ—stytoja.
Galbūt rašys atsiminimus
L. ApÅ¡ega sakÄ—, kad abu jo sÅ«nus, kaip ir jis, priklauso tam paÄiam “Pyvesos†medžiotojų bÅ«reliui. Tad prasidÄ—jus medžioklÄ—s sezonui nuolat sulaukiama sveÄių. SÅ«nų Å¡eimos turi Äia savo kambarius, o pabendrauti patalpų irgi užtektinai.
Bet Å¡iÄ… vasarÄ…, net keista, kai nebereikÄ—jo skaiÄiuoti atostogų dienų, taip ir nebeiÅ¡taikÄ— laiko nuvykti pailsÄ—ti prie jÅ«ros, nes ir orai buvo permainingi, ir daug kÄ… norÄ—josi sutvarkyti iÅ¡ vis besivilkusių darbų.
L. ApÅ¡ega sakÄ—, jog vis dar neįsivaizduojantis, kiek turÄ—s laisvo laiko žiemÄ…. Na, perimsiÄ…s iÅ¡ žmonos katilo kÅ«renimÄ…, taigi kasdien teks po dvi valandas jį prižiÅ«rÄ—ti. VÄ—liau gal bus Å«po prisÄ—sti ir prie raÅ¡omojo stalo. Dar tebebrandinÄ…s mintį paraÅ¡yti atsiminimus apie kaimo žmonių, kuriuos jam teko taip artimai pažinti, gyvenimo pokyÄius nuo pokario metų , kai buvo sunaikinti privatÅ«s Å«kiai, iki jų atgimimo per pastaruosius kone dvideÅ¡imt metų. Apie kolektyvizacijos laikmetį – taip pat. Juk dvideÅ¡imt metų vadovauta buvusiam Žaidelių kolÅ«kiui. Jis manÄ…s, jog ne viskas buvo blogai ir tuo laikmeÄiu. Jeigu bÅ«tume buvÄ™ labai atsilikÄ™, tai ir Europos SÄ…jungai nebÅ«tų taip greitai mÅ«sų prireikÄ™, - samprotavo L. ApÅ¡ega.
IÅ¡saugota kiekviena dovanÄ—lÄ—
Šeimininkas sakė, jog dar nežino, kaip taikliau pavadinti kambarį, kurio sienos nukabinėtos jo ir velionio brolio Petro sūnų jam patikėtais saugoti medžioklės trofėjais, kurio lentynose išdėlioti visi jo gauti suvenyrai ir apdovanojimai – nuo darželinuko piešinio iki Prezidento įteikto apdovanojimo. Visi padovanoti rašikliai, visi puodukai. L.Apšegos įsitikinimu, visa tai kurta ir dovanota iš širdies, tad ir turi būti brangintina.
Kupiškis galėjo būti regiono centras
Žvilgteriu į savo iÅ¡ankstinius klausimus. Pastaruosius dvideÅ¡imt metų L. ApÅ¡ega buvo vienas iÅ¡ svarbiausių asmenų rajono valdžioje. Tad ar prisiima atsakomybÄ—s, jog KupiÅ¡kis neva liko pensininkų miegamuoju. O jis sako, jog norÄ—tų pavyzdžio, koks rajono centras pastaraisiais metais labai suklestÄ—jo, kokiame iÅ¡augo nauji pramonÄ—s gigantai. Jo nuomone, KupiÅ¡kio likimas sprendÄ—si daugiau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų. Tuometiniai rajono vadovai nenorÄ—jo naujovių, todÄ—l Å¡io regiono centru tapo ne KupiÅ¡kis, o RokiÅ¡kis. Tokie dalykai kaip pramonÄ—s centrai susiformuoja tik per deÅ¡imtmeÄius ir, žinoma, esant atitinkamai valstybÄ—s politikai.
Po žiedlapiu - spyglys
Nepraleidžiu progos daug pasaulio maÄiusio, įvairiose puotose dalyvavusio L. ApÅ¡egos paklausti nuomonÄ—s ir apie moteris – kurioj Å¡aly jos gražiausios, puoÅ¡niausios. Sutinka jis su daugelio tvirtinimu, jog mÅ«sų tautietÄ—s tikrai Å¡aunios. TaÄiau nesmagu matyti buvusias gražuoles ir svajojusias apie joms pažadÄ—tus aukso kalnus užsienyje dabar skaudžiai raudanÄias. Jis sakÄ—, jog lankydamasis mokyklose ir įteikinÄ—damas abiturientÄ—ms dovanų knygas, alegoriÅ¡kai perspÄ—davÄ™s, kad ir gražiausiÄ… rožę priimtų ne iÅ¡ kiekvienų rankų, o ir iÅ¡ paÄio mieliausio – taip pat atsargiai, nes Å¡alia Å¡io žiedo yra ir spyglių.
L. ApÅ¡ega prisiminÄ—, kad, pasitraukÄ™s iÅ¡ mero posto, sulaukÄ— žinutÄ—s iÅ¡ vieno gerbiamo žmogaus. Jis perspÄ—jo nenusiminti, jeigu jo visi geri darbai tuoj pat bus pamirÅ¡ti, menkinami, o ir pats taps nežinomas. “TaÄiau taip neatsitiko, to aÅ¡ tikrai nepajutau, - atviravo paÅ¡nekovas. – Juk ir aÅ¡ turiu dar kuo rÅ«pintis, nes esu žmonių iÅ¡rinktas į TarybÄ…, dalyvauju signatarų veikloje. Tebesu laukiamas SavivaldybÄ—je, sveikinamas žmonių gatvÄ—je. Nežinau, ko dar galÄ—Äiau norÄ—ti. Gal kad geriau prigytų medeliai vis atsodinÄ—jamame mÅ«sų Å¡eimos puoselÄ—jame Europos parke.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
