|
|
|
Vėrinys VÄ—L SUSITIKS MIESTO AIKÅ¡TÄ—JE, PRIE FONTANų
Eleonora VAIČELIŪNIEN Ė |
2007−07−07 |
 Kas ateis pirmasis?
RugpjÅ«Äio 18-Ä…jÄ…, tai bus Å¡eÅ¡tadienis, KupiÅ¡kio aikÅ¡tÄ—je, prie fontanų, nuo 11 iki 12 valandos vienas po kito susirinks pulkelis jau garbaus amžiaus žmonių. Kai kurie iÅ¡ jų net susipažins iÅ¡ naujo – juk tarp jų bus ir nesimaÄiusiųjų nuo abiturientų iÅ¡leistuvių vakaro. “Tik paauglystÄ—je atrodo, jog penkiasdeÅ¡imt metų – neaprÄ—piamas laiko tarpsnis, o iÅ¡ tikrųjų – jis tik Å¡vilpt ir nebÄ—raâ€, - nuotaikingai kalbÄ—jo Egidija LukÅ¡ytÄ—-JankauskienÄ—, viena iÅ¡ tų susirinksianÄių prie fontanų Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus aikÅ¡tÄ—je.
Å ios moters pavardÄ— sÄ…raÅ¡e “MÅ«sų klasÄ—â€- dvideÅ¡imt pirmoji, o iÅ¡ viso KupiÅ¡kio Vlado RekaÅ¡iaus vidurinÄ—s mokyklos 1957 metų abiturientų laidos A klasÄ—je buvo trisdeÅ¡imt merginų ir vaikinų. Deja, keleto iÅ¡ jų mokslo draugai tikrai nebesulauks. TodÄ—l, ponia Egidija pabrėžė, visi yra Å¡iek tiek kalti, jog po atsisveikinimo su mokykla nÄ— vieno oficialaus klasÄ—s susitikimo taip ir nesukvietÄ™, nors mažesnÄ—mis grupelÄ—mis bendraujanÄių buvo ir tebÄ—ra. “KÄ… padarysi, kad taip atsitiko, suversim bÄ—dÄ… buvusiam klasÄ—s seniÅ«nui Vidmantui,- Å¡maikÅ¡tavo vilnietÄ— ir Äia pat jį iÅ¡teisino, sakydama, - gal ir gerai, jog susitinkam jau užbaigÄ™ visus užsibrėžtuosius gyvenime darbus. Tai bent turÄ—sime apie kÄ… labai nuoÅ¡irdžiai pasikalbÄ—tiâ€.
Užteko ir mums šnekos
Egidijos tvirtinimu, ji niekada nuo KupiÅ¡kio nebuvo nutolusi, nors jų Å¡eimos lizdo seniai Äia nebÄ—ra. Bet Äia gyveno tetulytÄ—s, anksti mirusios mamos seserys. Dabar jau 94-erių metų amžiaus Genoefa RamoÅ¡kaitÄ— irgi jų, artimiausių giminaiÄių, globojama. SenolÄ— Å¡iuo metu ligoninÄ—je ir dukterÄ—Äia nuolat bÅ«na Å¡alia jos.
Daugiau kaip prieš dvidešimt metų E. Lukšytė-Jankauskienė atvažiuodavo į Kupiškį konsultuoti savųjų studentų neakivaizdininkų. Tai buvo laikmetis, kai keliolika rajkooperatyvo darbuotojų siekė aukštojo išsilavinimo Vilniuje
buvusiame Maskvos kooperacijos instituto filiale,kuriame ji dirbo. DÄ—stytoja sakÄ—, jog visada apsidžiaugdavo, sužinojusi, kad tarp klausytojų auditorijoje yra ir jos kraÅ¡tieÄių.
IÅ¡ tokių užuominų apie buvusį darbÄ… jau galime suprasti, E. LukÅ¡ytÄ—s gyvenimo kelias buvo kiek gilesnis, negu “ įsigijau specialybÄ™ ir dirbau iki pensijosâ€.
