 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Å EPETOS PELKÄ—S PASLAPTYS
Durpyno siaurukas, kuriuo durpÄ—s vežamos į gamyklÄ…. 2006 m. Valentino Beinorio nuotrauka Ä® pelkes – uogų Rudilių kaime gyvenanti 75-erių Monika ButkeviÄienÄ— dar prisimena, kaip ji bÅ«dama maža mergaitÄ— vos ne kiekvienÄ… dienÄ… keliaudavo į Å epetos pelkynus uogauti. Rudenį, pavasarį – spanguolÄ—s, vasarÄ… – bruknÄ—s. Ir taip buvo iki pat savo Å¡eimos sukÅ«rimo. „Eidavome iki pat Galinių apie 7 kilometrus miÅ¡kais. Kokie gražūs bÅ«davo smÄ—lio kalneliai ten, kopos – kaip pajÅ«ryje. Dar ir dabar akyse stovi tos vietos. Kai pagalvoji, ot laikai bÅ«davo. Nuo ryto iÅ¡eidavome su mama į tuos miÅ¡kus ir grįždavome tik vakare. Kiek kilometrų reikÄ—davo įveikti, bet niekas nesiskųsdavo. O dar nežinai, kokie pavojai tyko, juk pelkÄ—mis vaikÅ¡Äioti – ne žeme. BÅ«davo, pamatome didelį plotÄ… spanguolių, o pasirodo, aplink jas visa žemÄ— liÅ«liuoja. PasiunÄia mus, vaikus, mama pasižiÅ«rÄ—ti, jei nÄ—ra labai baisu, ir pati iÅ¡ paskos ateina. Kiek prisimenu, Å epetos pelkynuose buvo ne vienas atviras ežerokÅ¡nis ir daug jau užžėlusių, virtusių akivarais. Tokiose vietose matydavosi keistai nuaugÄ™ berželiai, puÅ¡ytÄ—s – maži, į Å¡luotas panaÅ¡Å«s medeliai“, – prisiminÄ— M. ButkeviÄienÄ—.
Durpes iÅ¡ pelkių darbininkai gabendavo vagonÄ—liais. Važiuojamais keliais iÅ¡ Å¡ios vietos pasiekti Å epetÄ… reikÄ—tų įveikti kone dvi deÅ¡imtis kilometrų. MiÅ¡kų takeliais Å epeta ir jos pelkÄ— bÅ«davo daug arÄiau. Apie Å epetos pelkynus M. ButkeviÄienÄ— nuo seno girdÄ—davo įvairių pasakų ir legendų. Viena jų, kad Äia nuskendo bažnyÄia ir vienÄ… kartÄ… per 100 metų per Velykas vis dar iÅ¡kyla. O iÅ¡ savo senelio paÅ¡nekovÄ— yra girdÄ—jusi, kad aplink pelkes stÅ«ksanÄiuose smÄ—lio kalneliuose galima rasti gintaro. EsÄ… Äia buvÄ™s didžiulis ežeras su požeminiais kanalais. Nors pati Rudilių gyventoja tuo abejoja, nes niekad gintaro ten nematÄ—. O Å¡tai spanguolių vilkdavo maiÅ¡us.
Durpyno produkcija, XX a. 7 deÅ¡imtmetis. NematÄ— ji ir garsiųjų Å epetos gyvatynų. TaÄiau Å¡ių pelkių vilkai kartÄ… jai buvo pastojÄ™ keliÄ…. O dar baisesnių pakeleivių Å¡iuose brÅ«zgynuose moÄiutÄ— pasakojo sutikusi praeito amžiaus Å¡eÅ¡tojo deÅ¡imtmeÄio pradžioje, kai jos žodžiais tariant, siautÄ— „banditizmo“ laikai. „Buvau dar vaikas ir nelabai supratau, kas ten dÄ—josi. Atsimenu tik vyrus su ginklais, moterų riksmus. PamatÄ™ mus su mama tie žmonÄ—s liepÄ— kuo greiÄiau neÅ¡dintis. Rytojaus dienÄ… toje vietoje tebuvo nauji smÄ—lio kupstai. BaisÅ«s laikai buvo...“ – prisimena M. ButkeviÄienÄ—. Å epetos pelkynuose moteris nebevaikÅ¡Äiojo jau daug metų. Å iandien, anot jos, tikriausiai ten viskas kitaip ir atrodo – paÅ¡nekovÄ— abejoja, ar dar rastų tuos paÄius žmonių iÅ¡mintus takelius, arklių vežimų iÅ¡važinÄ—tus keliukus. Tik dar kartais ji pasiÅ¡neka su Å epetos durpynuose dirbanÄiais traktorininkais, pasidomi, ar dar ne viskÄ… iÅ¡rausÄ— kasdami durpes. „Negaliu ramiai pasakoti apie tas vietas. Å irdį spaudžia mieli prisiminimai – tiek jaunystÄ—s ten iÅ¡vaikÅ¡Äiota. NorÄ—tųsi bent kartÄ… tai ir vÄ—l pamatyti“, – atviravo M. ButkeviÄienÄ—.
