Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VIDMANTAS URBONAS IKI Å¡IOL PRISIMENA PIRMÄ… VAKARIENÄ™ KUPIÅ¡KYJE

Gintaras JURGÄ–LAS

2007−08−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Apie Vidmantą Urboną, atrodo, jau viskas seniai parašyta. Matyt, apie jį rašė kone viso pasaulio laikraščiai, o jau Lietuvos leidiniai jį ir jo šeimą išnarstė ir dar tebenaršo tiesiog po kaulelį. Vieni Vidmantu ir jo šeimyna be jokių išlygų žavisi, kiti, kaip ir priklauso tikriems lietuviams, juodai pavydi V. Urbonui populiarumo, todėl stengiasi įgelti bet kokia proga už būtas ir nebūtas nuodėmes. Keista, bet Vidmantui kliūna net už svajones.

V. Urbono titulus sunku ir išvardinti, juolab kad šio rašinio visai ne toks tikslas. Užtenka paminėti, kad jis yra Pasaulio dvidešimtgubo triatlono čempionas, Meksikoje greičiausiai įveikęs sunkiai suvokiamą distanciją – nuplaukti 76 kilometrai, dviračiu nuvažiuoti 3600 kilometrų ir nubėgta 844 kilometrai.

Vidmantas jau seniai garsėja ir absoliučiai nestandartinėmis idėjomis, kurių siekimas ir drasko užpakalius skeptikams ir atviriems pavyduoliams. 1999 metais jis perplaukė Nemuną, įveikdamas 460 kilometrų. Tuo nesitenkino. Stengėsi perplaukti Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Taip ir būtų padaręs, bet pakilo didžiulės bangos ir jam buvo tiesiog liepta lipti iš vandens. Laikinai bangos sutrukdė perplaukti Baltiją, bet šio sumanymo Vidmantas dar neatsisakė ir, reikia tikėti, greitai išgirsime dar apie vieną unikalų jo pasiekimą.

Vidmantas žinomas ne tik kaip sportininkas. Tiesiog pabandysiu išvardinti, kuo dabar Vidmantas užsiima. Jis yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos vyriausiasis sporto specialistas, Panevėžio miesto tarybos narys, jos finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas, Lietuvos triatlono federacijos viceprezidentas, Lietuvos triatlono rinktinės vyriausiasis treneris, Panevėžio triatlono sporto klubo vadovas...

Galima būtų tas jo pareigas vardinti ir vardinti, bet šiandien “Kupiškėnų mintys” kalbasi ne tik su Vidmantu, bet ir su jo žmona Rita, kuri yra kilusi nuo Kupiškio ir yra nepamainoma savo vyro palydovė visuose jo žygiuose. Rita dirba Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre bendrosios praktikos slaugytoja. Šeima augina sūnų Roką ir meiliai prižiūri pudelių veislės šuniuką Kiką, kuris nepaprastai jautriai reaguoja ne tik į kalytes, bet ir jų šeimininkus.
Abu pašnekovai yra nepaprastai šilti žmonės ir puikūs pašnekovai, todėl klausimų rato iš anksto neaptarėme. Sėdėdami su Urbonais jaukių jų namų Panevėžyje verandoje plepėjome apie tai, kas užėjo ant liežuvio.

Vidmantai, papasakok, kaip susipažinai su Rita?

Vidmantas Urbonas: Prieš dvidešimt ketverius metus klasės draugas atlėkė pas mane į bendrabutį, kur tada gyvenau, ir pasakė, kad jam reikia vieno pabrolio. Sutikau. Netrukus buvau supažindintas su pamerge, kuri ir buvo Rita. Per vestuves pamačiau, kad ji smagi mergiotė. Pasišokom, pasidainavom. Jau paskui prasidėjo pasivaikščiojimai, apsilankymai vienas pas kitą svečiuose.
Rita Urbonienė: Prisimenu, kai pirmą kartą Vidmantas pas mane apsilankė, aš jį truputėlį apgavau. Buvo sakęs, kad ateis ir prašė iškepti bulvinių blynų. Pagalvojau, kad ką čia vargsi su tais blynais. Kai atėjo kartu su mergaitėmis vaišinome kažkokiais konservais.
V. U. Dėl tos pirmos apgavystės nesupykau, tik pagalvojau, ar taip bus ilgai...Nueidavom pavalgyti ir kur nors kitur. Pavyzdžiui, šašlykų į “Ragą”. Saldainius pirkau. Jų tiek pripirkau, kad net gaila pasidarė investicijų. Kai man buvo jau dvidešimt septyneri metai ir tapau senbernis, vedžiau Ritą. Juk man tai jau buvo paskutinė viltis.

