 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos JURKÅ¡TAI €“ KUR STIRNOS ATEINA OBUOLIAUTI
Senosios JurkÅ¡tų kapinaitÄ—s, saugomos valstybÄ—s. BanguolÄ—s AleknienÄ—s-AndrijauskÄ—s nuotraukos PraÅ¡alaiÄiui, pirmÄ… kartÄ… atsidÅ«rusiam JurkÅ¡tuose, pirmiausiai į akis krinta ant aukÅ¡tumÄ—lÄ—s plytinÄios senosios nebeveikianÄios Å¡io kaimo kapinaitÄ—s su cementiniu kryžiumi viduryje. Å iuo metu tai valstybÄ—s saugomas paveldo objektas. Nuo Äia matyti aplinkui plytintys JurkÅ¡tų kaimo laukai ir keletas retokai iÅ¡sibarsÄiusių jo sodybų. Apsnigtais laukais autobusu atvažiavusi iki JurkÅ¡tų ir vairuotojo iÅ¡leista prie tų kapinaiÄių, patraukiu Å imonių link, pas RimantÄ… Uldukį, Å¡io kraÅ¡to senbuvį, kurio sodyba įsikÅ«rusi visai netoliese. ApÄ—jusi man keliÄ… užtvÄ—rusį savadarbį keliuko į sodybos kiemÄ… užtvarÄ…, pasibeldžiu į trobos duris. Mano laimei, Å¡eimininkÄ… randu namuose ir pradedu kamantinÄ—ti.
Rimantas Uldukis gimÄ—, užaugo ir gyvena JurkÅ¡tuose. Kaimas gavÄ™s JurkÅ¡tų pavadinimÄ…, matyt, dÄ—l to, kad Äia gyveno net penkios tokiÄ… pavardÄ™ turÄ—jusios Å¡eimos. Maždaug apie 1970 metus paskutinis iÅ¡ JurkÅ¡tų namus pardavÄ—. Tiesa, yra keli kiemai, kur gyvena buvusios JurkÅ¡taitÄ—s, bet po vedybų jų kitos pavardÄ—s. „Dabar kaime yra 6 sodybos. Nuolat gyvena 9 žmonÄ—s. Penkių sodybų nebÄ—ra. VienÄ… iÅ¡ jų, Kalvelių, prižiÅ«ri giminÄ—s, atvažiuoja retkarÄiais pasibÅ«ti buvusių Å¡eimininkų dukra su vyru. Senesniais laikas, apie 1960 metus, keturios gryÄios dar buvo su aslomis ir dvi – dÅ«minÄ—s. Ä®spÅ«dingas buvo tarpukario Å«kininko Antano Vėžio dviejų galų namas. Viena jo pusÄ— buvo su grindimis, neÅ¡ildoma, o kita – dÅ«minÄ—. Prie to namo bÅ«davo pastatyti suoliukai prieÅ¡ saulÄ™ pasÄ—dÄ—ti. Ten, kieme, dažnai vykdavo kaimo gegužinÄ—s. Vėžiai vaikų neturÄ—jo. Tas gegužines po mojavų, gegužinių pamaldų, dažnai suorganizuodavo jų globotinÄ—. Kartais meldžiamasi ir Å¡okama bÅ«davo ir JurÄ—no kieme. Jei lydavo, visi sueidavo į kamarytÄ™. Mama pas Vėžius neÅ¡davo rÅ«kyti deÅ¡ras. Jas Å¡eimininkas aukÅ¡tai palubÄ—je pakabindavo, atidarydavo aukÅ¡tinį ir link jo besiveržiantys dÅ«mai gerai mÄ—sÄ… iÅ¡rÅ«kydavo. Tos etnografinÄ—s trobos jau nebÄ—ra.
