|
|
|
Vėrinys TROÅ¡KO, KAD SÅ«NÅ«S BÅ«Tų TIKÄ—JIMO, MEILÄ—S IR VILTIES BENDRAKELEIVIAI
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2007−07−14 |
 Å iandien Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje Jo Ekselencija vyskupas Jonas Kauneckas į kunigus įšventins kupiÅ¡kÄ—nÄ… diakonÄ… AivarÄ… Kecorių. Rytoj, liepos 15 d., jaunojo kunigo Primicijos - pirmos iÅ¡kilmingai laikomos Å¡v. MiÅ¡ios - bus KupiÅ¡kio Kristaus žengimo į Dangų bažnyÄioje. MÅ«sų parapijoje tokio įvykio nebuvo jau penkiolika metų. Tai didelÄ— Å¡ventÄ— parapijos tikintiesiems, visai Kecorių ir Pastarnokų giminei.
Būsimasis kunigas prieš šventimus savaitę praleido viename iš vienuolynų, kur atliko susikaupimo rekolekcijas.
Tad Å¡ios Å¡ventÄ—s iÅ¡vakarÄ—se pasiÅ¡nekuÄiuoti galÄ—jome tik su jaunojo dvasininko mama Laimute Kecoriene.
Sūnūs
Aivaras – Laimutės ir Algirdo Kecorių pirmagimis, šį pasaulį išvydo beveik prieš dvidešimt šešerius metus, antrą šv.Kalėdų dieną.
„Šventas mūsų vaikas“, - dėl jo gimimo datos džiaugdamiesi sakydavo jo tėvai. (Laimutė yra ilgametė bendruomenės slaugytoja, o Algirdas - greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas. - Aut. past.) Tad tokios jų šnekos galbūt ir nesąmoningai buvo šiam vaikui lemtingos.
Po dvejų metų Å¡eima susilaukÄ— ir antrojo sÅ«naus Modesto. Berniukai visuomet gerai sutardavo ir sutaria. IÅ¡ pirmo žvilgsnio jiedu netgi labai panaÅ¡Å«s. Kartais bažnyÄioje, kai ji į pamaldas nueina su Modestu, ima kai kas ir pasiteirauja, sumaiÅ¡Ä™ jį su Aivaru, kodÄ—l jis ne prie altoriaus.
Dabar jau abu broliai iÅ¡skridÄ™ iÅ¡ tÄ—vų lizdo. Modestas baigÄ— Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžinerijÄ…. Å iuo metu dirba sostinÄ—je ir tÄ™sia studijas magistrantÅ«roje. Na, o bÅ«simos Å¡ventÄ—s kaltininkas Aivaras, Å¡iemet tapo Vilniaus Å v. Juozapo kunigų seminarijos absolventas ir gavo religijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį. Mama su pasididžiavimu vartÄ— sÅ«naus diplomÄ… ir jo priedÄ…, kuriame nurodyta, jog net 42 studijuoti dalykai yra įvertinti gerais ir labai gerais balais. Aivaro diplominio darbo tema buvo „LytiÅ¡kumo ugdymas pagal katalikų bažnyÄios moralinį mokymą“.
Å eimos pavyzdys
LaimutÄ— tvirtino, kad jų Å¡eimoje visuomet dvasiniai dalykai bÅ«davo ir yra iÅ¡keliami į pirmÄ… vietÄ…. TaÄiau gyvenimas yra gyvenimas. Reikia ir buityje nepasiklysti. Anot jos, Äia didžiausias jos vyro nuopelnas. Jis sÅ«nus iÅ¡mokÄ— ir automobilį, ir traktorių susiremontuoti, įskiepijo kitų namų Å«kyje reikalingų įgÅ«džių.
IÅ¡girdusi apie Aivaro norÄ… tapti kunigu, LaimutÄ— nÄ— kiek nenustebo. Ir ji , ir jos vyras augo praktikuojanÄių katalikų Å¡eimose. Tad ir savojoje natÅ«raliai puoselÄ—jo ir puoselÄ—ja katalikybÄ™. „TikÄ—jimas – mums yra viskas. Gyvenime stengiamÄ—s vadovautis 10 Dievo įsakymų. AÅ¡ melsdamasi pailsiu. Kaip tikintis žmogus gali nesimelsti? TikÄ—jimas žmogui tik duoda, bet iÅ¡ jo neatima“, - įsitikinusi paÅ¡nekovÄ—. Kecorių Å¡eimoje visuomet katalikiÅ¡kos Å¡ventÄ—s yra paÄios svarbiausios ir Å¡venÄiamos iÅ¡ Å¡irdies. Sekmadieniai jiems taip pat skirti dvasinei praktikai. Iki Å¡iol jų giminÄ—je kunigų nebuvo, bet tarp Å¡eimos draugų yra nemažai dvasininkų. IlgameÄiai ryÅ¡iai Å¡iuos kupiÅ¡kÄ—nus sieja ir su viena bendraminÄių Å¡eima iÅ¡ Lenkijos.
