Sodininkas mėgėjas Jonas Morkūnas, kupiškėnams žinomas kaip ilgametis miškų ūkio, o vėliau urėdijos vadovas, toje dvylikos arų valdoje sodų bendrijoje turi žemės plotelius, kurių priežiūra jo žmonai Olgai visai nerūpi. Tai - spanguolynas.
Pastaroji sÄ…voka mÅ«sų vaizduotÄ—je kuria žvilgsniu neaprÄ—piamos pelkÄ—s platybes, o Äia – tik keliasdeÅ¡imties kvadratų uogienojus – aplink Å¡iltnamį, pavasariniai sodinukai susmaigstyti dėžutÄ—se, antrameÄių-treÄiameÄių nemažai sÅ«puojasi pakabintuose vazonÄ—liuose. "IÅ¡ tokio sumanymo, - Å¡ypsosi paÅ¡nekovas, - medžiotojo terminologija, vienu Å¡Å«viu gal net trys kiÅ¡kiai: Å¡iems augalams nereikia plotelio dirvoje, jie panaudojami kaip puoÅ¡mena ir pagaliau tampa nuostabiausia dovana KalÄ—dų, Naujųjų metų proga ar net gali pakeisti jau kiek nusibudusiÄ… Å¡ventinÄ™ eglutÄ™.
Tokia dovana giminÄ—ms, biÄiuliams – tai pats naujausias mano sumanymas, tokius vazonÄ—lius pamatÄ™ žmonÄ—s iÅ¡ didmiesÄių nebeduoda ramybÄ—s, jau dabar užsipraÅ¡inÄ—ja bÅ«tent tokių kalÄ—dinių egluÄių", - dalijosi netikÄ—tu atradimu septyniolika metų sodininkaujantis profesionalus miÅ¡kininkas. Jis pridÅ«rÄ—, jog sklypelio sodininkų bendrijoje neskubÄ—jÄ™ įsigyti, nes ir jis, ir žmona buvÄ™ palyginti darbuose užimti žmonÄ—s , o sodelyje tvarkytis tikrai reikia nemažai laiko. Tad ir pataikÄ™ tik į paskutiniÄ…sias sklypelių sodams dalybas 1989 metais. Juolab kad artÄ—jo jau ir pensinis amžius. Pasak paÅ¡nekovo, viskas kažkaip gražiai susiderino, - net ir tas užmanymas įsiveisti kultÅ«rinių spanguolių.
Kalbėjomės prie vėjo siūbuojamų vazonėlių su spanguolių kereliais.
Jų puoselėtojas atkreipė dėmesį: visi vaismedžiai, vaiskrūmiai ir uogynai jau peržydėję, o spanguolės savo melsvais žiedeliais tebevilioja nektaro mėgėjus. Gėlių žiedai nubyra ir jų vazonėlį tenka nukabinti, o spanguolių šakelės nusisagsto žaliomis uogelėmis, pasak sodo šeimininko, gali kasdien įvertinti, kiek jos yra paaugusios. Rudeniop pradeda rausti. Kultūrinių spanguolių derlius renkamas spalį. Tad visai nesunku įsivaizduoti, kaip tada rudens apšvarintame sode švyti raudomis uogomis apsipylę spanguolių liaunos šakelės. Nuo visai nedidelio kerelio – puslitris ekologiškų, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis prisisotinusių uogų.
Per žiemÄ… vazonÄ—liai su užderÄ—jusiais kereliais laikomi lauke, Å¡iek tiek pridengiami, kad prireikus bÅ«tų patogu juos iÅ¡ po sniego iÅ¡traukti. J. MorkÅ«nas parodÄ— vazonÄ—lių su spanguolių daigais, ant kurių pernykÅ¡Äių uogų tebÄ—ra iki Å¡iol.