Stojamųjų egzaminų nebijojo
DocentÄ—, mokslų daktarÄ— E. LukÅ¡ytÄ—-JankauskienÄ— pabrėžė, kad chemijos studijas Vilniaus universitete pasirinko todÄ—l, jog tuomet Å¡is mokslas buvo labai iÅ¡populiarintas, be to, buvo garantuota, jog jos žinių tikrai užteks tapti Å¡ios aukÅ¡tosios mokyklos studente. TaÄiau ji iki Å¡iol tebÄ—ra įsitikinusi, kad galÄ—jo tapti ir Istorijos-filologijos, ir Matematikos fakultetų studente, nes vidurinÄ—s mokyklos visų dalykų įgytos žinios buvo tvirtos. Ir tai buvo jų pedagogų nuopelnas. PaÅ¡nekovÄ— minÄ—jo savosios kartos mokytojus - lituanistÄ™ FelicijÄ… JakutytÄ™, matematikÄ… AlfonsÄ… Dubrindį, chemikÄ™ AgotÄ… BalÄiÅ«nienÄ™, kalbininkÄ… PetrÄ… StriÅ«pÄ…, gamtos mokslų žinovÄ… VladÄ… SasnauskÄ…, taip pat pasiaukojÄ—lius ValerijÄ… DaukÅ¡aitÄ™, auklÄ—tojÄ… VytautÄ… ValeÄkÄ…, fizikÄ… Stasį VaitiekÄ… bei kitus. VÄ—liau Egidijai buvo lemta bendrauti su daugybe žmonių, dirbusių pedagogais įvairaus lygmens mokymo įstaigose, taÄiau nÄ— karto nepagalvojusi, jog galÄ—jo ir ji turÄ—ti geresnius pedagogus. Labai įstrigÄ™s ir jų teisingumas. Net ir pripažinimÄ… turÄ—jusieji mokslo pirmÅ«nai gaudavo tokį pažymį, kokio toje pamokoje bÅ«davo nusipelnÄ™ – be jokių nuolaidų ar “avansųâ€.
Nuo tinginiavo išgydė pataisa
Toks požiÅ«ris į teisingÄ… “uždarbį†jai diegtas ir Å¡eimoje. Ji prisiminÄ—, kad Å¡eÅ¡toje klasÄ—je dÄ—l savo tinginiavimo buvo užsidirbusi matematikos pataisÄ…. Jos mama, Ona LukÅ¡ienÄ—, buvo pradinių klasių mokytoja, taÄiau dÄ—l dukters tokios nesÄ—kmÄ—s visai nesusikrimto, o surado jai pagalbininkÄ™ mokytis visÄ… vasarÄ…. Taip ji ne tik labai perprato visas matematikos sunkybes, bet ir suprato, kad skirtuosius namų darbus privalu atlikti, nors ir kokie ilgi tie uždavinių sprendimai bebÅ«tų.
Diplominį ruošė Prahoje
Studijuoti chemijÄ… Egidijai sekÄ—si. Jau ketvirtame kurse žinojo, kad jos diplominis darbas bus susijÄ™s su elektroninių tyrimų metodu. O Äia dar vienas netikÄ—tumas – vienam iÅ¡ trijų kandidatų, tarp kurių ir ji, bÅ«sianti galimybÄ— diplominį ruoÅ¡ti Prahos universitete. TaÄiau galutinį žodį tarsianti komisija Maskvoje. Toji laimÄ— nusiÅ¡ypsojo Egidijai. 1960 –ieji Tarybų SÄ…jungoje vadinti atÅ¡ilimo metais, tad ir studentams atsivÄ—rÄ— galimybių iÅ¡vykti mokytis į vadinamÄ…sias užsienio socialistines Å¡alis.
Egidija prisimena, kad tÄ…kart komisija Maskvoje leido iÅ¡vykti užsienin trisdeÅ¡imÄiai įvairių specialybių studentų. ChemikÄ— ji tebuvo viena.
PaÅ¡nekovÄ— prisiminÄ—, jog pirmosios dienos Prahoje, atsidÅ«rus jai visai neįprastoje aplinkoje ir nemokanÄiai Äekų kalbos, buvusios nelengvos. TaÄiau po kelių mÄ—nesių jau teko kaip reikiant prisÄ—sti prie laboratorinių tyrimų ir apibendrinimų. Profesoriai Jaroslavas Zyka ir Jaroslavas Chychalik siÅ«lÄ— jai ten užbaigti chemijos studijas ir net likti mokytis aspirantÅ«roje.
TaÄiau ji apsisprendÄ— diplominį darbÄ… ginti Vilniaus universitete. Å ios studijos buvo baigtos su pagyrimu.Tapo ji ir aspirante, o po ketverių metų jau turÄ—jo mokslų kandidatÄ—s laipsnį. Pasirinkusi dÄ—stytojos darbÄ…, tapo ir docente. Ilgiausiai, iki Å¡iol, dirba Vilniaus Gedimo technikos universiteto KokybÄ—s valdymo centre. Beje, panirti į gilesnes chemijos mokslo studijas jai sutrukdÄ— užklupusi sunki liga.