O iki Ritos daug turėjai moterų?

V. U.: Ne, ji man buvo pirma ir yra vienintelÄ—.
(Kažkodėl čia Rita smagiai nusijuokia).

Rita, tau Vidmantas labiau patinka kaip sportininkas, ar kaip politikas?

Rita Urbonienė: Aišku, kaip sportininkas. Politika, man atrodo, yra visiškai neįdomus dalykas.

Kai Vidmantas nutarė pasukti į politiką, pritarei tokiam jo pasirinkimui?

R. U.: Nei jis manęs klausė, nei aš jam pritariau, nei prieštaravau. Gyvenime reikia visko pabandyti – ir sporto, ir politikos, ir dainų.

Kai randate laisvo laiko, kaip mÄ—gstate poilsiauti?

R.U. : Per atostogas važinėjam. Būnam ir prie ežero, ir prie jūros. Šiaip laisvu laiku smagu su draugais pauliavoti. Labai mėgstam tokį poilsį. Kol kas nebūna taip, kad neturėtume kas veikti.

Ar atostogaujant nevaržo aplinkinių dėmesys. Juk Vidmantas puikiai pažįstamas ne tik bet kuriame Lietuvos kurorte, bet ir dažnoje paežerėje?

R. U.: Jei nelabai skubi ir esi neblogos nuotaikos, tas dÄ—mesys nevargina. Atvirai pasakius, nelebai kas puola kalbinti.

Rita, kaip manai, ar Vidmantas yra žvaigždė?

R.U. : Aš žinau, kaip atsakytų Vidmantas. Žvaigždės yra danguje, o mes visi esame žmonės.
V. U.: Rita atspėjo, ką aš pasakysiu. Čia žmonės tik dirba įvairiausius darbus. Labai gerai, kad jiems patinka tai, ką jie daro. Žvaigždes kuria žiniasklaida. Po to ji padaroma įdomia skaitytojams ir žiūrovams. Tada jau reikia žvaigždę nuolat aprašinėti. Jei žvaigžde padarytas žmogus nusipirko šunį, būtinai reikia ir jį aprašinėti, nepamirštant pasidomėti, ką jis valgo, kiek kartų per dieną kakoja.
Daug metų ir aš esu laikraščių puslapiuose. Štai visai neseniai, prieš plaukimą per Baltiją, vienas žurnalistas manęs teiravosi, kas neįprasto man per dieną atsitiko. Kai atsakiau, kad visai nieko neatsitiko, jis kamantinėjo mane tol, kol išsiaiškino, kad mano mašina drausta. Tada pasisiūlė, kad atvažiuos, ir dunkstelės į ją. Nuostolių nebus, o jis jau galės ką nors parašyti.

Ar Vidmantas žmoną dažnai lepina dovanomis ar kitokiu dėmesiu – kava į lovą, gėlėmis ir panašiai?

R.U.: Nepasakyčiau, kad labai dažnai, bet palepina.

Kas yra Å¡eimos galva?

R.U.: Turbūt Vidmantas, bet mes šeimoje nelabai skirstomės nei pareigomis, nei darbais. Tiesiog savaime susiklostė, kad vienus darbus dirbu aš, kitus – jis. Pavyzdžiui, aš niekada nemoku mokesčių, bet kažin, ar Vidmantas mokėtų įjungti skalbimo mašiną. Nenueina jis ir gėlių palaistyti. Bet tai visiškai ne dėl to, kad mes susitarėme, ką turėtų daryti vienas, o ką kitas. Tiesiog taip jau susiklostė.

Vidmantai, paprastai pasukus į politiką, netenki dalies draugų. Kartais įsigiji naujų pažįstamų. Koks tavo praradimų ir įsigijimų santykis?

