|
|
|
Vėrinys IR Å¡ULINIUI, IR žMOGUI TINKAMIAUSIA YRA TIK VIENA VIETA
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−09−15 |
Už Palmiros Dulksnienės gyvenimą gal tik genys margesnis. Kokie tik įvykiai buvo, kokios tik permainos su jais atėjo, vis ir jos likimą kliudė. Tarsi nesuspėjusios iš kelio vidurio į pakraštį pasitraukti, kokiam neįprastam reiškiniui vartelių laiku užkelti.
Tėvas iš prigimties buvo inžinierius
Jos pasakojimas vis sukosi apie gimtinÄ™ Skodiniuose, apie tÄ—vo turÄ—tus devynis amatus. Be Å«kininkavimo, Povilas Dulksnys turÄ—jo plytinÄ™, kalkių degyklÄ…, vandens malÅ«nÄ… – tokius, kokie tie techniniai įrenginiai galÄ—jo bÅ«ti dvideÅ¡imtojo amžiaus pirmaisiais deÅ¡imtmeÄiais. Kaip vyko jų sodyboje tų statybinių medžiagų gamyba, Palmira susidarÄ— vaizdÄ… labiau iÅ¡ pasakojimų. VÄ—liau tÄ—vas jai kartais užsimindavo, jog iÅ¡ jo fabrikÄ—lyje iÅ¡degtų plytų yra KupiÅ¡kyje pastatytas namas. Tai tas buvÄ™s raudonas mÅ«riukas, kuriame daug metų veikÄ— ligoninÄ—s vidaus ligų skyrius. Užtat malÅ«nininku P. Dulksnys dirbo visÄ… gyvenimÄ…. Kai savasis įrenginys prie Skodinių upelio užtvankos buvo per lÄ—tas daugiau klientų aptarnauti, pradÄ—jo iÅ¡sinuomoti iÅ¡sinuomodavo malÅ«nų kitur – JuodpÄ—nuose, MikiÅ¡kiuose, Vaduvose, dirbo ir SubaÄiaus malÅ«ne, jau priklausiusiame vadinamajam pramkombinatui. P. DulksnienÄ— prisiminÄ—, kad jos tÄ—vas labai dailiai raÅ¡Ä—, jog jam teko ir seniÅ«nu bÅ«ti. Tad jų Å¡eima buvo patekusi ir į tremtinų pokario metais sÄ…raÅ¡Ä…. Pamena, kaip vienÄ… naktį tÄ—vai ir ji su jiems buvusiais brangiausių daiktų ryÅ¡uliais iÅ¡Ä—jo iÅ¡ namų bei patraukÄ— RokiÅ¡kio kryptimi, nes tuo metu ten kunigavo tÄ—vo brolis Kazimieras Dulksnys. TÄ—vas vÄ—liau ir dirbdamas kitur prižiÅ«rÄ—jo namus, o ji su motina tai vis RokiÅ¡kyje prisilaikydavo, juolab kad Palmira jau bÅ«dama vyresnÄ—se klasÄ—se nebenorÄ—jo mokyklos kaitalioti.
