Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŠIRDIES SLėPINIUOSE KUžDA TėVų DVASINGUMAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−08−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vanda Mackevičienė sakė, jog dabar daugiausia laiko praleidžia namuose. Miestietiškos sodybos tvarkymas – tai jos pats didžiausias darbas.Turi kur nuvykti pasisvečiuoti, tačiau tenka atsisakinėti, kad jau nebe keliauninkė. Na, iki tėviškės, kurioje įsikūrusi sesers Reginos šeima, Pyragiuose, jeigu tik yra kas veža, visada - su didžiausiu ūpu. Netoliese ir brolio Vytauto sodyba.

Prisiminimai užplūsta vasarą

Ji sakė, jog senoji Augustauskų sodyba ten aplinkiniams turėtų būti žinoma. Bet gal tik jai taip atrodo, nes žmonės pamažėl keičiasi ir kieno kur anksčiau gyventa, jiems visai neįdomu.

Bet ji toje, pastaruoju metu sesers šeimos labai išpuoselėtoje sodyboje prie pat kaimo gatvės, mintimis vieši nuolat. Buvusioje nedidelėje troboje ir jaukiame kieme jie užaugo keturi – dvi dukterys ir du sūnūs. Ji, Vanda, buvo vyriausia, tai taip nuo vaikystės ir įsijautusi į mažesniųjų – Vytauto, Broniaus, Reginos -globėjos, patarėjos vaidmenį.
Vasarą, pasak ponios Vandos, atgyja patys gražiausi prisiminimai iš tų dienų, kai jų namuose buvo pilna žmonių. Be jų šešių asmenų šeimos, po tuo pačiu stogu gyveno ir abi močiutės. Sekmadienių rytmečiais keliese išeidavo į Sumą Kupiškio bažnyčioje. Pokario metais buvo įprasta tausoti šventinius batelius, neštis juos iki miesto rankoje.Tačiau paauglė jau išsiprašydavo tėvelių iš pat karto eiti apsiavusiai.
O per Žolinę užtiesalais apklostytuose ratuose susėdę keliese važiuodavo į atlaidus Šimonyse.

Per Onines – daug įvykių

“Šventės kartojasi, tik mes jau nebe tie, - graudinosi mano pašnekovė. - Vasaros mėnesiais yra man daug svarbių datų”.
Moteris sakė, jog nuo mažumės yra pripratusi būti šaukiama Vandos vardu. Tačiau turi ir kitą – Onos.
Jis buvo parinktas todėl, kad gimė Šv. Onos dieną. Po 21-erių metų toji diena buvo pasirinkta ir vestuvėms. O dar po penkiasdešimties tokį laiką vestuvėms pasirinko ir anūkė Eglė.
Ponia Vanda prisipažino, kad pastarosios šventės laukė su dideliu jauduliu, nes buvo paprašyta tarti jauniesiems palinkėjimų. Šiaip iškalbos nestokojanti močiutė tokiame renginyje sutiko tik perskaityti savo parašytą tekstą, kad jaudulys neužgniaužtų balso.

Patinka įtaigūs tekstai

Pobūviuose V. Mackevičienė visada įdėmiai klausosi jų svarbiausiems asmenims skiriamų oracijų. “Gal ir manęs besiklausantiems atrodė, kad tie mano žodžiai per daug jausmingi. Bet kai sakau viešą žodį, jis būna daug kartų apmąstytas ir tikrai iš širdies. Visi vaikaičiai nuo mažumės daug laiko yra praleidę pas mus, senelius, kad ir nuvargę per dieną užmigdavo tik paglostyti ir pasakos klausydamiesi. Tad kaip galėčiau nesijaudinti linkėdama laimingo šeimyninio gyvenimo ar geros kloties išvykusiam padirbėti užsienyje.
V. Mackevičienė sakė, jog jautrumą kito džiaugsmui ar bėdai yra paveldėjusi iš savo tėvelio.
Jų, paprastų sodiečių šeimoje, buvo vertinamas paguodos žodis, visada užjausdavę ir pagelbėdavę bėdoje kaimynui. Kiek pamenanti, netrūkdavo žmonių, norinčių su jos tėvuku pasišnekučiuoti, dėl ko nors pasitarti. Kokią vertę turi nuoširdus žodis, ši kupiškėnė dar kartą įsitikino švęsdama savo septyniasdešimtąjį gimtadienį.

Sesers laišką skaito dažnai

Už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės tuo metu buvusi sesuo Regina atsiuntė jai, vyriausiajai seseriai, labai nuoširdų pasveikinimą ir padėką už tai, kad visada buvo suprasta, sulaukė nuoširdžių patarimų ir paramos. Tą sesers laišką ji yra perskaičiusi daug kartų, tai yra nuomalda kokių nors susikrimtimų minutėmis. V. Mackevičienė sakė, kad dažnai pamąstanti apie tai, iš kur buvo toji mažai išsilavinusių žmonių dvasinė stiprybė, mokėjimas susitelkti. Kokie bebūdavo sunkūs ūkio darbai pokario metais, pavykdavo juos nuveikti gera nuotaika, be barnių, kai, rodės, reikia iš nuovargio raudoti, jų mama uždainuodavo.