V. U.: Pasukus į politiką, išryškėja, kokie aplinkiniai žmonės yra iš tikro. Juk tapus politiku nė kiek nepasikeiti. Lygiai taip pat, kaip įsigijęs naują profesiją ar perėjęs dirbti į kitas pareigas. Žinoma, reikia pripažinti, kad nauja veikla kai kuriuos pakeičia. Bet tikrai ne visus. Kai lieki toks pats, bet į tave vis tiek pasikeičia požiūris, pamatai, kiek žmonėse slypi veidmainiškumo. Tai ypač būdinga žurnalistams. Jei prieš tai tave liaupsino ir kėlė į dangų, tai dabar trypia bet kokioje padėtyje. Tapęs politiku, iš karto automatiškai pasidarai nebe baltas, o juodas. Suprantu, kad žurnalistai turi simpatijas ir antipatijas, vieni mėgsta vienas partijas, kiti – kitas, o treti nemėgsta nė vienos, bet padorumas vistiek turėtų būti. Manau, kad tiek politikai, tiek visi kiti turi būti vertinami pagal darbus. Jei politikas nieko nedaro, arba daro kažkokius blogus darbus arba net nusikaltimus, normalu, kad jis yra kalamas.
Lietuvoje kažkodėl yra kitaip. Iš pradžių politiką išrenka žmonės balsų dauguma, bet kai išrenka, visi puola smerkti išrinktąjį, apspjaudyti jį. Ar reikia rinkti tik tam, kad galėtum spjaudyti? Gal taip tik Lietuvoje yra.

Gyvenimas jau parodė, kad draugų padaugėja ar sumažėja dėl įvairių priežasčių. Tada, kai dar nuolat aktyviai sportavau, pergalių periodu atsiranda daugybė draugų, plojančių per petį. Kai tik kokia nesėkmė, atrodo, iš karto pradingsti iš jų akiračio.
Negalėčiau pasakyti, kad politikoje atsirado kažkokių naujų draugų. Taip, dabar dirbu su naujais bendradarbiais, bet jų būtų ir bet kokiame kitame darbe.Va, jeigu būčiau Administracijos direktorius, tada nauji draugai gal ir pradėtų kibti. Dabar to nėra.

Ar Vidmantas yra išrankus maistui?

R.U.: Nėra ypatingai išrankus, bet vienus produktus mėgsta labiau, kitus mažiau.

Ko visiškai nevalgo?

R. U.: Visai nepripažįsta beveik jokių daržovių, išskyrus bulves. Na, nebent kartais kokį naminį pomidorą suvalgo. Labai mėgsta saldumynus. Mūsų namuose visada yra saldumynų, nes jie pas mus vieni iš pagrindinių maisto produktų.

Vidmantai, mėgsti vyriškai pabaliavoti?

V.U.: Mėgstu, bet tai būna labai retai. Tačiau jei jau ateina toks metas, tai tada reikia degtinės, daug užkandos. Ir tada vyriškoje kompanijoje gerai pasėdi. Galvoju, kad tai yra ir normalu, ir tikra. Tiesa, toks atvejis man buvo prieš kokius dvejus ar trejus metus.

Ar po “Žvaigždžių duetų” santykiai su aktore Kristina Kazlauskaite nenutrūko?

V.U.: Liko darbiniai santykiai. Teko kartu padirbėti leidžiant kompaktinį diską.

Susidarė toks įspūdis, kad Lietuvos valdžios aukščiausieji vyrai magams, kurie nekvėpavo ar užsišaldė, skyrė daugiau dėmesio nei tavo ekologiniam žygiui per Baltiją?

V.U.: Matyt, kad ir čia suveikė politika, nors aš visiškai savo pomėgius atskiriu nuo jos, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai. Jei jau nutarei padaryti tai, ko pasaulyje niekas nedaro, kodėl reikia analizuoti politinėje plotmėje?
Kitaip žiūrint, vertinimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Manau, tiek prezidentas, tiek premjeras turėjo puikią progą reabilituoti politiką prieš žmonės. Jie galėjo parodyti rinkėjams, kad politikas gali daryti ne tik tai, už ką jo nemėgsta Lietuvos žmonės, bet ir visai kitokius dalykus, ko ir tie patys rinkėjai negali padaryti.

Rita, ar dar nenutrūko ryšys su Kupiškiu?

R.U. : Žinoma, ne. Nuolat apsilankome.Tėvai dabar yra pensininkai, o anksčiau visą darbingą amžių dirbo statybinių medžiagų gamykloje Kupiškyje.
V. U. : Puikiai prisimenu, kaip pirmą kartą apsilankiau pas uošvius Kupiškyje. Uošvienė mane vaišino bulvėmis su grybais. Tai buvo puiki vakarienė. Ją prisimenu iki šiol.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 678

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]