PrieÅ¡kario metais statyta klÄ—tis – seniausias pastatas Uldukių sodyboje. Rimanto tÄ—vas buvo kilÄ™s iÅ¡ netolimo Tumasonių kaimo, o mama – Sofija BalytÄ— iÅ¡ JuodpÄ—nų. TÄ—vai Å¡itÄ… sodybÄ… nusipirko 1940 metais prieÅ¡ pat sovietų okupacijÄ…. Trobesiai buvo statyti apie 1920–1922 metus. ÄŒia gyveno GasiÅ«nas, Trumpickas, DÅ«dienÄ—. IÅ¡ pastarosios tÄ—vai sodybÄ… ir įsigijo. IÅ¡ senesnių pastatų Å¡iuo metu tebestovi tik klÄ—tis. Klojimas buvo kolÅ«kio metais iÅ¡ardytas ir panaudotas fermos statybai. Jo stogas buvÄ™s gal su 2 metrų užleidimais. Tilpdavo toje pastoginÄ—je ir rÄ…stai, net Å¡ienas džiÅ«davo. Namas ir tvartas yra perstatyti. Prie klÄ—ties yra vazaunia – podÄ—lis malkoms, įvairiems daiktams. Pokario baisumai Rimanto tÄ—vai turÄ—jo 26 hektarus žemÄ—s. IÅ¡ jos apie 10 hektarų dirbamos ir pievų. Kai po karo prasidÄ—jo trÄ—mimas į SibirÄ…, kelias naktis Uldukių Å¡eima buvo iÅ¡Ä—jusi pas pažįstamus nakvoti, kad iÅ¡vengtų tremties. TÄ—vas, Kazys Uldukis, keturiasdeÅ¡imt metų (1930–1970) Ä—jo eigulio pareigas. Jis buvo baigÄ™s keturis pradžios mokyklos skyrius ir Alytuje jaunesniojo miÅ¡kininko kursus. Taigi tais neramiais pokario laikais eiguliauti buvo labai pavojinga. Å imonių girioje veikÄ— Lietuvos partizanai. Vykdavo jų susiÅ¡audymai su stribais. Po miÅ¡kÄ… vaikÅ¡tinÄ—damas susidurdavÄ™s ir su vienais, ir su kitais. „TÄ—vas buvo stribų akiratyje. Jį kaskart tardydavo – tai Å imonyse, tai KupiÅ¡kyje. Net kankindavo. Mama su kiauÅ¡inių, laÅ¡inių ryÅ¡ulÄ—liu važiuodavo jo lankyti ir iÅ¡pirkdavo. Tais laikais buvo baisių nutikimų. Mes, vaikai, buvome maži ir gerai, kad visko nesupratome. Vos ne kasdien užeidavo tai stribai, tai miÅ¡ko broliai. MÅ«sų sodyboje buvo kaimo pirtis. SuÄ—jÄ™ vienÄ… vakarÄ… vyrai iÅ¡simaudÄ—, o paskui priepirtyje buteliukÄ… gÄ—riojo. Tuo metu į trobÄ… užėjo vienas žmogus ir mÅ«sų, vaikų, pradÄ—jo klausinÄ—ti, ar nematÄ—me Stanio, tuometinio kolÅ«kio pirmininko. PasakÄ—m, kad nematÄ—m. LaimÄ—, kad interesantas jo nepažinojo, be to, į pirtį vienas nedrįso eiti iÅ¡ arÄiau pasižvalgyti. Mat Stanys tuo metu su kitais vyrais pirtyje buvo“, – prisiminÄ— paÅ¡nekovas. Anot jo, baisu ir pagalvoti, kuo galÄ—jo baigtis tas vakaras visiems. To žvalgo tikriausiai kažkur laukuose bendražygiai laukÄ—. Pokario metais Antanas AbramaviÄius ir jo pusbroliai buvo įtarti ryÅ¡iais su partizanais ir suÅ¡audyti. 