Nepamiršta nuotykio su pakulne
TaÄiau ir už šį Dievo pagrÅ«mojimÄ… ji nepyksta, operacija, nemalonios procedÅ«ros ir gydytojų perspÄ—jimai, kad gyvenimo kelias gali labai sutrumpÄ—ti, pasak paÅ¡nekovÄ—s, jÄ… iÅ¡mokÄ— kitaip pažvelgti į jai padovanotas dienas ir kuo dažniau pasielgti taip, kaip tÄ…kart Prahos gatvÄ—je sutiktas nepažįstamasis.
Nulūžo jai pakulnÄ— ir atvykÄ—lÄ— iÅ¡ svetur iÅ¡ tos nevilties gatvÄ—je raudojo. Ne vienas teiravosi, kas jai atsitikÄ™, o ji ÄekiÅ¡kai nemokÄ—jo nÄ— žodžio. Pagaliau vienas vyriÅ¡kis palydÄ—jo jÄ… iki batų taisyklos, batsiuviams sumokÄ—jo už reikalingÄ… paslaugÄ… ir atsisveikinÄ™s nuÄ—jo savo keliu.
E. LukÅ¡ytÄ—-JankauskienÄ— sakÄ—, jog semestras, praleistas Prahoje, atsiminimais jÄ… Å¡ildo iki Å¡iol. TenykÅ¡Äiai studijų draugai rengia susitikimus kas penkeri metai ir visada pakvieÄia ir jÄ….
Labai stebina Äekų mokÄ—jimas jaunatviÅ¡kai,pramuÅ¡tgalviÅ¡kai linksmintis tokiomis progomis. Bežygiuodami per naktinÄ™ sostinÄ™ pagaliau užsuka į kuriÄ… nors kavinukÄ™ užkasti ir pasivaiÅ¡inti. Pasistengiama viskÄ… sužinoti, kaip klostosi bendramokslių gyvenimas, džiugÅ«s ir liÅ«dni dalykai priimami kaip visos Å¡eimos. PaÅ¡nekovÄ— mananti, jog panaÅ¡iai elgsis ir jie savosios klasÄ—s draugų susitikime.Tam yra iÅ¡siuntinÄ—tas klausimynas. Daugelis jų jau nebedirba, todÄ—l teiraujamasi, ar naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, kitomis elektronikos naujovÄ—mis. Taip pat - ar domimasi politika, visuomenÄ—s problemomis, ar dalyvaujama jų sprendime, kÄ… mÄ—gsta veikti laisvalaikiu,
ar jauÄiasi laimingas ir kiti.
Sutuoktiniai - tos paÄios profesijos
Ponia Egidija sakÄ—, jog vyrÄ… iÅ¡sirinkusi iÅ¡ buvusių studijų bendrakursių. Teofilis Jonas Jankauskas – fizikas-chemikas, taip pat mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas. Be chemijos žinių neiÅ¡sivertÄ— ir medicinos studijas pasirinkusi jų dukra Elena. Žentas Å arÅ«nas Bernatonis – irgi gydytojas. Jų keturiolikametÄ— dukra Milda dar nežinia kuo pagaliau susidomÄ—s, kol kas jai daug laiko užima “LiepaiÄių†choro repeticijos.
Įprasta rūpintis kitais
KupiÅ¡kÄ—nÄ— iÅ¡ Vilniaus sakÄ—, kad pirmiausia jos tÄ—vų gyventa SubaÄiuje. Ten jos tÄ—vas Kazimieras LukÅ¡ys 1934-1946 metais dirbo paÅ¡to virÅ¡ininku, persikÄ—lus Å¡eimai į KupiÅ¡kį, taip pat įstaigose. Po žmonos mirties jis iÅ¡vyko gyventi į KaunÄ…, kad bÅ«tų arÄiau ten inžinerijÄ… studijavusio sÅ«naus Antano.
“Mums rÅ«pintis vienam kitu, padÄ—ti kitiems visada buvo įprasta, todÄ—l pasidaro nesmagu iÅ¡ jauno kolegos, papraÅ¡yto menkiausios paslaugos, iÅ¡girsti: “laiko neturiu†arba dar grubesnį atsakymÄ… – “laikas – pinigaiâ€.
“Ne, ne tai gyvenime svarbiausia“, - tvirtino ponia Egidija, mananti, jog apie tai suksis ir jų, jau septintąją dešimtį amžiaus įpusėjusių klasės draugų pašnekesys po 50 metų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
