|
|
|
Vėrinys PETRAS LAIÅ¡KUS MERGINOMS RAÅ¡YDAVO SÄ…SIUVINIO APIMTIES
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2007−08−25 |
„Mane galima laikyti svieto perÄ—jÅ«nu“, - apie save kiek žemaiÄiuodamas Å¡maikÅ¡tauja noriÅ«nietis Petras Valauskas ir iÅ¡kart suintriguoja, juolab kad „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ skaitytojai laikraÅ¡tyje jau spÄ—jo atkreipti dÄ—mesį į jo įdomius komentarus įvairiomis visuomeninio gyvenimo temomis, kuriose pilna ir ne kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kų realijų. Tad mums irgi parÅ«po iÅ¡ arÄiau susipažinti su Å¡iuo žmogumi, sužinoti, iÅ¡ kur jis semiasi iÅ¡minties savo raÅ¡iniams, kas jį skatina iÅ¡lieti mintis popieriuje.
Pokario neramumų paženklinti
Å eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonerių Petras Valauskas yra kilÄ™s iÅ¡ KlaipÄ—dos kraÅ¡to, JonikaiÄių kaimo, Å vÄ—kÅ¡nos valsÄiaus. Jo vaikystÄ— ir ankstyvoji jaunystÄ— prabÄ—go neramiais karo ir pokario metais. TÄ—vai gyveno pamiÅ¡kÄ—je. Tad mamai tekdavo ir miÅ¡ko broliams ir stribams stalÄ… dengti. TÄ—vas mokÄ—jo laviruoti tarp dviejų nesutaikomų jÄ—gų. Buvo tarnavÄ™s 16-oje lietuviÅ¡koje divizijoje, net medaliu apdovanotas. Tad stribai jo nelietÄ—. Jau vÄ—liau sužinojÄ™s, kad tÄ—vukas buvÄ™s miÅ¡ko brolių ryÅ¡ininkas. KolÅ«kyje dirbo svÄ—riku. Tad vienÄ… kitÄ… kilogramÄ… miltų nusverdavo ir miÅ¡ko brolių duonutei. Tiesa, kartÄ… jis vos neįkliuvo saugumieÄiams, kai buvo susektas netoli jų sodybos įrengtas bunkeris. Stribai iki jo atsekÄ— pagal pÄ—das sniege. Vienas partizanas pateko į nelaisvÄ™ gyvas ir kankinamas pasakÄ— tÄ—vo pavardÄ™. TaÄiau per akistatÄ… sugebÄ—jo sutelkti valiÄ… ir tai paneigti.
Petrui, baigus Kurmių septynmetę mokyklą, tėvai patarė toliau nebesimokyti, nes vis tiek vidurinės nebaigsiąs, būsiąs paimtas į karinę tarnybą. Mat pradinę mokyklą jis buvo pradėjęs lankyti devynerių.
Vaikiną labai traukė technika. Tad po septynmetės pradėjo dirbti stažuotoju prie patyrusio vairuotojo ir užsirašė į vairavimo kursus anuometiniame „Dosafe“. Kolūkis tuomet teturėjo vieną automašiną. Tuos kursus baigė likus iki pilnametystės dviem mėnesiams ir pradėjo dirbti vairuotoju. Šios specialybės žmonių pokario metais labai stigo. Ši profesija jam buvo labai paranki ir atliekant karinę tarnybą.
Netoli Berlyno
Atlikti karinÄ—s tarnybos tais laikais imdavo devyniolikmeÄius jaunuolius. Tad 1958-ųjų lapkritį ir jis buvo paÅ¡auktas. Tarnauti teko 60 km nuo Berlyno dislokuotame dalinyje. Petras priminÄ—, jog tai buvo labai neramus metas. KlestÄ—jo Å¡pionažas, Å¡altasis karas tarp sovietų ir amerikonų buvo įgavÄ™s pagreitį, prasidÄ—jo neramumai Kuboje. Pasaulis buvo atsidÅ«rÄ™s ant branduolinio karo ribos. DÄ—l tų neramumų jam sovietinÄ—je armijoje teko tarnauti ne trejus metus, bet ketverius. Namo sugrįžo tik 1962 m.
Armijoje Petrui sekėsi gerai. Nors buvo nekomjaunuolis, bet laikytas patikimu. Metus jam teko vairuoti šarvuotį, gabenusį slaptą paštą.