1947 m. nuÅ¡autas Jurgis JurÄ—nas, kurio sÅ«nÅ«s buvo sovietiniai aktyvistai. Apie Uldukių Å¡eimÄ… Uldukių Å¡eimoje užaugo penki vaikai: BronytÄ— (jau mirusi), Rimantas, Edmundas, Kazimieras ir Arvydas. Visiems vaikams tÄ—vai sudarÄ— sÄ…lygas siekti mokslo. „TÄ—vukas negerdavo, nerÅ«kÄ—. Kaip eigulys, buvo nepaprastai sąžiningas ir atsidavÄ™s savo darbui. Mama buvo irgi labai darbÅ¡ti. Ji neÅ¡iodavo paÅ¡tÄ…. Sukardavo kasdien beveik 16 kilometrų. Ant jos dviraÄio buvome įtaisÄ™ spidometrÄ…, todÄ—l žinojome, kokį atstumÄ… mama nuvažiuoja. Jos paÅ¡tininkÄ—s krepÅ¡ys buvo didžiulis, pasiÅ«tas iÅ¡ kerzinÄ—s odos. Anuomet žmonÄ—s užsisakinÄ—davo labai daug leidinių. PaÅ¡tininke mama dirbo septynerius metus. VÄ—liau jÄ… tuometinis kolÅ«kio pirmininkas Izidorius Juodgalvis, atÄ—jÄ™s dirbti po Baranausko, įdarbino fermos vedÄ—ja. Ji dirbo tÄ… darbÄ… ir pirmininkaujant Lioniui Bardauskui. Atliekamu nuo darbo laiku ir ausdavo, ir verpdavo. MÅ«sų namuose per mokslo metus apsigyvendavo ir kelios mÅ«sų pusseserÄ—s iÅ¡ Tumasonių, kad į Å imonių mokyklÄ… bÅ«tų arÄiau“, – prisiminÄ— paÅ¡nekovas. Rimanto sesuo BronytÄ— baigÄ— matematikos studijas Vilniaus universitete. IÅ¡ pradžių dirbo Å¡ios aukÅ¡tosios mokyklos skaiÄiavimų centre. VÄ—liau persikÄ—lÄ— su Å¡eima gyventi į PalangÄ… ir ten netrukus žuvo per nelaimingÄ… atsitikimÄ…. Brolis Edmundas dirbo prieÅ¡gaisrinÄ—s saugos srityje, užsitarnavo pulkininko laipsnį. Kazimieras tapo ekonomistu. Gyvena ÄŒikagoje. Ä® JAV su Å¡eima emigravo iÅ¡loÅ¡Ä™s žaliÄ…jÄ… kortÄ…. Buvo šį pavasarį po ilgos pertraukos apsilankÄ™s gimtinÄ—je. Arvydas tapo architektu. Jau treji metai gyvena JungtinÄ—je KaralystÄ—je. Dirba prie statybų. „AÅ¡ 1965 metais baigÄ™s Å imonių vidurinÄ™ mokyklÄ… studijavau Vilniaus universiteto Gamtos fakultete geomorfologijÄ…. Dirbau kompleksinÄ—je geologijos ekspedicijoje. Po visÄ… LietuvÄ… esu iÅ¡važinÄ—jÄ™s skersai iÅ¡ilgai. IeÅ¡kodavome statybinių medžiagų – smÄ—lio, žvyro, molio – klodų. Per atostogas padirbÄ—davau turistinÄ—s bazÄ—s instruktoriumi Ignalinoje ir Bakurianyje, Gruzijoje. Ä® tÄ—viÅ¡kÄ™ sugrįžau 1980 metais. Dirbau apie 3 metus kolÅ«kyje sandÄ—lininku, mechaniku. VÄ—liau iki pensijos 22 metus buvau KupiÅ¡kio r. prieÅ¡gaisrinÄ—s gelbÄ—jimo tarnybos ugniagesiu gelbÄ—toju“, – pasakojo apie save vyriÅ¡kis. Paklaustas, kodÄ—l nÄ— vienas iÅ¡ vaikų nepasekÄ— tÄ—vo pÄ—domis, nepasirinko miÅ¡kininko profesijos, Rimantas atsakÄ—, kad visi matÄ™, kokia sunki tai profesija. Jam nuo 7 klasÄ—s yra tekÄ™ padirbÄ—ti ruoÅ¡iant medienÄ…, Å¡varinant miÅ¡kÄ….