Patiko dirbti ir buhaltere
P. DulksnienÄ— pasakojo turÄ—jusi svajonÄ™ bÅ«ti akuÅ¡ere, taÄiau, kai ir iÅ¡ antro karto nepavyko jai įstoti į medicinos mokyklÄ…, apsisprendÄ— mokytis Vilniaus žemÄ—s Å«kio buhalterinÄ—s apskaitos technikume. Ir paskyrimas dirbti teko jai ne pats prasÄiausias, ne už jÅ«rių marių nuo tÄ—viÅ¡kÄ—s, o PanemunÄ—lio tarybiniame Å«kyje. Ten jaunai specialistei, paÅ¡nekovÄ—s tvirtinimu, buvo ir smagių dienų, ir susikirtimų su aplaidesniais darbuotojais. Antai kartÄ… sandÄ—lininkas, užuot pasiraÅ¡Ä™s ant revizijos patikrinimo akto, paleido jį skuteliais. TaÄiau tas dokumentas buvo suklijuotas ir pateiktas administracijai sprÄ™sti, kÄ… su tokiu padalinio vadovu, kurio prižiÅ«rimuose aruoduose didelio kiekio grÅ«dų trÅ«ksta, daryti. TaÄiau iÅ¡ tos pirmosios darbovietÄ—s PalmirÄ… į namus parsikvietÄ— tÄ—vas, nes mamai namų Å«keliui prižiÅ«rÄ—ti jau reikÄ—jo pagalbininkÄ—s. O buhalterÄ—s darbÄ… jį gavo netoli KupiÅ¡kio veikusiame tarpÅ«kiniame paukÅ¡tyne. “Tada, kai į paukÅ¡tynÄ… parveždavo 25 tÅ«kstanÄius vienadienių viÅ¡Äiukų, nuo jų skaiÄiavimo akys apraibdavoâ€,- prisiminÄ— jai visai naujÄ… buvusį darbÄ… Palmira.
VÄ—liau jai teko buhalteriauti dar keliuose Å«kiuose. Skodinių tarybinio Å«kio Papilių skyriuje buvÄ™ kaip ir patogu, ne per toliausiai nuo namų, taÄiau kažkam užkliuvo, kad jos Å¡eima su tÄ—vais iÅ¡ vieno puodo viralÄ… pilasi, todÄ—l nedavÄ— atskiro žemÄ—s sklypelio, pievos gyvuliams pasiÅ¡ienauti. Tada apsisprendÄ— darbo mieste ieÅ¡kotis, juolab kad ir vyras jame turÄ—jo tarnybÄ…, o gyventi pasiliko tÄ—viÅ¡kÄ—je, tÄ—vų iÅ¡statytoje sodyboje. Moteris kaskart susigraudina, prisimindama tÄ—vo pasakojimÄ…, kaip jam pavyko surasti tinkamiausiÄ… vietÄ… Å¡uliniui kasti. PadÄ—jo tada jam tokiose paieÅ¡kose nusimanÄ™s žmogus. O pradÄ—jus šį darbÄ… kasÄ—jams, paaiÅ¡kÄ—jo, kad Äia jo prosenolių Å¡ulinio jau kadaise bÅ«ta, tik per laikÄ… buvo užslinkÄ™s.
Bitės kažkodėl išnykdavo
Ponia Palmira sakÄ—, kad savojoje tÄ—viÅ¡kÄ—je Skodiniuose dažnai lankydavosi dÄ—dÄ— kunigas Kazimieras Dulksnys, tÄ—vo seserys, todÄ—l vis buvo stengiamasi sodybÄ… prižiÅ«rÄ—ti, turÄ—ti kuo pavaiÅ¡inti atvykusius sveÄius. Abu jos tÄ—veliai, o vÄ—liau ir vyras Antanas buvo mÄ—gÄ—jai laikyti po keletÄ… biÄių Å¡eimų. O ji irgi jiems talkindavo, apsiimdavo surinkti biÄių pikį ir net paruoÅ¡ti jo užpilų, žinodavo, kokiais atvejais juo gydytis. Bet patyrusi ir tai, jog po savo globÄ—jų mirties sunykdavo ir bitelÄ—s, į tuos iÅ¡valytus avilius nebenusitaikydavo spieÄius.
