|
|
|
Amatų gijos APIE RAÅ¡Tų KÅ«RÄ—JÄ…, MEISTRIÅ¡KAI TAISANTį BATUS
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2005−11−29 |
PrieÅ¡ pasibelsdama į Paulino Kaluinos duris svarsÄiau, nuo ko pradÄ—ti pokalbį. Dažnas skapiÅ¡kÄ—nas, iÅ¡girdÄ™s Å¡io vyriÅ¡kio vardÄ…, netrunka praneÅ¡ti: „Tai audinių raÅ¡tų kÅ«rÄ—jas ir užraÅ¡ytojas bei mÅ«sų batsiuvys“.
Stovint Å¡alia
„Jau keturiasdeÅ¡imt metų Paulinas Kaluina kuria audinių raÅ¡tus, tokius, kokių nerastume jokiose anksÄiau iÅ¡leistose knygose. Jo sÄ…siuviniuose nubraižytos raÅ¡tų, nyÄių suvÄ—rimo, suriÅ¡imo, staklių pakojų mynimo schemos“, - neseniai iÅ¡leistoje P. Kaluinos kÅ«rybos audimo raÅ¡tų knygoje „MeilÄ— motinai – audimo raÅ¡tuose“, kuria nepamirÅ¡o pasidžiaugti Paulinas, raÅ¡o KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus specialistÄ— AuÅ¡ra JonuÅ¡ytÄ—.
RaÅ¡tus užraÅ¡inÄ—ti vyriÅ¡kis sako pradÄ—jÄ™s nuo 1965 m. „Pakritikuodavo mama, kol nepabandÄ— jų iÅ¡austi“, - kalbÄ—jo prieÅ¡ septyniasdeÅ¡imt dvejus metus Paladžios kaime (Panemunio valsÄius, RokiÅ¡kio apskritis) gimÄ™s Paulinas. Jis Kazimieros ir batsiuvio Povilo Å¡eimoje buvo pagrandukas – turÄ—jo dvylika metų vyresnÄ™ seserį AkvilÄ™ ir deÅ¡imÄia – brolį JonÄ….
Ä® jų namus dažnai užsukdavo moterys, pageidaujanÄios Kazimieros KaluinienÄ—s audinių: atneÅ¡davo siÅ«lų ir praÅ¡ydavo iÅ¡austi tai rankÅ¡luosÄių, tai lovatiesių ar kt. audeklo. Už darbÄ… audÄ—ja praÅ¡ydavo 4-5 rublių. Savo Å¡eimai ji iÅ¡ausdavo drobių, raÅ¡tuoto milo. P. Kaluinai, stebint kruopÅ¡tų motinos darbÄ…, kilo mintis pagražinti raÅ¡tus, iÅ¡pieÅ¡ti jų vis naujesnių ir įvairesnių. Neretai ateidavusias vietines audÄ—jas (pasak Paulino, anksÄiau kone kiekviename kieme staklÄ—s buvo), kurios teiraudavosi, kaip padaryti vienÄ… ar kitÄ… suvÄ—rimÄ…, Kazimiera KaluinienÄ— pasiųsdavo pas sÅ«nų. Nors Paulinas pats kÅ«rÄ— raÅ¡tus, iÅ¡manÄ— visÄ… audimo technologijÄ…, prisipažino niekada nebandÄ™s austi pats.
Laiškanešio krepšį pamainė į batsiuvo ylą
Jei P. Kaluinos meilÄ— motinai atsispindi audimo raÅ¡tuose, tai pagarba tÄ—vui – iÅ¡ Å¡io perimtame batsiuvio amate, kurio pastarasis buvo iÅ¡mokÄ™s Rygoje. „Matydavau, kaip jis dirba, įsižiÅ«rÄ—jau. Dirbau laiÅ¡kaneÅ¡iu, taÄiau dÄ—l ligos Å¡iÄ… tarnybÄ… teko mesti – tada pradÄ—jau taisyti batus“, - pasakojo Paulinas. Pataisyti avalynÄ—s į jų namus skubÄ—jo ne tik Paladžios, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. AnksÄiau batsiuvio rankoms buvo patikimi ir pavalkai, pakinktai, Å¡arai, Å¡lajos.
Ä® Anapilį iÅ¡keliavus tÄ—vams, likÄ™s vienas Paulinas 1987 m. atsikÄ—lÄ— į SkapiÅ¡kį. ÄŒia per žmones taip pat greitai pasklido žinia apie jo užsiÄ—mimÄ…. Pasak amatininko, darbo netrÅ«kdavo – iÅ¡ pradžių klientų eilÄ— net dviem savaitÄ—ms į priekį susidarydavo. „Tada nebuvo pigesnÄ—s avalynÄ—s, lopydavo, taisydavo žmonÄ—s iÅ¡ paskutiniųjų. Dabar darbo lyg ir sumažėjo – turgelyje galima pigiau batų įsigyti. TaÄiau ir ten pirktų atneÅ¡a pataisyti“, - rodydamas kone naujutÄ—lius moteriÅ¡kus batus, kurių vienam tereikia pakalti kulniukÄ…, aiÅ¡kino batsiuvys. TuÅ¡Äiavidurį bato kulnÄ… Paulinas užpildo iÅ¡lydytais plastmasiniais maiÅ¡eliais ir tik tada pakala guma ar kauÄiuku. Medžiagų jau keletÄ… metų jam atveža panevėžieÄiai. Apavo siuvimui P. Kaluina naudoja iÅ¡ virvių iÅ¡ardytus stiprius siÅ«lus, valÄ….
Prie sienos besiÅ¡liejantį staliukÄ…, su batų taisymui reikalingų įvairiausių įrankių įrankÄ—lių pilnais stalÄiais, apÅ¡vieÄia stalinÄ— lempa. ÄŒia, palinkus ties apavu, batų apsuptyje prabÄ—ga ne viena Paulino valanda ir diena. Batsiuvys negali pasakyti, kokiÄ… avalynÄ™ dažniausiai tenka taisyti. Aplink staliukÄ… gausu tiek vyriÅ¡kos, tiek moteriÅ¡kos avalynÄ—s. “Tai kulniukus pakalti, tai iÅ¡lindusiÄ… skylutÄ™ panaikinti, lopinÄ—lį uždÄ—ti, iÅ¡irusiÄ… siÅ«lÄ™ susiÅ«ti, nuplyÅ¡usiÄ… aulinių batų priekinÄ™ dalį užsiÅ«ti, vidpadį, padÄ… naujai uždÄ—ti. Teko ir kitų padarytas klaidas taisytiâ€, - skapiÅ¡kÄ—nų apsilankymo jo namuose priežastis vardijo Paulinas. Anot jo, seniau batai tvirtesni buvÄ™ – siÅ«tuosius pagal užsakymÄ… žmogus keletÄ… metų neÅ¡iodavo.
„Nei austi, nei batus taisyti dabar niekas nebesimoko. O juk yra bedarbių, kurie namie būdami galėtų pasikrapštinėti – vis litas kitas prisideda. Ir veikti yra ką, net nepamatai, kaip diena praeina“, - sakė P. Kaluina.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