Stirnų obuoliai. Å iuo metu Rimantas žemÄ™ yra iÅ¡nuomojÄ™s. Sveikata nebeleidžia Å«kininkauti. Tiesa, daržiuko prie namų neatsisakÄ™s. Å iemet ir sodo obelys linko nuo obuolių. Gaila, bet jų niekam nebereikia. Ateina tik stirnos obuoliauti. Jau daug metų jos Äia įpratusios sukiotis palangÄ—je. Tegu sotinasi, kol ledo pluta sniegas nepasidengÄ— ir gali sau maisto lengvai iÅ¡ po jo iÅ¡sikapstyti. Rimanto kieme nebegirdÄ—ti Å¡uns lojimo. Senasis neseniai nugaiÅ¡o. DraugijÄ… Å¡ios sodybos Å¡eimininkui palaiko trys katinai. Pastaruoju metu Rimantas kasdien sukaria mažiausiai po 5 kilometrus pÄ—sÄiomis. Nueina iki Å imonių girios, apsuka ratÄ… aplink patį miestelį. Tokių treniruoÄių reikalauja Å¡lubuojanti Å¡irdis. Å iaip sportas vyriÅ¡kiui buvo nesvetimas visÄ… gyvenimÄ…. JaunystÄ—s metais jis garsÄ—jo kaip geras slidininkas. Å eÅ¡iolikmetis yra tapÄ™s rajono Äempionu. Tuometinis Å imonių vidurinÄ—s mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Bronius BarÅ¡auskas buvo iÅ¡ugdÄ™s daug gerų sportininkų. Sodybos kieme Rimantas parodo medžius, sodintus su tÄ—vu Lietuvai atkÅ«rus nepriklausomybÄ™. Per dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡erius metus jie užaugo, sulapojo. Egles vis apgeni. O barjero ant keliuko jam prireikÄ— dÄ—l ilgapirÅ¡Äių. „SoÄiai Äia jų aplinkui yra. MetalÄ… jau visÄ…, kokį tik rado, iÅ¡neÅ¡Ä—. Pro barjerÄ… gal bus sunkiau įvažiuoti ir nekviestiems sodyboje Å¡eimininkauti“, – vylÄ—si paÅ¡nekovas. Dar pasiteirauju jo, kaip vadinasi upelis, skiriantis jų kaimÄ… nuo Å¡imonieÄių žemių. Pasak Rimanto, Äia teka ParÅ¡upis. Toliau RaukÅ¡tonių link tas pats upelis jau vadinamas Å¡v. Jonu ir įteka į PelyÅ¡Ä….
