|
|
|
Vėrinys GYVULIUS GYDÄ— VAISTAIS, O žMONIų NUOTAIKÄ… KÄ—LÄ— Å¡MAIKÅ¡ÄIU žODžIU
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−08−18 |
 Å iomis dienomis aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmetį Å¡venÄiantis Feliksas Mažylis – Å imonių kraÅ¡te žinomas žmogus. Ne tik todÄ—l, jog vietinis. Nuo tada, kai pradÄ—jo dirbti veterinarijos felÄeriu, o tai buvo prieÅ¡ 50 metų, neliko sodybos, kurios Å¡eimininkų nebuvo kviestas pagelbÄ—ti jų gyvuliui susirgus.
ReikÄ—davo suspÄ—ti
F. Mažylis prisiminÄ— buvusį darbo krÅ«vį. Vien kolÅ«kio gyvulių susidarydavo per pusantro tÅ«kstanÄio, tiek pat jų bÅ«davo ir privaÄių. YpaÄ Å¾monÄ—s suskato daugiau galvijų laikyti pradÄ—jus irti kolÅ«kiams. Ir jie patys, kai pienas buvo superkamas gera kaina, buvo prasikÅ«rÄ™ iki Å¡eÅ¡ių karvių. Pastaruoju metu belaiko vienÄ… melžiamÄ…, augina telyÄiÄ…, paliko ir verÅ¡iukÄ…. Žinoma, kaip nuo seno įprasta, ganosi avių pulkelis ir bÅ«tinai laikomas arklys. Å eimininkas bÅ«tinai patikslina – kumelÄ— JuodukÄ—.
“Koks gyvulių daktaras bÅ«Äiau, neįrodydamas, kad mano paties augintiniai sveiki ir produktyvÅ«sâ€, - samprotavo paÅ¡nekovas, pridurdamas, jog iki Å¡ios jo nepamirÅ¡tantys gyvulių augintojai neleidžia jam prarasti specialybei bÅ«tinų įgÅ«džių, nors pensijoje jau dvideÅ¡imt metų.
F. Mažylio nuomone, jam gerai žinomojo Å imonių zonoje gyvulių, palyginti su jų buvusiu skaiÄiumi prieÅ¡ keliolika metų, liko penkis kartus mažiau. Jam labai pikta bÅ«na sužinojus, kad aplaidžių Å¡eimininkų gyvuliai žiemÄ… laikomi pusbadžiu ir dar laukia, kad karvÄ— atvestų jiems gyvybingÄ… verÅ¡iukÄ…. “ApÅ¡epÄ—liai laidokai nori, kad pusalkanis gyvulys juos iÅ¡maitintųâ€, - smerkÄ— nemokanÄius savo darbu prasimaitinti jauno amžiaus sodieÄius metų naÅ¡tos nÄ— kiek nesugniuždytas Kalnelio kaimo gyventojas.
Jubiliatas sakÄ—, kad jam darbas sekÄ—si. Tuometiniai rajono veterinarijos ligoninÄ—s vadovai pripažindavo, jog jo gyvulių priežiÅ«ra – viena iÅ¡ geresnių. TodÄ—l vis patekdavo ir įvairias rajono delegacijas kur nors iÅ¡vykti. Teko dalyvauti bent dviejuose Lietuvos kolÅ«kieÄių suvažiavimuose. “Dabar jau istorijaâ€, - prisiminÄ— viena iÅ¡ tokių renginių 1969 metais F. Mažylis.
Apskritai mÄ—gdavo iÅ¡vykti pasitobulinti, kur buvo siunÄiamas, todÄ—l nusimanÄ— ir buhalterijoje, ir mechanizacijoje, ir kaip kolÅ«kio revizijos komisijai vadovauti. Nepraleido progų paekskursuoti po tuometinÄ™ TSRS ir po demokratines respublikas. Pasak F. Mažylio, jo ir Indijoje bÅ«ta.
Veržėsi į mokslus
Sodybos Å¡eimininkas pasakojo, kad Äia jau tokia vieta, kurioj gimÄ™ žmones norÄ—jo daugiau pasiekti. Jo tÄ—vas, taip pat Feliksas Mažylis, nors ir buvo Å«kininkas, taÄiau labiau gyveno ne iÅ¡ žemÄ—s, o iÅ¡ tarnybos. Dar caro laikais baigÄ™s žemÄ—s matininkų mokyklÄ…, buvo reikalingas žmogus tarpukario Lietuvoje ir po Antrojo pasaulinio karo, kai dirbo KupiÅ¡kio rajone žemÄ—s tvarkytoju.
