UlyÄia
KUPIšKėNų GYVENAMųJų TROBESIų įVAIROVė
Aušra JONUŠYTĖ |
2013−10−17 |
Buvusios Felikso Balaišio trobos langas su langinėmis 2009 metais. Viršulangis puoštas kiaurapjūviu ornamentu.
Kupiškyje, rajono miesteliuose ar nedideliuose kaimeliuose dar ir dabar galima užtikti visai neblogai išsilaikiusių medinių namų, kurie statyti XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje.
Å iuos bÅ«stus surentÄ— vietiniai ar iÅ¡ toliau pasikviesti medžio meistrai, laikydavÄ™si amžiais susiklosÄiusių statybos tradicijų, sodybos planavimo ir pastatų bei jų dalių komponavimo principų, atspindinÄių medžio meistrų iÅ¡monÄ™ ir jų meistriÅ¡kumÄ… bei tuometinių sodybos Å¡eimininkų norus ir finansinius iÅ¡teklius. KÅ«rimasis sodybose per XX a. pirmÄ…jį–ketvirtÄ…jį deÅ¡imtmeÄius JurÄ—niÅ¡kių gatvinio kaimo pastatai 2009 metais.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ— pertvarkyti savo gyvenamÄ…jÄ… aplinkÄ…, nualintÄ… karo ir nepriteklių. Nemaža dalis žmonių ne tik KupiÅ¡kio kraÅ¡te, bet ir kituose Lietuvos regionuose privalÄ—jo rÅ«pintis naujų pastatų statyba. TaÄiau jų iÅ¡likusių KupiÅ¡kio rajone nÄ—ra daug. Per karÄ… sudegusias trobas, Å«kinius pastatus reikÄ—jo keisti naujais. Lengviau buvo susirÄ™sti trobesius tiems Å«kininkams, kurie iÅ¡saugojo bent dalį medienos iÅ¡ anksÄiau stovÄ—jusių pastatų, turÄ—jo savo miÅ¡ko ar sugebÄ—jo už sunkiai uždirbtus pinigus nusipirkti medžių kirtimui. Antai Pirmojo pasaulinio karo metais ÄŒiovydžių kaime sudegus Jurgelionių namui Å«kininkas jį vÄ—l atstatÄ—. TreÄiÄ… kartÄ… namÄ… tas pats Å«kininkas perstatÄ— apie 1925–1927 metus jau ÄŒiovydžių vienkiemyje. Lionginas JakÅ¡tas iÅ¡ Naivių kaimo, vykstant žemÄ—s reformai, perkÄ—lÄ— namÄ… į Naivių vienkiemį. TurÄ—damas nepakankamai medienos pastatÄ— tik vienÄ… namo dalį, kurioje Å¡eima apsigyveno. Po penkerių metų, paaugus medžiams savame miÅ¡ke, iÅ¡pjovÄ— iÅ¡ jų rÄ…stus sienoms ir pristatÄ— kamarÄ… namo deÅ¡inÄ—je.
Dalios Beleckienės troba Didžprūdžių kaime 2009 metais. Statyta 1900-aisiais.
Tik vienoje dabartinio KupiÅ¡kio rajono vietoje dar pavyko rasti gatvinio kaimo fragmentų su iÅ¡likusiais autentiÅ¡kais pastatais. Jų gyventojai, sunykus vienam statiniui, jo vietoje statÄ— kitÄ… ant senųjų pamatų, iÅ¡laikydami buvusiųjų proporcijas. Kadaise dideliuose, net iki 1,5–3 kilometrų iÅ¡sitÄ™susiuose, gatviniuose kaimuose dabar vos viena kita sodyba. Medžių apsuptame JurÄ—niÅ¡kių kaime iÅ¡likusios keturios sodybos. Trys iÅ¡ jų – iÅ¡ senojo gatvinio kaimo laikų. Dar kolÅ«kiniais metais JurÄ—niÅ¡kių kaime žmonÄ—s gyveno septyniose sodybose. Laikui bÄ—gant senieji kaimo gyventojai iÅ¡mirÄ—, o jaunimas nepanoro Äia likti. Å iuo metu iÅ¡ keturių kaimo sodybų gyvenama tik vienoje. Ä® kitas atvykstama tik retkarÄiais, dažniausiai vasarÄ…, atostogų metu.
Gyvenamieji namai – trobosMiglos Bartulienės kryžma troba Jutkonių kaime 2009 metais. Statyta XIX a. pabaigoje.
