Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

LIETUVOS PREZIDENTO TREMTIES TAKAIS

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

2012−08−23 0

Šiandien minime dar vieną Lietuvai skaudžią datą - Juodojo kaspino dieną. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.
XX amžius į istoriją atsinešė vieną baisiausių žmonijos nusikaltimų - genocidą. Okupavus Baltijos nepriklausomas valstybes, be jokio teismo prasidėjo masiniai trėmimai, nusinešę ištisų tautų šviesiausius ir pažangiausius protus. Buvo siekiama sunaikinti mūsų šalies mentalitetą. Tremtiniai ir kaliniai dirbo kasyklose, statė didžiąsias hidroelektrines, kasė kanalus ir tiesė kelius. Visoje šioje maišatyje be teismo į Sibirą buvo ištremtas ir Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tai vienintelis Prezidentas, nepasitraukęs nuo okupacijos į Vakarus ir praėjęs visus Gulago lagerių žiaurumus, praradęs sveikatą vis dėlto grįžo iš tremties į Lietuvą ir savo dienas baigė Kaune.

Rugpjūčio 16-28 dienomis Krasnojarsko krašte  (Rusija) lankosi Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti ekspedicija iš Lietuvos - „Kraslagas 12“. Šioje nedidelėje ekspedicijoje dalyvauja šalies politikai, žiniasklaidos atstovai.
Apie kelionę maloniai sutiko papasakoti ekspedicijos vadovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos kelionių klubo pirmininkas Gerimantas Statinis.

Pasiruošimas

„Ne viena ekspedicija „Misija Sibiras“ vyko į tremties vietas tvarkyti apleistų lietuvių kapų, ne vienas tremtinių žygis parsivežant tėvų ar senelių palaikus į Lietuvą - tai vis priminimas Rusijai ir pasauliui, kad genocido neužklos laiko dulkės, jis visą laiką išliks mūsų atmintyje, - sakė pašnekovas. - Mūsų ekspedicijos tikslas priminti visuomenei vieną ryškiausių demokratų Lietuvoje ir Europoje, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą, Respublikos Prezidentą - Aleksandrą Stulginskį, buvusį Gulago kalinį.„

ienas iš Krikščionių demokratų partijos kūrėjų, todėl mintis surengti šią ekspediciją kilo Krikščionių demokratų bendrijos nariams, kurie ir šiandien dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime: Žilvinui Leleivai, Kęstučiui Salickui, Jonui Šimėnui ir Pauliui Saudargui. Žmonių skaičius šioje ekspedicijoje nedidelis - devyni.“

Pasak pašnekovo, ekspedicijos dalyviai ne tik aplankys Prezidento tremties vietas, susitiks su vietos bendruomene. Padedant Popiežiaus Leono XIII paramos fondui ir jo valdytojui Pranui Povilaičiui bei kitiems ekspedicijos rėmėjams bus sukurtas filmas apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį. Pasiruošimas ekspedicijai ir filmo kūrimas pradėtas prieš gerą pusmetį. Aplankytas buvęs Kraslago tremtinys Aloyzas Pupinis, gyvenantis Raudondvaryje, Kauno rajone. Jis Rešotuose buvo susitikęs Prezidentą A. Stulginskį. Nuvykta prie Prezidento kapo Kaune, lankytasi jo tėviškėje Kutuliuose, Šilalės rajone, o taip pat Jokūbave, kur A. Stulginskis turėjo dvarą. Susirašinėta su Prezidento dukra ponia Aldona Stulginskaite-Juozevičiene. Ji ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė tapo ekspedicijos globėjomis. 

Išvyko ne tuščiomis rankomis

„Tai pirmoji ekspedicija Prezidento A. Stulginskio tremčiai paminėti, - pasakojo ekspedicijos vadovas. - Tose vietose ne kartą lankėsi lietuviai, nes ten palaidota daug mūsų tautiečių tėvų ir senelių. Sužinoję apie mūsų ekspediciją, Lapteviečių brolijos nariai Marija ir Jonas Puodžiai lageriuose kentėjusiųjų ir žuvusiųjų atminimui dovanojo Ignalinos tautodailininko Teofilio Potiejūno sukurtą Rūpintojėlį, kuris liks Nižnij Ingaš muziejuje. A. Stulginskio vardo Lietuvos žemės ūkio universiteto vardu rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas įteikė nuvežti į muziejų tautinę juostą su universiteto regalijomis. Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė paruošė Aleksandro Stulginskio portretą, kuris taip pat pasiliks kaip muziejaus eksponatas. Operos solistas, profesorius Vytautas Juozapaitis perdavė relikviją, kurią paliksime jo senelio žūties vietoje Revučij. Saulius Augustinas Kubilius, Vatikano radijo redaktorius, parašė laišką, kad Kraslago žiaurumus kartu praėjo ir A. Stulginskio bendražygis, jo senelis Stasys Šilingas, todėl prašė nepamiršti ir šios sentencijos.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"