 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
TARMIų VERSMė SENKA
KupiÅ¡kio rajono Å epetos Almos AdamkienÄ—s pagrindinÄ—s mokyklos merginų grupÄ— rodo literatÅ«rinÄ™ kompozicijÄ… „Kaip laumas lauminÄ—jo“. KeiÄiasi ne tik žmonÄ—s KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus direktorÄ— Violeta AleknienÄ—, supažindindama su konferencijos programa kalbÄ—jo, kad nuo amžių kupiÅ¡kÄ—nų tarmÄ— Lietuvos tarmių Å¡eimoje yra viena iÅ¡ ryÅ¡kiausių ir savarankiÅ¡kiausių. Jos tarmÄ—s plotas įeina į Biržų ir RokiÅ¡kio rajonus. Renginio metu buvo kalbama, kaip iÅ¡saugoti bendrinÄ—je ir Å¡nekamojoje kalboje tarmes, jas įamžinti ir vartoti skaitmeninÄ—se laikmenose. Konferencijos pradžioje KupiÅ¡kio rajono Å epetos Almos AdamkienÄ—s pagrindinÄ—s mokyklos merginos, kalbÄ—damos kupiÅ¡kÄ—nų tarme, parodÄ— literatÅ«rinÄ™ kompozicijÄ… „Kaip laumas lauminÄ—jo“. MokinÄ—ms pasiruoÅ¡ti padÄ—jo tarmÄ—s mokytoja RamutÄ— KežienÄ— ir kompozicijos režisierÄ—, mokytoja JÅ«ra SigutÄ— JurÄ—nienÄ—. „Lietuvoje gyventojų skaiÄius mažesnis už tris milijonus. Mes visi Å¡nekame, kad ir KupiÅ¡kyje miesto gyventojų nebÄ—ra 7 tÅ«kstanÄių, kalbame, kad rajone jau 17 tÅ«kstanÄių žmonių skaiÄius mažėja. IÅ¡kilo grÄ—smÄ— tarmei. Tik džiugu, kad yra iniciatorių, kurie organizuoja tokius susitikimus kaip Å¡iandien. Džiaugiuosi, jog susirinko daug pedagogų, tad noriu palinkÄ—ti, kad mÅ«sų gimtÄ…jÄ… kalbÄ…, ypaÄ Å¡iais Tarmių metais, jÅ«s puoselÄ—tumÄ—te ir stengtumÄ—tÄ—s, kad ji iÅ¡liktų, daugiau ja kalbÄ—dami“, – sakÄ— KupiÅ¡kio rajono KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedÄ—jas Rimantas Jocius.
Konferencijos metu. IÅ¡ kairÄ—s: mokytoja Kazimiera DanutÄ— SokienÄ— ir KupiÅ¡kio garbÄ—s pilietÄ—, daktarÄ— Klementina VosylytÄ—. AutorÄ—s nuotraukos ProfesorÄ— dr. DanguolÄ— MikulÄ—nienÄ— kalbÄ—jo apie tai, koks Å¡ių dienų požiÅ«ris į tarmes apskritai ir ypaÄ Ä¯ kupiÅ¡kÄ—nų patarmÄ™. Ji sakÄ—, kad buvo tikrinama, kiek yra tarmÄ—s punktų. Norint tai iÅ¡siaiÅ¡kinti RokiÅ¡kio rajone dirbta 2010–2011 metų vasaromis, KupiÅ¡kio apylinkÄ—se – Å¡ių metų vasarÄ…. Senojo valstieÄio kaip ir nebelikÄ™. Ir naujosios tarmių klasifikacijos truputį kitokia tarmÄ—tyra. NebÄ—ra taip kaip anksÄiau. Lietuvoje kinta tarmÄ—s ir eina stambÄ—jimo linkme. Atsiranda nauji tarminiai dariniai, kai kur su bendrinÄ—s kalbos priemaiÅ¡omis. KupiÅ¡kÄ—nai dabar yra dviejų stiprių patarmių apsuptyje: iÅ¡ vienos pusÄ—s spaudžia panevėžiÅ¡kiai, iÅ¡ kitos – uteniÅ¡kiai. Kad atsilaikytume, reikia, jog verslininkai suprastų, kad etnografinis savitumas