AnksÄiau durpyne sunkių fizinių darbų nevengÄ— ir moterys. Nuotraukos iÅ¡ „Durpetos“ metraÅ¡Äio Prisimindama senelių pasakojimus apie Å epetos pelkÄ—se buvusį ežerÄ… paÅ¡nekovÄ—, tikriausiai, nelabai ir suklydo. Viena iÅ¡ mokslinių versijų, kuriÄ… knygoje „KupiÅ¡kis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ pasakoja istorijos mokytoja RenÄ— SankauskienÄ—, spÄ—ja, kad prieÅ¡ deÅ¡imt tÅ«kstanÄių metų Äia tyvuliavo nemažas ežeras. Jis seno ir pavirto aukÅ¡tapelke, kurios viduryje dar liko klastingi akivarai. Kai kurie tokie ežerokÅ¡niai ir dabar turi pavadinimus: Ilgis, NykÅ¡taberžis, Kirvinis, Skedenis, Dalbinis. PelkÄ—s dugne glÅ«dinÄios durpÄ—s verÄia mÄ…styti apie kitÄ… versijÄ…, kad Å¡ioje vietoje, MÅ«Å¡os ir Å ventosios vandenskyros įduboje, rinkosi vanduo. Jo perteklius skatino pelkÄ—jimÄ… ir taip susidarÄ— pelkÄ—, atsiremdama į aukÅ¡tumos kalnelius. Jie ledyno – sustumta morena. IÅ¡ Å¡ios pelkÄ—s iÅ¡teka RaÄiupio ir Rudilio upeliai. Jie iÅ¡neÅ¡a besikaupiantį vandens perteklių, kurio spalva tamsiai ruda. Å epetos pelkÄ™ supa miÅ¡kai. Jie senovÄ—je užėmÄ— didžiÄ…jÄ… Å¡ios vietos dalį. DÄ—l pelkÄ—janÄių plotų bei žmonių Å«kinÄ—s veiklos miÅ¡kai smarkiai sumenko. Sumažino juos ir Äia buvÄ™ gaisrai. Nuo seno Å epetos brÅ«zgynai garsÄ—ja spanguolynais, tekÅ¡Ä—mis, mÄ—lynÄ—mis ir vaivorais. Nors ir jų vis mažėja. PelkÄ—se auga į Lietuvos raudonÄ…jÄ… knygÄ… įraÅ¡ytas beržas keružis. Niekur kitur mÅ«sų Å¡alyje nÄ—ra tokių gausių Å¡io medžio augimvieÄių. PelkÄ—je galima rasti kiminų – durpinių samanų. Å ie augalai seniau praversdavo namų statyboje kaip izoliacinÄ—, apÅ¡iltinimo medžiaga. Vartoti ir liaudies medicinoje sunkiai gyjanÄioms žaizdoms gydyti. Akmens amžiuje žmonÄ—s kiminus naudodavo ir kÅ«dikių priežiÅ«roje – įvyniodavo samanas į kailinius vystyklus.
