Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

GERIAUSIŲ ŪKININKŲ ESTAFETĘ PERIMA JAUNIMAS (I)

Ada DVARIONAITĖ

2012−07−24 1

Tradiciniame „Metų ūkio“ konkurse šiemet dalyvauja šeši Kupiškio rajono ūkininkai.
Kol dar yra bent savaitėlė iki didžiojo laukų darbymečio, „Metų ūkio“ konkurso rengėjai suskubo apsilankyti pretendentų ūkiuose, pasikalbėti su ūkininkais, apžiūrėti jų laukus ir fermas. Vertinimo komisijoje, kaip įprasta, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Valentas Mankūnas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio biuro vadovė Aušra Petronytė, rajono tarybos Kaimo komiteto pirmininkė Genė Žilinskienė. Komisija praėjusį ketvirtadienį apsilankė pas Šepetoje gyvenantį ir ūkininkaujantį Alfredą Šimonį, Kikonių kaime gyvenantį Saulių Juškevičių, Aukštupėnuose ūkininkaujančią didžiausios rajone pieno fermos savininkę Danutę Adelę Adamonienę, Keršuliškių kaimo ūkininką Skirmantą Gurklį bei Alizavos seniūnijos ūkininkus Dalių Jankauską ir Alvydą Jasinską. Pirmasis pasakojimas - apie tris Kupiškio seniūnijos atstovus.


Jauniems priimtinesnė augalininkystė

Laukimas – taip galima apibūdinti visų ūkininkų šiandienę būseną. Laukiama, kada liausis lyti, kada sparčiau pradės bręsti vasariniai javai, kada ateis konkrečios žinios iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apie patenkintas paraiškas gauti europinei paramai. Miesto žmogui, biurokratui skubėti nėra kur, jo alga „kapsi“ kišenėn nepriklausomai nuo darganų ar giedros, nuo gerų rezultatų ar neįvykdytų pažadų, o ūkininkui svarbu viskas, kas jo jau padaryta ar dėl skubėjimo nespėta...

Kupiškio seniūnijoje Šepetoje gyvenantis Alfredas Šimonis ūkininkauja nuo 2008 metų rudens, užsiima augalininkyste, augina žieminius bei vasarinius kviečius ir rapsus, yra deklaravęs 75 ha.
Dirba pats vienas, be samdomų žmonių, sako, suspėja, nereikia pašalinės pagalbos.
Pagalba sava, čia pat – septynmetis sūnus Rytis glaudžiasi prie tėvo ir be jokių kalbų veržiasi važiuoti kartu su komisijos nariais apžiūrėti kviečių laukus. Važiuojam visi, ir kviečių laukus visi apžiūrim.

Įgudę vertintojai pastebi: žiemkenčiai gražūs, bet tarpais dar žali, reikia leisti subręsti.
O ar duos gamta tai javams padaryti?
A. Šimonio sodybos kieme matėm visą parengtą techniką, naują spindintį kombainą, kad tik saulės ir šilumos, lengvo džiovinančio vėjelio artimiausiomis dienomis dar būtų.

Kikonių kaime gyvenančio ūkininko Sauliaus Juškevičiaus sodyba – tikra atgaiva akims ir širdžiai.

Šviežiai nušienautos vejos, margi gėlynai, alpinariumai, tvenkinys naminei žvejybai, jauki pavėsinė visiems prisėsti ir surašyti ūkio rodiklius į vertinimo lapą.
Šeimininkas pasakoja sodybą tvarkantis apie penkerius metus, o ūkininkauja nuo 2004 metų.
Yra deklaravęs 250 ha įvairių pasėlių, augina žieminius ir vasarinius kviečius, žieminį ir vasarinį rapsą, grikius, žirnius. Pastaroji kultūra išlikusi iš ankstesnių metų, kai ekologiniam ūkiui buvo svarbi sėjomaina.

Šiemetis derlius, pasak šeimininko, galėtų būti neblogas, jei tik pavyks viską laiku paimti iš laukų ir suvežti po stogu.
Ūkininkas turi visą reikalingą modernią techniką, dukart yra gavęs europinę paramą kaip jaunasis ūkininkas bei ūkiui modernizuoti, laukia pranešimo dėl trečiosios paramos paraiškos.
Važiuojam pažiūrėti į ūkininko kviečių ir žirnių laukus. Komisijos narių vertinimai be priekaištų.

Rūpi ir aplinka

Ir pirmasis aplankytas ūkininkas A. Šimonis, ir S.Juškevičius iki šiol nėra dalyvavę „Metų ūkio“ konkursuose, abu yra iš jaunosios ūkininkų kartos, tad trečioji viešnagė pas Adelę Danutę Adamonienę – suvis kitokia.
Viena aktyviausių žemdirbiškos bendruomenės narių ne tik rajone, bet ir šalyje, aktyviai propaguojanti kooperatinį judėjimą, priklausanti daugeliui nevyriausybinių žemdirbiškų organizacijų, išrinkta į valdybas, dalyvaujanti visose pastarojo meto žemdirbių pilietinėse akcijose, ir drauge – didžiausio rajone pieno ūkio savininkė, kurios fermose su priaugliu priskaičiuojama apie 300 galvų.

Fermos poilsio kambarėlyje išrikiuota daugybė padėkos raštų, prizų, kvalifikacinių pažymėjimų.
 Ūkininkė turi vadinamąjį Žaliąjį diplomą, kuris suteikia teisę ūkyje priimti žemės ūkio specialybių praktikantus, čia dažnai vyksta seminarai ir lauko dienos augalininkystės ir gyvulininkystės, pašarų ruošimo temomis.

Pati ūkininkė, sukaupusi didelę patirtį, dažnai ja dalinasi su kolegomis, dažnai priima ūkyje delegacijas iš svečių šalių, nes čia jau turi ko pasimokyti ir danai, ir turkai, čia mezgami verslo ryšiai.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"