Pirmiausia klausė apie žemę

Mėgdavo Ona ir Povilas Augustauskai, kol dar nebuvo girdėję apie žemės kolektyvizavimą, pasišnekučiuoti apie savo 28 hektarų ūkio reikalus, tačiau netrukus bet kokios šviesesnės mintys pranyko, nes prasidėjo stambesnių ūkininkų trėmimai, o greta su ta baisybe – ir kolektyvinių ūkių steigimas prievarta.

Turėtas tėvų ūkis buvo kliūtis Vandai Augustauskaitei mokytis Panevėžio mokytojų seminarijoje. Pamena, priėmimo komisijos nariai pirmiausia klausė, kiek tėvai turi žemės. Jei daugiau kaip penkiolika hektarų, jau nebetinkamas į studentus. Bet V. Mackevičienė be specialybės neliko. Dukrelėms paūgėjus, ji lankė Kupiškyje veikusius Raudonojo Kryžiaus medicinos seserų kursus, o juos baigusi gavo paskyrimą dirbti ligoninės Vaikų ligų skyriuje.

Injekcijų skirdavo per daug

Pasak buvusios medikės, po budėjimo tame dviaukščiame mediniame pastate puskilometris kelio į namus kartais atrodydavo toks ilgas, jog žvalgydavosi, kur galėtų prisėsti pailsėti. Dabar V. Mackevičienei atrodo, jog prieš keturiasdešimt metų ir vėliau mažųjų ligoniukų gydymas buvo labai agresyvus, kiek sunegalavusiam mažamečiui antibiotikai būdavo leidžiami kas keturios valandos, ligonėliai neturėdavo sąlygų be tokių stresų išsimiegoti. Per jos budėjimus paties baisiausio – ligonėlio mirties - nepasitaikė, tačiau toks įvykis jų skyriuje buvo ir toji nelaimė buvo daug metų aptarinėjama.

Globotiniai atsilygindavo nuoširdumu

Po septynerių metų taip pat sesele dirbti V. Mackevičienė išėjo į kitą įstaigą – tuometinį Kupiškio pensionatą. Važinėjo į darbą netoli Kupiškio esančiame Šnipeliškio vienkiemyje daugiau kaip dvidešimt metų.
Moteris sakė, kad pažįstami ir giminaičiai vis jos paklausdavę, ar nevargina bendravimas su žmonėmis, turinčiais protinę negalią. Ir anksčiau sakydavusi, ir dabar tą patį kartojanti, jog iš tos bendruomenės narių yra patyrusi daug nuoširdumo ir prieraišumo. Pasak V. Mackevičienės, tokių šiltų santykių tikrai stinga sveiko intelekto žmonių aplinkoje.

Džiaugėsi turėdami poetę

Toje darbovietėje medicinos sesuo Vanda buvo pripažinta ir įtaigių sveikinimo tekstų kūrėja, bendradarbiai džiaugėsi turintys savo poetę. Su savo talentu, pasak V. Mackevičienės, švystelėjusi kiek netikėtai. Išeinančiai į pensiją bendradarbei sukūrė labai nuoširdų tekstą, pavyko išreikšti žodžiais tai, ką jautė ir pati, ir kiti
tą moterį pažinojusieji.

Dukterys tapo verslininkÄ—s

Savo dukteris V. ir A. Mackevičiai pasistengė išmokslinti. Aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įsigijusios jos vėliau pasuko į verslą. Laima, gyvenanti Kaune, darbuojasi turizmo srityje, o Aldona su vyru Vytautu - svarbiausi asmenys UAB “Kepėjėlė”. V. Mackevičienė sakė, kad jai labai patinka jų produkciją išvežiojančių automašinų ženklas – ližė. “Dabar tokio įnagio pas kaimietę šeimininkę jau neberasi, o mano vaikystėje tai buvo daiktas, turintis nuolatinę švarią laikymo vietą. Moteris pridūrė, jog nei duonos, nei pyragų jiems pirkti nereikia, tokiais produktais juos aprūpina saviškiai. Dukra Aldona su vyru dažnai iš Rokiškio atvažiuoja į Kupiškį, papasakoja, kaip sekasi verslas, būna sumanymų į produkcijos pristatymus mugėsi pasikviesti ir tėvuką Alfonsą, žinomą Kupiškio krašto muzikantą. V. Mackevičienė pasakojo, jog “Kepėjėlės” šeimininkų neaplenkia kaimyninio rajono garbingi svečiai.

“Darbas – Dievo paliepimas”, - toks pasakymas buvo žinomas Vandos Mackevičienės tėvų namuose, tokiais žodžiais dabar ji pasiteisina saviškiams, patarinėjantiems tausoti savo sveikatą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 659

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]