Po to – transportinÄ™ maÅ¡inÄ…, kuria veždavo produktus, drabužius iÅ¡ vokieÄių sandÄ—lių. Kartu su juo vykdavo papulkininkis. Su civiliais bendrauti kariÅ¡kiams buvo griežtai draudžiama. TaÄiau vokieÄių kalbos Petras visgi Å¡iek tiek buvo pramokÄ™s. KiekvienÄ… Å¡auktinį nuolat tikrindavo kontražvalgybininkai. Pavyzdžiui, ima karininkas ir užveda kalbÄ… nuo „dÅ«Å¡ios“, kaip sekasi, ar gauni laiÅ¡kų iÅ¡ saviÅ¡kių, ar jiems brigadininkas duoda arklį. Pabandyk tik pasiskųsti, pasakyti, kad arklio negauna, ir galÄ—jai atsidurti Rusijos glÅ«dumoje. Vienam kariuomenÄ—s draugui taip ir nutiko. Kai StalinÄ… metÄ— iÅ¡ mauzoliejaus, Å¡is paÅ¡maikÅ¡tavo, kad ChruÅ¡Äiovas tokiu bÅ«du sau vietÄ… atlaisvina. Po to tas jaunuolis karinÄ™ tarnybÄ… tÄ™sÄ— nebe Vokietijoje, bet kažkur Uralo kalnuose.
Apskritai tuo metu jų dalinyje buvo velniÅ¡ka disciplina. Apie jokias „diedovÅ¡Äinas“ negalÄ—jo bÅ«ti nÄ— kalbos. Pakakdavo nusikeikti ar rankas į kiÅ¡enes susikiÅ¡ti ir gaudavai kelias paras areÅ¡to. TuometinÄ— valdžia labai stengÄ—si formuoti rimtos, patikimos sovietinÄ—s kariuomenÄ—s įvaizdį. IÅ¡ kariÅ¡kių buvo reikalaujama ne tik disciplinos, bet jie buvo aprÅ«pinti gera apranga, odiniais batais, diržais.
IÅ¡ Baltijos Å¡alių užsienyje daugiausia tarnavo lietuvių. Nemažai buvo ir latvių. TaÄiau estas tik vienas kitas. PyktelÄ—jÄ™ kareiviai rusai kartais Baltijos Å¡alių atstovus pavadindavo faÅ¡istais. TaÄiau tik negirdint karininkams.
Aukštesnio rango kariškiai su šeimomis užsienyje tarnaudavo penkerius metus, o viengungiai – trejus. Po to jie būdavo perkeliami kitur, kad pernelyg nesuartėtų su vietiniais gyventojais.
Savo vietos beieškant
Tariamas svieto perėjūnas pastaruosius trisdešimt metų gyvena Noriūnuose. Likimas jį blaškė po įvairias vietas tik jaunystėje.
„Su bÅ«sima žmona Janina susipažinau grįžęs iÅ¡ armijos. Ji buvo baigusi Palangos chorvedybos ir puÄiamųjų orkestrų vadovų muzikos mokyklÄ… ir pradÄ—jusi dirbti Å alpÄ—s kolÅ«kyje meno vadove. AÅ¡ dalyvavau tautinių Å¡okių ratelyje. Kartu važiuodavome į koncertus, dainų Å¡ventes. Taip ir prisiÅ¡okome. BÅ«damas 25-erių vedžiau. TÄ—vai davÄ— pagalvÄ™ ir antklodÄ™, o Å¡eimai bÅ«sto reikÄ—jo pasiieÅ¡koti paÄiam. Metus nuomojome kampÄ… pas žmones. GimÄ— dukra. Gyventi iÅ¡ 40 rublių žmonos ir 30 rublių mano atlyginimo bei 30 darbadienių, kurių galÄ—jai metų gale ir nesulaukti, buvo ne pyragai“, - apie savo Å¡eimos gyvenimo pradžiÄ… pasakojo paÅ¡nekovas. Tuomet į sveÄius atvykÄ™s giminaitis iÅ¡ Kaliningrado srities juos sugundÄ— vykti ten gyventi: rasiÄ…s namukÄ… ir darbÄ… viename miÅ¡kų Å«kyje, galÄ—siÄ…s žvejoti, medžioti, bitininkauti į valias, laikyti gyvulių – aplinkui didžiulÄ—s pievos. Kaip tas žmogus sakÄ—, viskÄ… Petras ten apsigyvenÄ™s ir rado. RodÄ—si, jog tame kraÅ¡te neegzistuoja jokia tarybų valdžia. Tik imkis iniciatyvos, tik pluÅ¡Ä—k savo gerovÄ™ kurdamas. Niekas nesikiÅ¡o. PaÅ¡nekovas neslepia, kad prasigyventi jis norÄ—jÄ™s. Tad netinginiaudamas Kaliningrado srityje neblogai prasikÅ«rÄ—. Po kelias karves ir prieauglio laikydavo, įsiveisÄ— bitynÄ…, motociklÄ… nusipirko, upelyje, įtekanÄiame į SkirvydÄ™, kurį vietiniai vadino kanalu, pasigaudavo žuvies. Už poros kilometrų buvo ir KurÅ¡ių marios.