Aivaras, anot mamos, jau nuo 10 m. patarnaudavo bažnyÄioje. Tai darydavo niekieno neverÄiamas. Buvo vaikas, kaip ir kiti vaikai, gal kiek jautresnis. VaikystÄ—je labai mÄ—go klausytis jos skaitomų pasakų. Tik klausytis, matyt, jam nepakako. Tad savo noru 5 m. iÅ¡moko skaityti pats. Kai mokÄ—si Povilo Matulionio vidurinÄ—je mokykloje, jam visi dalykai sekÄ—si gerai. Gal Å¡iek tiek labiau – tikslieji mokslai. Jis yra iÅ¡bandÄ™s ne vienÄ… veiklos rūšį – drožė, dainavo, Å¡oko, sportavo. Žaisti krepÅ¡inį ir dabar mÄ—gsta. Yra dalyvavÄ™s net Å¡auniausio moksleivio konkurse.
Anot Laimutės, apie tvirtą sūnaus apsisprendimą dėl kunigystės ji išgirdusi 2000-aisiais, kai sūnus pusmetį pasimokęs Kauno technologijos universitete, grįžo namo ir pasakė:“Mamyte, nepatinka ten studijuoti. Aš stosiu į kunigų seminariją“.
Nerimavo
LaimutÄ— mananti, kad tas paÅ¡aukimas rinktis dvasininko keliÄ… sÅ«nų aplankÄ— jau subrendus. „Tai, kaip minÄ—jau, mums nebuvo kažkas netikÄ—to ir nelaukto. Netgi jo buvÄ™ mokytojai man sakÄ—, kad iÅ¡ Aivaro kažko panaÅ¡aus tikÄ—josi. TaÄiau sÅ«nui sakiau, kad kunigystÄ— – sunkus kelias. Save turÄ—si atiduoti kitiems, visus reikÄ—s iÅ¡klausyti, paskatinti, uždegti. KalbÄ—jome ir apie celibatÄ…, ir apie kitus dalykus, kurių dvasininkas turÄ—s atsisakyti. „Mamyte, aÅ¡ apsisprendÄ™s tarnauti Kristui“, - iÅ¡girsdavusi vienintelį tvirtÄ… jo atsakymą“, - kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—.
MetÄ™s studijas Kaune, Aivaras pusmetį praleido pas tÄ—vus KupiÅ¡kyje. Per tÄ… laikÄ… jo apsisprendimas pasukti kitu gyvenimo keliu neiÅ¡blÄ—so, rengÄ—si stoti į kunigų seminarijÄ… ir sÄ—kmingai savo tikslÄ… pasiekÄ—. Per visus Å¡eÅ¡erius studijų metus Laimutei nebuvo abejonių, kad sÅ«nus vÄ—l ims ieÅ¡koti kitų gyvenimo kelių. Å eima su juo vos ne kasdien palaikydavo ryšį telefonu, domÄ—davosi, kaip jam sekasi. Ji, kaip ir kiekviena mama, vis dÄ—lto kartais nerimaudavo. „Ar nebijai?“, - retkarÄiais paklausdavusi sÅ«naus. Visus jos nuogÄ…stavimus iÅ¡sklaidydavo tvirtas sÅ«naus atsakymas:“Ne. Mamyte, tikrai aÅ¡ apsisprendÄ™s“.
PaÅ¡nekovÄ— prisipažino, kad buvo susitaikiusi ir su ta mintimi, jei sÅ«nus staiga imtų ir mestų seminarijÄ…. Juk Lietuvai reikia ne tik kunigų, bet ir gerų krikÅ¡ÄioniÅ¡kų Å¡eimų.
Å ių metų sausio 21 d. Aivaras buvo įšventintas į diakonus. Matydama tÄ…dien prie altoriaus stovintį sÅ«nų Å¡vytinÄiomis akimis, mama galutinai patikÄ—jo, kad jo pasirinktas kelias – tikras.
Filosofiškai
Paklausta, kÄ… mananti apie įvairius į vieÅ¡umÄ… iÅ¡kylanÄius skandalingus faktus iÅ¡ kunigų gyvenimo, kaip reaguotų, jei po kiek metų jos sÅ«nus atsisakytų savojo paÅ¡aukimo, paÅ¡nekovÄ— apgailestavo, kad žmonÄ—s dažniausiai yra linkÄ™ akcentuoti tai, kas yra blogai, o apie gerus dalykus nutyli. Jai labai imponuoja vyskupo J.E. Jono Kaunecko pozicija ginant sudÄ—tingose gyvenimiÅ¡kose situacijose atsidÅ«rusius kunigus. Žinoma, gyvenime gali visko nutikti. Kaip toliau bus, nÄ— vienas negali pasakyti. LaimutÄ—s nuomone, bÄ—gant metams žmogus tobulÄ—ja, o jei jau kartÄ… jo siela atsivÄ—rÄ— Dievui, tai ta nepaprasta patirtis jį lydÄ—s visÄ… gyvenimÄ…. „Mes Aivaru tikime, džiaugiamÄ—s jo pasiekimais ir stengiamÄ—s padÄ—ti. DÄ—kojame Dievui, kad mÅ«sų abu sÅ«nÅ«s yra tikÄ—jimo, meilÄ—s ir vilties bendrakeleiviai“, - savo ir vyro vardu kalbÄ—jo L. KecorienÄ—.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