Tradicinis kupiÅ¡kÄ—nų gyvenamasis namas – dviejų galų troba. Dviejų galų namai buvo statomi įvairaus dydžio, ilgio ir ploÄio. Å eÅ¡iolika metrų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas, Å¡eÅ¡iolika metrų devyniasdeÅ¡imt trys, aÅ¡tuoniolika metrų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i, devyniolika metrų trisdeÅ¡imt centimetrų ilgio ir penki su puse, Å¡eÅ¡i metrai dvideÅ¡imt vienas, Å¡eÅ¡i metrai septyniasdeÅ¡imt, Å¡eÅ¡i metrai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du centimetrai ploÄio – tokio dydžio buvo mano tyrinÄ—ti namai. Å iuo metu jų erdvÄ— suskirstyta patalpomis, kurias vienÄ… nuo kitos atskiria pertvaros, padarytos iÅ¡ lentų arba lentų ir tinko iÅ¡ balanų (perskeltų neilgų ir nestorų lazdyno stiebų kartelių), kalkių, smÄ—lio bei žvyro miÅ¡inio. Daugelyje namų vidaus sienos ir pertvaros nudažytos aliejiniais, vandeniniais dažais, kai kur nubalintos kalkÄ—mis arba iÅ¡klijuotos tapetais, iÅ¡likusiais dar nuo XX amžiaus septinto, aÅ¡tunto ar devinto deÅ¡imtmeÄių. Gyvenamosiose patalpose iÅ¡likusi spalvų gama dažnai buvo nulemta tuo metu prekyboje buvusios labai nedidelÄ—s dažų įvairovÄ—s. Tamsiai mÄ—lyna, tamsiai žalia, tamsiai ir Å¡viesiai ruda, balta – tai spalvos, kurių fragmentai yra iÅ¡likÄ™ ant vidaus sienų, grindų ir lubų.
Buvusi Felicijos Jakutytės ir Zitos Vitonienės troba Kupiškyje 2011 metais. Statyta apie 1912 metus. Čia 1923–1925 metais gyveno būsimasis kalbininkas, mitologas, semiotikos pradininkas, profesorius Algirdas Julius Greimas (1917–1992). 1914 metais gimė būsimoji mokytoja, Kupiškio Garbės pilietė Felicija Jakutytė.
Neretoje troboje ir šiuo metu dar galima pamatyti visai nedažytų lubų, kai kur ir grindų. (Senosiose trobose dažniausiai jau niekas negyvena, o naujieji šeimininkai jų interjerą palieka tokį, kokį paveldėjo iš ankstesniųjų savininkų.)
Gyvenamųjų namų dydis priklausė nuo turimos žemės, miško, kokiu papildomu verslu užsiimdavo ūkininkas.
Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkai pradėjo statyti dar daugiau kryžminių trobų. Dažniausiai pristatytasis namo galas buvo į sodo pusę. Pastatas savo forma buvo panašus į kryžių. Šiuo metu Kupiškio krašte dar teko aptikti du tokius namus, pastatytus XIX a. pabaigoje, XX amžiaus pradžioje. Tai Janinos Skardžiūtės ir Gedimino Skardžių troba Gyvakaruose ir Miglos Bartulienės Jutkonių kaime.
Fasadų puošybaBuvusios Stasės Vaidilaitės trobos (statytos apie 1913 m.) Šimonių miestelyje skydo langelis, puoštas saulute, vėjalentės – kairapjūviu ornamentu.
Aušros Jonušytės nuotraukos. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Medinių gyvenamųjų namų apsaugojimui nuo lietaus, vÄ—jo ir sniego, jų papuoÅ¡imui plaÄiai naudoti nagingų meistrų dirbiniai: pjaustiniai, drožiniai, retkarÄiais – raižiniai lentose. Pastatai buvo puoÅ¡iami, o ir dabar kai kur atnaujinamos atskiros namo detalÄ—s tam, kad bÅ«tų gražiau gyventi, kad neatsiliktų nuo rÅ«pestingai besitvarkanÄio kaimyno. PastaÄius namÄ… langai nukreipti į paradinÄ™ pusÄ™, gausiai papuoÅ¡ti kiaurapjÅ«viais, klasicistiniais, reljefiniais ornamentais. Trobų langai turÄ—jo svarbiÄ… praktinÄ™ reikÅ¡mÄ™. IÅ¡ kambarių, kur nuolatos bÅ«davo Å¡eimos nariai ir dirbo buitinius, kitokius darbus, pro langus matydavosi įvažiavimas į sodybÄ…, klÄ—tį ir tvartÄ…, kuriuose laikytas pagrindinis Å«kininkų turtas. Pro langus Å¡eimininkas retkarÄiais pasekdavo, kas vyksta sodyboje. Langai buvo puoÅ¡iami baltai dažytomis langinÄ—mis, kurios dar turÄ—jo saugoti Å¡eimininkų turtÄ… nuo vagių ar praÅ¡alaiÄių.
Namo skyduose, dažniausiai atsuktuose į kelio pusÄ™, buvo įtaisomi nedideli langeliai su dailiais ornamentuotais apvadais. Skyduose langeliai buvo daromi apskritimo, rombo, arkos, staÄiakampio, trapecijos formų, skliautai papuoÅ¡iami kiaurapjÅ«viais, puslankiu pjaustytais ornamentais, suteikianÄiais namui puoÅ¡numo.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.