ParÅ¡upis skiria JurkÅ¡tus nuo Å imonių. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ apie JurkÅ¡tus raÅ¡oma, kad nuo seno Äia bÅ«ta bajorkaimio (Jurkszty). Kadangi 1784 metais KupiÅ¡kio parapijos inventoriuje JurkÅ¡tai minimi kaip Pliaterio valda, galima spÄ—ti bent dalį kaimo priklausius Aluotų dvarui. 1817 metais, po dalinÄ—s Aluotų dvaro parceliacijos, du JurkÅ¡tų dÅ«mai (Å«kiai, Mato JurkÅ¡to, JokÅ«bo Paurio) atiteko Tomui Dambravai. 1820 metais kaime buvo 5 dÅ«mai, 32 gyventojai. Kaimas priklausÄ— KupiÅ¡kio parapijai, Å imonių filijai. 1832 metais minimas vienas bajoro Å«kis. 1844 m. buvo 33 gyventojai, o 1854 metais – 68 gyventojai. 1903 metais Äia gyveno 55 gyventojai. 1911 metais Å«kininkai panoro iÅ¡siskirstyti į vienkiemius. Tuo metu kaime buvo 11 Å«kininkų ir 2 mažažemiai. 1913–1914 metais kaimÄ… iÅ¡matavo ir iÅ¡skirstÄ— matininkai V. Vitortas ir P. MikÄ—nas. Jų darbu netinkamai paskirstant žemÄ™ buvo nepatenkintų, taÄiau skirstymo į vienkiemius projektas buvo patvirtintas. Kaimo žemÄ— iÅ¡dalyta į 14 Å«kių: Antanui BernotaviÄiui, Mykolui Stukui, Konstantinui Å imoniui, Jonui Melnikui-Pilkauskui, Vincui Velbasiui, Silvestrui JuzÄ—nui, Jonui, Vladislovui ir Onai Velbasiams, Povilui Lapeikiui, Juozapotai JurkÅ¡tienei, Leonui JurkÅ¡tui, Aleksandrui JurkÅ¡tui, Kazimierui Melnikui-Pilkauskui, Pranui SaviÄiÅ«nui, Karolinai ir Petrui Velbasiams. Stambiausiems Å«kiams teko 34,42 deÅ¡imtinÄ—s (A. BernotaviÄiui) ir 33,75 deÅ¡imtinÄ—s (K. Å imoniui). DidesnÄ— pusÄ— gyventojų liko mažažemiais (gavo po 0,5–4 deÅ¡imtines). DÄ—l tokio žemÄ—s paskirstymo bÅ«ta skundų ir po Pirmojo pasaulinio karo, bet niekas nepasikeitÄ—. 1922 m. tik patikslinta kaimo riba su Å imonių miesteliu. 1959 metais kaime gyveno 18 Å¡eimų: Kazio Uldukio, Juliaus Stuko, Veronikos SenvaitienÄ—s, MarÄ—s SabulytÄ—s, ViktÄ—s JurkÅ¡taitÄ—s, Povilo Lapienio, Jono Kalvelio, Antano Skabeikio, Igno AbramaviÄiaus, Aloyzo JurkÅ¡to, Apolonijos BalaiÅ¡ienÄ—s, Antano Vėžio, Jono Kaulakio, Prano KunÄio, Domo Mažylio, Povilo Kaulakio, Jono Jankausko, Juozo Stuko. IÅ¡ viso gyveno 71 gyventojas. 1965 metais pro JurkÅ¡tus buvo nutiestas KupiÅ¡kio–Utenos plentas. IÅ¡ JurkÅ¡tų kilÄ™s Vidaus reikalų ministerijos plk. Edmundas Uldukis, Kanados lietuvių veikÄ—jas Vaclovas AbramaviÄius. Vietovardžiai 1935 metais JurkÅ¡tuose užraÅ¡yti Å¡ie vietovardžiai: AukÅ¡tasai kalnas, Duobių kalnas, Poritinis kalnas (ariamoji žemÄ—), StukavietÄ—, TarpukalnÄ—, Užbalos kalnas (dirvos), Birzdakalnis, Bulbienis kalnas, PlytnyÄia (kalnai, kalneliai), Didžioji pieva, IÅ¡degelÄ—, Morkų kalnas, Paindrinys, TelÄ—tnikas (pievos), OžkanugarÄ—, PerkÅ«niÅ¡kis, PaprÅ«dÄ—, Purvynas, UžubalÄ—lis (balos), Pakapiniai, PerkÅ«niÅ¡kis, ŽydmÄ—Å¡lis (laukai), Pagrunda (kelias). 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 808 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
PietryÄių kryptimi link Utenos iÅ¡ KupiÅ¡kio nuvažiavÄ™ 14 kilometrų, galime stabtelÄ—ti JurkÅ¡tuose. Tai Å imonių seniÅ«nijos kaimas. Iki Å¡ios seniÅ«nijos centro nuo Äia tik 2 kilometrai. Nuo JurkÅ¡tų kryžkelÄ—s vieÅ¡keliu galima nukakti ir į JuodpÄ—nus.