Taigi jo tėvai, Adelė ir Feliksas Mažyliai, senojoje tėvonijoje užaugino šešis vaikus ir visus pasistengė išmokslinti. Dukra Janina tapo gydytoja, Ada – ekonomiste, Bronė – mokytoja, sūnus Valerijus – teisininku, Kazys, pasirinkęs gaisrininko profesiją, vėliau baigė ir antrąjį aukštąjį mokslą. Jis, Feliksas, pasiliko gyventi tėviškėje, bet irgi rūpinosi specialybę įsigyti. Pradėjo nuo Salų žemės ūkio mokyklos, bet vėliau neakivaizdžiai baigė ir Gruzdžių veterinarijos technikumą.
IÅ¡vardijÄ™s visas baigtas mokyklas ir kuo įvairiausius kursus, F. Mažylis tvirtino, jog su bet kokios profesijos žmonÄ—mis visada turÄ—davÄ™s Å¡nekos ir apskritai tinkantis ir “prie sveÄio, ir prie peÄiausâ€. VedÄ— bÅ«damas per trisdeÅ¡imties, gal ne vienam iÅ¡ panosÄ—s paÄiupÄ™s Å imonių ambulatorijoje dirbusiÄ… gerokai už save jaunesnÄ™ medicinos seselÄ™ JanÄ™ SmaliorytÄ™. Abu buvo iÅ¡ didelių Å¡eimų, pasiaukojÄ—liai savo tarnyboms ir apskritai darbui. Taip ir keliavo per aplinkinių kaimų sodybas. J. MažylienÄ— , dažniausiai pÄ—sÄiomis, lankydama naujagimius ir slaugydama senus ar serganÄius. “O aÅ¡, gyvulių daktaras, tai – dviraÄiu, motociklu, o žiemÄ… - arkliu. IÅ¡ pradžių diplomuoto veterinarijos gydytojo Å imonių kolÅ«kyje ir nebuvoâ€, - prisiminÄ— senosios kartos žemÄ—s Å«kio specialistas.
F. Mažylis sakÄ—, jog iÅ¡ toliau pirmÄ… kartÄ… atvažiuodavÄ™ jo prie gyvulio kviesti žmonÄ—s nusistebÄ—davo tokioje įdomioje sodyboje atsidÅ«rÄ™. Joje auganÄios liepos, ąžuolai – gal jau ir trijų Å¡imtų metų amžiaus. Dabartiniai jos pastatai – irgi jau Å¡imtameÄiai, surÄ™sti Äia po gaisro, kurio metu žuvo ir žmonių. Kieme esantis samanotas kryžius – jų atminimui.
Ir savęs nedažo vien baltai
F. Mažylio pasakojimų reikia įdÄ—miai klausytis, kad jo “iÅ¡virkÅ¡Äiai†pasakyto dalyko nepriimtum už grynÄ… pinigÄ…, bet nepyksta ir kokį atsiliepimÄ… apie save iÅ¡girdÄ™s.
Antai ir mums, atvykus pas garbingÄ… sukaktį Å¡venÄiantį F. Mažylį, jo namuose neradome, pasak žmonos, iÅ¡vykÄ™s dviraÄiu į Å imonis, o su sugrįžimu – nežinia: gali ir tuoj pasirodyti, ir tik po valandos kitos. Bet iÅ¡ už miÅ¡kelio kampo pasirodÄ— tuoj pat. TaÄiau į kiemÄ… neskubÄ—jo, nes pakeliui buvo gyvuliai, kuriuos reikÄ—jo perkelti, pagirdyti. SusiruoÅ¡usi eiti prie jų žmona JanÄ— labai apsidžiaugÄ—, kad Feliksas sutaupÄ™s jai prieÅ¡ artÄ—janÄiÄ… Å¡eimos Å¡ventÄ™ taip brangias minutes.
IÅ¡ Å¡eimininko kelių sakinių pajutÄ™, kad su juo galima kalbÄ—tis Å¡maikÅ¡Äiai, užsiminÄ—m ir apie žmonos užuominÄ…, kad gali tekti miestelio bare jo žvalgytis. Už tokį pasakymÄ… jis visai nesupyko, o tik paaiÅ¡kino: bÅ«damas Å imonyse tikrai užeina į barÄ…. Na, papraÅ¡o Å¡imtÄ… gramų degtinÄ—s. “Negi susitikÄ™ jaunystÄ—s draugai ar buvÄ™ bendradarbiai sÄ—dÄ—sim prie tuÅ¡Äio staliuko. Tik tiek.
