Liepos 10 d. Savivaldybėje buvo pristatyta rengiamam Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui atlikta esamos būklės analizė. Ją atliko bendrojo rajono plano rengėjų – įmonės „Statybos strategija“ – atstovai: mokslinis vadovas prof., habil. dr. Pranciškus Juškevičius, projekto vadovė Kristina Gaučė ir projekto dalies vadovė Eleonora Grablevskienė.
Kokie pagrindiniai keliai yra mūsų rajone, kokia jų būklė, kokia rajono demografinė situacija, socialinė struktūra, susisiekimas viešuoju transportu, kokios gyvenvietės turi perspektyvų toliau vystytis, kokios yra pasmerktos žlugti, kuria kryptimi reikėtų plėtoti verslą mūsų rajone, kiek sodinti miško ir kiti šioje analizėje apžvelgti klausimai ir pateiktos prognozės bus atspirties taškas, kuriant mūsų krašto ateities viziją.

Šiuo metu pradėtas rengti Kupiškio r. savivaldybės bendrasis planas dešimčiai metų. Esamos būklės analizė parodė, kad Kupiškio rajoną kerta du svarbūs keliai – Palanga-Daugpilis ir Biržai-Utena. Pasak P. Juškevičiaus, tokį pagrindinių kelių išsidėstymą formuoja ne pats rajonas, bet visa Lietuvos infrastruktūros sistema. Kupiškis yra strategiškai geroje vietoje – šių kelių sankryžoje.

Mūsų vis mažiau

Demografinė situacija rajone yra prastoka. Nuo 1997 m. čia gyventojų sumažėjo maždaug 4 tūkst. Kaime gyvena vyresnio amžiaus žmonės, o mieste jų procentas mažesnis. Labai žemas gimstamumo rodiklis. 2010 m. tūkstančiui gyventojų teko 7,6 gimusiojo (Lietuvoje – 10,8). Mirusiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų lenkia Lietuvos vidurkį (12,8) ir yra lygus 16,2. Migracijos saldo tūkstančiui gyventojų 2011 m. rajone buvo -13,83, o Lietuvoje - 11,77.

Prognozuojama, kad 2022 m. gyventojų skaičius Kupiškio rajone bus apie 19 100 gyventojų, o Kupiškio mieste – apie 7 tūkst. gyventojų 2012 m. administracinėse ribose ir apie 8,1 tūkst. nepertraukiamo užstatymo ribose.
Šių metų duomenimis rajone apie 80 proc. gyvenviečių turi mažiau nei 50 gyventojų. Nuo 1989 iki 2012 m. rajone nebeliko 56 kaimų. Šių metų duomenimis miesto gyventojų nuo 1989 m. yra 40,8 proc. mažiau, o kaimo – 59,2 proc. Mokinių skaičius 2009-2011 m. sumažėjo 9,6 proc. Aktuali mokyklų pasiekiamumo problema, neišvystytas pavėžėjimas. Dėl pastarojo teiginio Savivaldybės atstovai buvo linkę su analizės autoriais nesutikti.Sumažėjo rajono gyventojų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Vadinasi šios paslaugos gyventojams nėra prieinamos ir lengvai pasiekiamos. Kita vertus išlaikyti mažose gyvenvietėse įvairias įstaigas vis sunkiau dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Tai lemia migracija, senėjimas, užimtumo stoka.

Kas laukia gyvenviečių?

Analizės autoriai padarė išvadą, kad smulkios gyvenvietės neturi vystymosi perspektyvos. Tik didesni nei 300 gyventojų kaimai gali išlaikyti santykinį patrauklumą dėl didesnės socialiai ir ekonomiškai pagrįstos socialinės, gamybinės, inžinerinės infrastruktūros, kultūros įstaigų ir pan., geresnės saugos tikimybės. Patrauklios tos didesnės gyvenvietės, kurios yra netoli Kupiškio. Taip pat perspektyvą gyvuoti turi ir tos, kurios yra arti pagrindinių kelių, atlieka gretimų teritorijų aptarnavimo centrų funkcijas.

Pasak P. Juškevičiaus, Kupiškis ir ateityje turėtų išlikti kaip savivaldybės centras. Prie jo galima būtų glaudžiau šlieti netoliese esančias gyvenvietes. Centrinis rajono branduolys turėtų apimti Kupiškį, Aukštupėnus, Paketurius, Byčius, Smilgius, Noriūnus ir Šepetą. Pasak P. Juškevičiaus, šiose vietovėse absoliučiai neturėtų dominuoti žemės ūkis. Reikėtų teikti prioritetus kitoms ūkio veiklos šakoms.
Analizės rengėjų nuomone, vystytini ir proteguotini vietiniai centrai – Alizava, Skapiškis, Adomynė, Šimonys, Rudiliai, Subačius, Antašava – turintys bent minimalią socialinę ir ekonominę bazę jų gyventojams bei mažesnių kaimų gyventojams. Čia Savivaldybės atstovai nenorėjo sutikti, kad į šį sąrašą nepatenka Salamiestis, nors yra prie prastesnio kelio nei Antašava.

Pabrėžta, kad reikėtų įsisavinti teritoriją abipus Lėvens tvenkinio. Tai turėtų būti turizmo, rekreacijos vieta. Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjas Mažvydas Šalkauskas sakė, kad rajono vystymosi bendrojo plano neturėjimas stabdo rekreacijos plėtrą. Dėl to iškyla žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties keitimo keblumai ir pan.
Neveiklūs, bet su būstais
Veiklos aktyvumo analizė atskleidė, kad rajone veikia tokie pat dėsniai kaip ir visoje Lietuvoje. Nuo 2008 m. didėjo metinio nedarbo lygio kreivė. 2011 m. nedarbas mūsų rajone siekė 14,5 proc., o Lietuvoje – 16,9 proc.

Pas mus mažėjo veikiančių ūkio subjektų. 2009 m. buvo registruota 351 įmonė, o 2012 m. – 307. Tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko 377 Lt, o Lietuvoje – 10 958 Lt. Materialinių investicijų dinamika atitinkamai 2 050 Lt Kupiškio r. ir 3 634 Lt Lietuvoje.
Butų, vienbučių namų rajone yra 420/1 000 gyv., Lietuvoje – 381/1 000 gyv. Būsto plotas rajone – 73 kv. m/ 1 būst., Lietuvoje – 66 kv. m/1 gyv. Aprūpinimas būstu – 31 kv. m/1 gyv., Lietuvoje 25 kv. m/ 1 gyv. Taigi būstų vystymo esminio poreikio nėra. Poreikis mažės dėl migracijos, gyventojų natūralaus mažėjimo. Prognozuojama, kad išliks socialinio būsto poreikis, stiprės būstų kokybės potencialas. Jie bus renovuojami, rekonstruojami. Gali stiprėti nepasitenkinimas gyvenimo kokybe daugiabučiuose namuose. Tai gali paskatinti vienbučių namų statybą. Jau dabar pastebima tendencija plėsti vienkiemius.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"