Traktorininko darbas miškų ūkyje irgi sekėsi gerai. Pasak Petro, jo žmona dar ir dabar ilgisi ten praleistų metų.
Sugrįžti į Lietuvą po šešerių metų paskatino noras, kad būsima pirmaklasė vyriausioji dukra mokytųsi lietuviškoje mokykloje.
Per tÄ… kalakutÄ…
Grįžę apsistojo Tauragės rajone. Petras įsidarbino vėlgi miškų ūkyje traktorininku. Žmona tapo Aukštupių kolūkio kultūros namų direktorė. Gana ramiai ten prabėgo treji metai. Šeima jau augino tris dukteris. Nežinia, kaip toliau būtų susiklostęs Valauskų gyvenimas, jei ne kaimyno girininko agresyvus kalakutas.
„VienÄ… dienÄ… iÅ¡girdom vaiko klyksmÄ… kieme. PuolÄ—m su žmona lauk. Ogi matom, kad kaimynų kalakutas Å¡okinÄ—ja ant pargriuvusios mÅ«sų trejų metų dukrelÄ—s nugaros ir jÄ… kapoja snapu. PaukÅ¡tį nuvijom, o atbÄ—gusios girininko žmonos papraÅ¡Ä—me, kad kalakutÄ… papjautų ar kaip kitaip juo atsikratytų. Net pasiÅ«liau už tai sumokÄ—ti. TaÄiau moteris, regis, Å¡altakraujiÅ¡kai nusiÅ¡ypsojo ir nuÄ—jo nieko nepasakiusi. Mes tuo tarpu džiaugÄ—mÄ—s, kad dukrelei paukÅ¡tis akių neiÅ¡kabino“, - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovas.
TaÄiau dienos slinko, o kalakutas kaip burbuliavo kieme, taip burbuliavo. Palikdami namuose vienus vaikus, Valauskai nuolat sukdavo galvÄ…, kad tik vÄ—l ko nenutiktų jų mažajai dukrelei. Tokios įtampos neiÅ¡laikÄ™s Petras nutarÄ— veikti. Nieko žmonai nesakÄ™s (ji, anot jo, jokiu bÅ«du nebÅ«tų pritarusi tokiai avantiÅ«rai, nes yra labai taikus žmogus), Petras vienÄ… naktį nuslinko į tvartÄ…. PasiÅ¡viesdamas žibintuvÄ—liu susirado tupintį kalakutÄ… ir nusuko jam galvÄ…. Žinoma, ramiau gyventi dÄ—l to nepasidarÄ—. Girininkas iÅ¡ karto suprato, kieno tai darbas. Kaimynai Ä—mÄ— nebesiÅ¡nekÄ—ti. VisiÅ¡kai blogai, nes girininkas buvo ne paprastas kaimynas, o dar ir tiesioginis Petro virÅ¡ininkas. Taigi teko pradÄ—ti dairytis darbo kitur. NusprendÄ— įsidarbinti Å ilutÄ—s melioracijoje. TaÄiau praÅ¡yti kaimyno virÅ¡ininko, kad darbo metu leistų trumpam iÅ¡vykti savo reikalais, nebuvo kaip. Pagaliau ryžosi tam žygiui, atsiklausÄ™s tik eigulio. Apie tai sužinojÄ™s girininkas jį įskundÄ— aukÅ¡tesnei valdžiai, nepamirÅ¡damas dar papasakoti ir apie kalakutÄ…. Su darbu Petrui teko atsisveikinti piktuoju. Jo darbo knygelÄ—je atsirado įraÅ¡as, kad atleistas už pravaikÅ¡tas.
DaugiakauÅ¡io ekskavatorininko padÄ—jÄ—ju ŽemaiÄių Naumiestyje Petrui teko padirbÄ—ti neilgai. ÄŒia kaip perkÅ«nas iÅ¡ giedro dangaus jį pasiekÄ— žinia, jog KupiÅ¡kio rajone reikalingi melioratoriai, kad darbuotojai bus aprÅ«pinti butais su patogumais. Gyventi tokiomis sÄ…lygomis buvo sena Petro svajonÄ—. Tad viskÄ… metÄ™ Valauskai patraukÄ— į NoriÅ«nus. Buvo 1979-ųjų liepa. PagyvenÄ™ pusmetį mediniame namelyje, Naujųjų metų iÅ¡vakarÄ—se gavo raktus nuo keturių kambarių buto kÄ… tik baigtame statyti name.
VasarÄ… abu su žmona triÅ«sdavo melioracijos objektuose. Jis buvo daugiakauÅ¡io ekskavatoriaus maÅ¡inistas, o žmona jo padÄ—jÄ—ja. Mat Äia apsigyvenusi ji persikvalifikavo, įgijo traktorininko teises. ŽiemÄ… Petras įsidarbindavo katilinÄ—s operatoriumi, o Janina – laborante.