NemÄ—gstu laiko ilgiems sÄ—dÄ—jimams Å¡vaistyti. Vis dÄ—lto Å«kininkas esuâ€, - kalbÄ—jo apie savo Å¡iokiadienius garbaus amžiaus žmogus. NesÄ… namų Å«kyje darbo, kurio jis nemokÄ—tų. Bet valgis, žinoma, skanesnis, kai ji patiekia žmona. O ponia JanÄ— sakÄ—, kad jos sutuoktiniui skaniausi pusryÄiai – virtos bulvÄ—s su rÅ«gpieniu. Kiaulienos seniai nebevalgo, užtat ir laiko avių. Na ir Å¡aÅ¡lykai jubiliejaus sveÄiams bÅ«siÄ… avienos. Alutis – paties darytas, iÅ¡ ekologiÅ¡kiausių miežių.
Nušienavo tris hektarus
Ne tik vaikai ir vaikaiÄiai dažni sveÄiai tÄ—vų ir senelių sodyboje, bet ir kiti giminaiÄiai žino tÄ… žalumoje skendinÄios sodybos kalnelį. J. Ir F. Mažyliai sakÄ—, kad talkininkų prie Å«kio darbų nelabai reikia, vis patys įsiveikia. Dabar ir pats Feliksas stebisi, kad aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmeÄio vasarÄ… tris hektarus pievos dalgiu nuÅ¡ienavo, nes esÄ… tokiÄ… žolÄ™ gyvuliai Ä—da daug noriau, negu su technika sudorotÄ…. Jo galva pilna pastebÄ—jimų ir sumanymų.
NusprendÄ—, kad reikia plausto po kÅ«drÄ… pasistumdyti, nes kartais žiopsojimas ant kranto su meÅ¡kere bÅ«na visai tuÅ¡Äias. PradÄ—jo rinkti plastikinius butelius, kad lengviau irstytųsi. Kas iÅ¡ pradžių Å¡aipÄ—si, netrukus nutilo. Visiems labai patinka, kad plauste yra skylÄ— kojoms į vandenį nuleisti. Po tokio masažo blauzdoms – vÄ—l kaip naujai užgimÄ™s, - tvirtino iki Å¡iol sveikata nesiskundžiantis F. Mažylis, vertinantis kaitinimÄ…si pirtelÄ—je ir beržinÄ—s su dilgelÄ—mis vantos pamaloninimus.
AnÄ…kart nuÄ—jÄ™s prie tvenkinio, nustebo: plaustas užimtas. Po maudynių ant jo ilsisi žaltys. Tokių gražuolių jų sodyboje – ne vienas. Žiemomis neaplenkia jų kalnelio stirnos, lapÄ—s, kiÅ¡kiai. O tas didysis akmuo, pasak Å¡eimininko, mena pagonybÄ—s laikus, yra atitemptas jauÄiais iÅ¡ Gaigalių. Dar vienas tos sodybos ypatumų,- visada joje buvo arklys. KolÅ«kmeÄiu F. Mažyliui jis priklausÄ— kaip transporto priemonÄ—. TaÄiau su vienu metu laikyta sibirietiÅ¡ka kumelaite pasirodydavo tik sportinÄ—se varžybose. IÅ¡ vienų jų KupiÅ¡kyje grįžo ne tik su pirmosios vietos diplomu, bet ir su solidžia premija.
SveÄiai matyti iÅ¡ tolo
“Savo gimimo neprisimenu, - nesiliauja šmaikštavęs F. Mažylis. – Tikriausiai buvau sugautas pribuvėjos Barboros Uldukienės. Užtat kaimynas Antanas Mitrikas, kurio šeimoje irgi augo šeši vaikai, Mažyliukų bendraamžiai, sakydavo, kad savo vaikams jis pats virkšteles išraišiojęs.
O kaip su Mažylių giminÄ—s tÄ™siniu. Pasak jubiliato Felikso, džiaugiasi Å¡eÅ¡iais vaikaiÄiais, tarp kurių jau yra ir studentų, ir tik darželinukÄ—. Dukra Felicija – iÅ¡simokÄ— medicinos sesele, sÅ«nus Vygantas – dirba vairuotoju. Darius, įsigijÄ™s matematikos ir informatikos specialybes – KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijos mokytojas.
Kalnelio kaime sodyboje ant paÄio aukÅ¡Äiausio kaubrio tarsi ir iÅ¡lieka sena tvarka: užaugÄ™, iÅ¡simokÄ™ kitur randa savo vietÄ…, bet vis tiek kas nors lieka Äia gyventi.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