Vienam negerai
P. Dulksnienė pasakojo, jog tėvams buvusi vienintelė paguoda, nes po jos gimusiems broliukui ir sesutei nebuvo skirta užaugti. Todėl moteris prisipažino, jog daug kartų yra apgailėjusi, kad jai neteko patirti tokio giminystės ryšio. Jiedu su vyru
džiaugÄ—si augindami tris vaikus. Dukra Donata pasirinko siuvÄ—jos profesijÄ… – pasak jos, gal tas polinkis paveldÄ—tas iÅ¡ moÄiutÄ—s PetronÄ—lÄ—s. Jos mama jaunystÄ—je buvo baigusi ruoÅ¡os kursus, pasimokiusi siÅ«ti. IÅ¡ kitų užsakymų ji nepriimdavo, taÄiau savo Å¡eimÄ… pati aprÄ—dydavo. Taip pat KupiÅ¡kyje gyvenantis sÅ«nus Sigitas dirba inžinieriumi elektriku, motinos manymu, Äia gal tÄ—vo įtakos bÅ«ta, juk ir jis buvo energetikas. O sÅ«nus Dainius pasirinko kariÅ¡kio profesijÄ…. P. DulksnienÄ— sakÄ— savo vaikuose matanti vienÄ… bendrÄ… bruožą - pareigingumÄ….To tai iÅ¡ tikrųjų reikalaudavusi. Buvo metų, kai jai teko ir ligoninÄ—je, ir sanatorijoje nemažai laiko praleisti. VÄ—liau vaikai yra prisipažinÄ™, kad tuomet jiems mamos labai trÅ«kdavo. “VÄ—liau, - sakÄ— ponia Palmira, - reikÄ—jo mokytis, kaip bendrauti jau su suaugusiais, savas Å¡eimas turinÄiais vaikais.†Jos galva, viena iÅ¡ auksinių taisyklių – kuo mažiau kiÅ¡tis į jų asmeninį gyvenimÄ….
Vyras pakeitÄ— pavardÄ™
PaÅ¡nekovÄ— atskleidÄ— ir tokį sutapimÄ…, kaip ji, buvusi DulksnytÄ—, tapo Dulksniene. “Nors vyro giminÄ—s ilgai buvo nepatenkinti mÅ«sų apsisprendimu pasirinkti Dulksnių pavardÄ™, taÄiau dÄ—l to aÅ¡ tikrai niekuo dÄ—ta, - prisiminÄ— savo santuokÄ… ponia Palmira. - Tai Antanas apsisprendÄ— atsisakyti savo pavardÄ—s, nes vaikystÄ—je labai daug iÅ¡kentÄ—jÄ™s dÄ—l jos įvairiausių iÅ¡kraipymų ir nenorÄ—jÄ™s kad panaÅ¡ių iÅ¡sityÄiojimų patirtų ir jo vaikai. VÄ—liau į tai niekas nebekreipÄ— dÄ—mesio, vyro Å¡alis giminiavosi kaip ir su visais kitais.
Susirenka maldai
P. DulksnienÄ— kelinti metai gyvena KupiÅ¡kyje, jau primirÅ¡usi buvusius Å«kiÅ¡kus rÅ«pesÄius, taÄiau, kad iÅ¡liksianti tokia stipri tÄ—viÅ¡kÄ—n trauka, nemaniusi. Patinka ten ir jos vaikams, ir vaikaiÄiams. Per anÅ«kÄ—s gimtadienį kiemo žolynas mirgÄ—jo žvakelÄ—mis. “AnksÄiau tokie dalykai ir į galvÄ… neateidavoâ€, - dalijosi P. DulksnienÄ— naujais potyriais. Laisvomis minutÄ—mis ji kryželiu siuvinÄ—ja paveikslus, naujÄ…jį rankdarbį pavadino “MiÅ¡ko pasakaâ€.
Durų skambutis pranešė, kad pradeda rinktis viešnios.
VienÄ… dienÄ… savaitÄ—je pas jÄ… bendrai maldai ateina kelios Å vÄ. MergelÄ—s Marijos legiono narÄ—s. Rajone jų iÅ¡ viso kone trys Å¡imtai. Jos lanko ligonius, kai yra klausytojų, suruoÅ¡ia pokalbius apie tikÄ—jimo reikÅ¡mÄ™ žmogaus gyvenime.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