pelningas, jeigu tai įdedi į prekių ženklÄ…, į gaminį ir t. t. Å itaip dar galima iÅ¡laikyti tarmÄ™ ilgiau. Jeigu nÄ—ra gyventojų, nÄ—ra ir tarmÄ—s. Dr. Violeta MeiliÅ«naitÄ— skaitÄ— praneÅ¡imÄ… „SkaitmeninÄ—s tarmių gyvenimo prielaidos“. Ji sakÄ—, kad laikui bÄ—gant mes ir patys tampame skaitmeniniai. Televizija skaitmeninÄ—, mobilieji telefonai irgi skaitmeniniai, internete irgi nieko kita nerasi. „Tai kur dÄ—tis tarmei Å¡iame skaitmeniniame amžiuje?“ – klausÄ— mokslininkÄ—. – Ä® 20 amžių atÄ—jome su labai margu Lietuvos žemÄ—lapiu, kuriame yra 15 patarmių. Bet daugelis sakytų, kad jų yra daugiau. Viename miestelyje kalbame vienaip, kitame kitaip. Vienur gyvename, kitur mokomÄ—s, dar kur nors persikeliame.“ Kad neiÅ¡nyktų tai, kas užraÅ¡yta sÄ…siuviniuose, kortelÄ—se, juostose, kasetÄ—se, dedama į internetÄ…. Savo žmonių kalba „PatarmÄ— egzistuoja sakytine arba Å¡nekamÄ…ja kalba ir kita forma – raÅ¡ytine arba raÅ¡omÄ…ja. SakytinÄ— yra pagrindinÄ— patarmÄ—s gyvavimo forma. Jeigu ji iÅ¡nyksta, iÅ¡nyksta ir patarmÄ—. SakytinÄ— kalba dabar vartojama senosios kartos atstovų, bet ta karta iÅ¡eina. Nors Å¡iais Tarmių metais vyksta renginiai, bet ar jie vyks vÄ—liau. Kiek bus entuziastų?“ – klausÄ— docentÄ— dr. Asta BalÄiÅ«nienÄ—. Spektakliai, kuriuos rodo vaikai, remiasi „Senovinių kupiÅ¡kÄ—nų vestuvių“ pamatu. A. BalÄiÅ«nienÄ™ labai nustebino „KupiÅ¡kÄ—nų televizijos“ filmas apie Puponių kaimo bendruomenÄ™, kuri sugebÄ—jo įamžinti savo žmonių kalbÄ…. Jaunoji karta sudÄ—tingai kalba. Bet ji kalba, stengiasi. Dabartinio KupiÅ¡kio vizitinÄ— kortelÄ— yra užraÅ¡as ant pastato – „GyvÄ—nimo rotas nesisuka ba vaizbÅ«no pyrogų“, bet yra ir „Savana“, „Santavita“, visiÅ¡kai netinkantys miestui. KupiÅ¡kio garbÄ—s pilietÄ— dr. Klementina VosylytÄ— papasakojo apie „KupiÅ¡kÄ—nų žodyno“ paskutiniojo tomo leidybÄ…, kurį numatoma jau iÅ¡leisti iki „Knygų mugÄ—s“. KalbÄ—jo apie darbÄ… prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“. PabÄ—rÄ— įdomesnių kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kų žodžių, kurių prasmÄ—s be paaiÅ¡kinimo dabar jau nežinotumÄ—me. PerskaitÄ— įdomesnius posakius – mirk, kol gaili, kom gi laukt, kol nebagailas; mÄ—dis sanas broÅ¡ka, jaunas lūžta; kol teisyba apsiauna kojas, neteisyba visus aploksÄius grįžta; teisyba įlipa dungun ir kopÄ—Äias įsitraukia; kur Å¡uva loka, ti ir lot raikia ir kt. KonferencijÄ… apibendrino mokytoja ekspertÄ— RamutÄ— KežienÄ—.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 619 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