Dabar abu pensininkai. Visos trys dukros – BirutÄ—, Violeta ir Daiva - sukÅ«rÄ— savo Å¡eimas, gyvena netoliese. Valauskai iki to meto, kai butai NoriÅ«nuose buvo tapÄ™ visiÅ¡kai beverÄiai, spÄ—jo savÄ…jį pasikeisti į mažesnį dviejų kambarių bÅ«stÄ….
Geriau rašyti nei kalbėti
Petras taip ir liko nebaigÄ™s jokių didelių mokslų. Tiesa, buvo įstojÄ™s į Rietavo žemÄ—s Å«kio mokyklÄ… pasimokyti mechanizacijos, bet po metų tuos mokslus metÄ—. Jo sugebÄ—jimas sklandžiai ir vaizdžiai raÅ¡iniuose reikÅ¡ti mintis iÅ¡ties stebina. Juolab kad paÅ¡nekovas prisipažįsta nemÄ—gstÄ…s skaityti romanų. Jį labiau domina specialioji techninÄ—, mokslinÄ— literatÅ«ra. Mokykloje jam labai gerai sekÄ—si fizika. Mokytoja dažnai jį palikdavo vienÄ… aiÅ¡kinti klasei naujos temos užduoÄių. BÅ«damas 6 ar 7 klasÄ—je jis sumontavo trijų lempų radijo imtuvÄ… su baterijomis. Jis labai gerai buvo įvertintas rajoninÄ—je parodoje ir net iÅ¡siųstas į apžiÅ«rÄ… Vilniuje.
Labiausiai PetrÄ… domina pats gyvenimas. Nuo vaikystÄ—s, kai matydavo, kaip tÄ—vas po paklode klausosi „Filips“ radijo, jis irgi nuolat seka politinius įvykius, pasaulio, Å¡alies ir rajono naujienas. AnksÄiau prenumeruodavo net aÅ¡tuonių pavadinimų leidinius. Nepraleidžia televizijos ir radijo žinių. StebÄ—ti, o paskui perkratyti savo galvoje visus gyvenimo įvykius ir užraÅ¡yti savo samprotavimus – jo hobis.
Jų giminÄ—je iÅ¡ mamos pusÄ—s bÅ«ta iÅ¡simokslinusių žmonių. DÄ—dÄ— Kazimieras ToliuÅ¡is buvo aukÅ¡to rango dvasininkas. Aukso medaliu baigÄ— Å vÄ—kÅ¡nos gimnazijÄ…, studijavo teologijÄ… Italijoje. Kunigavo ir mirÄ— ÄŒikagoje. Kitas dÄ—dÄ— Tadas ToliuÅ¡is prieÅ¡kario metais Ä—jo Å vÄ—kÅ¡nos virÅ¡aiÄio pareigas. Buvo 1940 m. iÅ¡tremtas su žmona į KrasnojarskÄ… ir suÅ¡audytas. Jo žmonai pavyko 1958 m. grįžti į LietuvÄ….
„ŠnekÄ—t man sunkiau. O paimu raÅ¡iklį ir mintys liejasi lyg sraunus upeliukas. BÅ«damas kariuomenÄ—je merginoms laiÅ¡kus raÅ¡ydavau sÄ…siuvinio apimties. Siųsti reikÄ—davo per tris vokus. RaÅ¡au ir Benui Rupeikai, vedanÄiam radijo laidÄ… „Kaip žmonÄ—s gyvena“. Nuo jo gaunu pylos už tuos ilgus priraitymus. Malonu, kai pažįstami po publikacijos laikraÅ¡tyje patapÅ¡noja per petį tarstelÄ—dami: „Tu tik raÅ¡yk“.
Man viskas įdomu. Klausydamas, kaip žmonės atsakinėja televizijos laidoje „Klausimėlis“, baisiuosi, jog daugelis tokie neišprusę, niekuo nesidomi“, - dalijosi savo nuomone pašnekovas.
Petras ne tik gerai valdo plunksną, bet ir mielai imasi staliaus, elektriko, šaltkalvio, dažytojo, avalynės taisytojo, netgi siuvėjo (turi rankinę siuvamąją mašiną) ir kulinaro darbų. Prie širdies jam piešimas ir medžio drožyba. Jo sodas vienas iš gražiausių Noriūnuose. Čia ir žmonos, kuri labai mėgsta gėles, nuopelnas.
TaÄiau toks universalus vyras turi ir Achilo kulnÄ…. PadÄ—ti mÅ«ryti, betonuoti, tinkuoti Petro geriau nepraÅ¡ykite. Tai patys nemÄ—gstamiausi jo darbai. Namuose remontÄ… darÄ…s dantis sukandÄ™s.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