Mėgstantis naujoves sodelyje J. Morkūnas pasakojo, jog įrengtame durpynėlyje iš įveistų uogienojų kvadratinio metro prirenkama nuo trijų iki dešimties litrų spanguolių – žiūrint kokios gamtinės sąlygos. Dabar pilkokas uogienojus spalio mėnesį atrodo tarsi rausva marška uždengtas. Jo puoselėtojas sakė, jog pusę uogų derliaus palieka ant augalų iki pavasario, kad nutirpus sniegui galėtų skanauti šviežutėlių, kartais net neperšalusių spanguolių.
J. Morkūno pomėgis auginti kultūrines spanguoles kupiškėnams jokia paslaptis, nes jau senokai jis dalijasi savąja patirtimi, platina jų sodinukus. Pašnekovas manąs, kad jo įkalbėtas ne vienas rajono gyventojas yra įsiveisęs sode ar darže nedidelį spanguolyną, būna, kad ir pasiskundžia, jog nepavykę su šia naujove. Jis pripažįsta, jog su tokiais dalykais visaip pasitaiko, antai ir jam nepasisekė įsiveisti bruknių. Matyt, kas nors šiems sodinukams toje žemėje nepatiko, o spanguolynui sode reikia trijų dalykų – pusės metro storumo nenurūgštintos durpės sluoksnio, jis visada turi būti reikiamo drėgnumo, o spanguolėms auginti parinkta vieta turi būti saulėta.
J. Morkūno nuomone, kultūriniai spanguolynai mūsų rajone galėtų būti matuojami ne tik kvadratiniais metrais, bet ir sklypais iki pusės hektaro. Juk ūkininkai savo valdose turi durpingų plotelių, tad juos paruošti spanguolėms užveisti ne taip ir sudėtinga.
Vis dėlto tai būtų šeimos verslo paįvairinimas, o spanguolės ir maisto, ir gėrimų gamybos pramonėje yra labai vertinamos.
J. MorkÅ«nas prisiminÄ—, ir kaip jis susidomÄ—jo kultÅ«rinių spanguolių auginimu. Bene 1986 metais SkapiÅ¡kio girininkijos valdose kilÄ™s gaisras sunaikino apie deÅ¡imt hektarų natÅ«ralaus spanguolyno. Tada jis, miÅ¡kų Å«kio direktorius, su kitais specialistais pasigavo idÄ—jÄ… toje plynÄ—je įveisti pramoninį spanguolynÄ…. Buvo užmegztas ryÅ¡ys su Kauno botanikos sodo mokslininke docente BudriÅ«niene, užsiiminÄ—jusia tokių uogienojų platinimu.TaÄiau, prasidÄ—jus Lietuvos ekonomikos pertvarkai, tokios idÄ—jos kupiÅ¡kÄ—nams miÅ¡kininkams teko atsisakyti. Bet iÅ¡liko susidomÄ—jimas ir net užsimota tai iÅ¡bandyti
savo rankomis. Teko perskaityti daug specialios literatÅ«ros, keistis nuomonÄ—mis su kitais Å¡io pomÄ—gio gerbÄ—jais. Pasak J. MorkÅ«no, pastaruoju metu spanguolininkyste labai yra susidomÄ—jÄ™ uteniÅ¡kiai ir ukmergieÄiai sodininkai, kaimo turizmo sodybų savininkai. O apskritai naminÄ— spanguolininkystÄ— Lietuvoje žinoma nuo 1960 metų, tada jų sodinukų buvo gauta iÅ¡ Kanados. Å ioje Å¡alyje ir JAV fermeriams toks verslas žinomas jau visÄ… Å¡imtÄ… metų, yra iÅ¡vesta keliasdeÅ¡imt Å¡ių uogienojų veislių. J. MorkÅ«nas turi įsiveisÄ™s bent
septynių rūšių spanguolių - ‘Bergman’, ‘Pilligrim’,’Stivens’, Vašington’. Kiekvienos veislės uogos skiriasi dydžiu, skoniu, spalva.
Bet paprasÄiausia jas apibÅ«dinti – kaip vyÅ¡nios.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.