Savaitgalį KupiÅ¡kyje vyko 7-toji Panevėžio apskrities meno ir sporto Å¡ventÄ— “AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tasâ€, šįmet sutapusi ir su miesto 475-osiomis metinÄ—mis. Sulaukta didelio bÅ«rio ne tik apskrities rajonų meno ir sporto mÄ—gÄ—jų, bet ir delegacijų iÅ¡ KupiÅ¡kio miesto partnerių – Slovakijoje, Lenkijoje.
Ne tik pirkti, bet ir dirbti Å eÅ¡tadienį, nuo pat ryto Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus aikÅ¡tÄ—je Å¡urmuliavo mugÄ—. Koncertavo apskrities rajonų folkloro kolektyvai,tradicinius amatus pristatÄ— tautodailininkai ir amatininkai. Å ventÄ—s dalyvius labiausiai žavÄ—jo galimybÄ— ne tik stebÄ—ti darbų gimimÄ…, bet ir patiems pramokti įvairių amatų subtilybių.
Originalius darbus demonstravo Panevėžio tautodailininkų draugijos narÄ— GiedrÄ— AmbraÅ¡kienÄ—. IÅ¡ vytelių ir jų karnų pintos kraitelÄ—s, vazos, narveliai su juose įkurdintomis paukÅ¡Äių imitacijomis gundÄ— tiesti rankas ir paliesti rankų ir Å¡irdies Å¡iluma alsuojanÄius dirbinius. Ji mezga, siuvinÄ—ja, pina. Pynimo pagrindus tautodailininkÄ— įgavo pusmetį lankydama pynÄ—jų kursus, į kuriuos siuntÄ— darbo birža.
UžsukÄ™ į mugÄ™ galÄ—jo ne tik įsigyti Å¡iaudinių, pynimo ir sukimo technika atliktų panevėžietÄ—s Janinos VitartienÄ—s gaminių, bet ir susipažinti su jų gamybos procesu bei patys iÅ¡bandyti savo rankų miklumÄ…. Besižvalgantieji po mugÄ™ smalsavo, kaip paruoÅ¡ti, taisyklingai laikyti, sukti rugio Å¡iaudÄ…. Å iuo amato subtilybÄ—mis susidomÄ—jusi KupiÅ¡kio technologijų ir verslo mokyklos darbÅ¡Äiųjų rankų bÅ«relio vadovÄ— NijolÄ— VarkalienÄ—, iÅ¡ Janinos Äia pat gavo trumpas pynimo pamokÄ—lÄ—s, žadÄ—jo įgyta patirtimi bÅ«tinai pasidalyti su mokiniais. Pasak panevėžietÄ—s, jos darbai labiausiai domisi užsienieÄiai. “Net pauosto, kaip lietuviÅ¡kai kvepia Å¡iaudiniai gaminiaiâ€, - porino reto meno atstovÄ— (Panevėžyje yra tik dvi tokio pobÅ«džio pynÄ—jos).
Moterų amatai Akį traukÄ— ir rokiÅ¡kietÄ—s tautodailininkÄ—s Palmyros IvanauskienÄ—s nÄ—riniai bei savitas jos paÄios aprangos stilius. Palmyra vilkÄ—jo paÄios kurtais drabužiais. Moteris, kuriai nuo Å¡eÅ¡erių metų geriausiu draugu tapo vÄ…Å¡elis, neria ne tik sukneles, bet ir pÄ—dkelnes, maudymosi kostiumÄ—lius. MugÄ—je puikavosi žaismingos raganÄ—lÄ—s, etnografinio stiliaus kepuraitÄ—s, bateliai kÅ«dikiams, mieli žaislai, rankinÄ—s. IÅ¡ pradžių laisvalaikio praleidimo forma buvÄ™s nÄ—rimas Palmyrai dabar tapo pragyvenimo Å¡altiniu. “Turtų nesusikrausi, bet pragyventi galimaâ€, - sakÄ— dar nuo senų laikų dideles siÅ«lų atsargas turinti tautodailininkÄ—, jas papildanti iÅ¡ardžiusi padÄ—vÄ—tų prekių parduotuvÄ—se įsigytus drabužius.
“Kai reik dabar kÄ… suverpt – tai sunkiai kur žmogų berasiâ€, - ties dÅ«zganÄiu rateliu palinkusios antaÅ¡avietÄ—s Onos TonkienÄ—s veiklÄ… komentavo praeivÄ—. Tautiniais drabužiais pasipuoÅ¡usi Ona moÄiutÄ—s rateliu verpÄ— paÄios augintų avelių vilnÄ…. Å io amato iÅ¡mokusi iÅ¡ anytos ir taip trumpinusi ilgus žiemos vakarus, O. TonkienÄ— sako nežinanti, kuriai savo dukterų paliksianti “kalavartÄ…â€.
Namų darbo audimo tautiniais drabužiais prekiavusios pasvalietÄ—s Aldona MaraÄinskienÄ— ir Emilija JanuÅ¡onienÄ— teigÄ—, kad etnografiniais apdarais pasipuoÅ¡ti dažniausiai pageidaujanÄios vyresnÄ—s moterys, o užsakymų vyriÅ¡kiems kostiumams jos dar nesulaukusios.
Stiprios rankos kuria grožį Vyresnių tautodailininkų ir amatininkų apsuptyje medinius gaminius eksponavo ir jaunieji medžio drožėjai KupiÅ¡kio gimnazistai Andrius ApÅ¡ega, Aurimas Drukteinis ir Marius PapuÄka, drožinÄ—jimo bacila užsikrÄ—tÄ™ nuo savo mokytojo Jono Å migelsko. Tokie amatininkų suÄ—jimai vaikinams – ne naujovÄ—. “ŽmonÄ—s domisi mediniais daiktais, taÄiau jų pirkti neskuba, daugiau pageidauja buities rakandų, turinÄių praktinÄ™ paskirtįâ€, - prekybos paslaptimis dalijosi Andrius.
Tekinto beržo dekoratyviniais rateliais prekiavÄ™s panevėžietis Antanas Algirdas MatuzeviÄius, net ir pamatÄ™s korespondentų pažymÄ—jimus, vis dar abejojo ir baiminosi, kad jo darbų nuotraukas panaudosime piktiems kÄ—slams – nukopijuosime. 100 litų įvertintus autentiÅ¡kus darbus kaip originaliÄ… dovanÄ… daugiausia perka užsienio Å¡alių atstovai. Nepatiklus mugÄ—s dalyvis paaiÅ¡kino, kad prie tokio kÅ«rinio nuo ryto iki sutemų tenka triÅ«sti kone savaitÄ™.
Smalsuoliai bÅ«riavosi ir prie su įkaitinta geležimi dirbanÄio kalvio iÅ¡ Panevėžio Vytauto KryževiÄiaus. Geležies strypas po truputį įgavo saulutÄ—s ir kryžiaus formas. Beveik visÄ… gyvenimÄ… kalvystÄ—s amatu užsiimantis Vytautas Å¡maikÅ¡tavo galįs pakaustyti bet kurį Å¡ventÄ—s dalyvį.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.