BesipleÄianti Å epetos gyvenvietÄ—, XX a. 7 deÅ¡imtmetis. S. Kisieliaus nuotrauka iÅ¡ „Durpetos“ metraÅ¡Äio O kad Å epetos apylinkÄ—se gyventa dar akmens amžiuje, liudija Å epetos apylinkÄ—se rasti akmeniniai kirvukai. Pati Å epetos gyvenvietÄ— atsirado tik 1930 metais (Å epetos vardÄ… gyvenvietÄ— gavo 1963 m.). Vykdant žemÄ—s reformÄ… kaimai buvo suskirstyti į vienkiemius ir Äia iki sovietinių metų įsikÅ«rÄ— tik kelios sodybos. Atsiradus durpių gamybai bei tarybiniam Å«kiui Å¡i vietovÄ— Ä—mÄ— smarkiai plÄ—stis. Å iandien sunku paaiÅ¡kinti, kÄ… reiÅ¡kia žodis Å epeta. Viena iÅ¡ versijų, kad pavadinimas kilo iÅ¡ lenkų kalbos žodžio szept – Å¡nibždÄ—jimas. Kita – paprastesnÄ—, jog Å¡iai vietai vardÄ… davÄ— žodis Å¡epetys, kurio Å¡eriai primena pelkÄ—s brÅ«zgynus. Nenuostabu, kad paslaptingÄ… ir kartu pavojingÄ… vietÄ… žmonÄ—s apipynÄ— padavimais ir legendomis. PopuliariausiÄ… jų – jau papasakojo M. ButkeviÄienÄ—. KitÄ… – raÅ¡ytojas Kazys InÄiÅ«ra. Jis savo poemoje „Šepetos ragana“ raÅ¡Ä— apie karalaitÄ™, gyvenusiÄ… audringÄ… gyvenimÄ….
Darbai Å¡alia pirmojo Å epetos gyvenamojo namo. 1960 m. Nuotrauka iÅ¡ „Durpetos“ metraÅ¡Äio Dar viena Å epetos legenda pasakoja apie piemenaitÄ™. Ganydama bandÄ… raiste ji pametÄ— vienÄ… verÅ¡iukÄ…. Užtai iÅ¡varyta jo ieÅ¡koti mergaitÄ— prakeikÄ— savo miestÄ…. Ir po daugelio metų esÄ… Äia Å¡ulinį kasÄ™ gyventojai rado juodus mergaitÄ—s plaukus. Yra pasakojimų apie vaitojanÄius ir praeivius įsiurbianÄius akivarus, apie gyvatynus ir vaiduoklius. Tokius pasakojimus, ko gero, kÅ«rÄ— sunkiai prieinamos pelkÄ—s vietos. Turtingos pelkÄ—s Ar pelkÄ—s akivarai vis dar dejuoja, geriausiai galÄ—tų pasakyti UAB „Durpetos“ darbininkai. Jie kiekvienÄ… dienÄ… iÅ¡ pelkynų gabena per ilgus amžius susikaupusias naudingas iÅ¡kasenas – durpes. Å epetos durpyno plotas Å¡iuo metu yra 1056 hektarai. IÅ¡ jų eksploatuojama apie 400 hektarų.
Jaunieji Å epetos gyventojai 1973 m. JurkÅ¡to nuotrauka iÅ¡ „Durpetos“ metraÅ¡Äio DurpÄ—s ir jų substratai naudojami ir žemÄ—s Å«kyje, augalininkystÄ—je. Å epetoje iÅ¡gaunamÄ… produkcijÄ… perka ne tik lietuviai, bet ir užsienio valstybių gyventojai. O pati Å epetos durpių gavybos istorija prasidÄ—jo dar 1936 m., kai Lietuvos pieno centro valdyba pastatÄ— durpių kraiko fabrikÄ… ir tris lentinius sandÄ—lius žaliavai laikyti. Buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, pastatytas stebÄ—jimo bokÅ¡tas, mÅ«rinis kontoros pastatas ir gyvenamasis namas su garažu. IÅ¡ Vokietijos parsigabenta įranga durpÄ—ms presuoti. Tokie briketai siÅ«lyti vietos Å«kininkams, statybos įmonÄ—ms. TaÄiau Å¡i prekÄ— nebuvo itin populiari ir durpių fabrikas turÄ—jo sustabdyti savo veiklÄ…. 1944 metais jis bandytas atgaivinti, bet nesÄ—kmingai. Å iame durpių fabrike durpių gavyba bÅ«davo sezoninis rankų darbas. ŽmonÄ—s į pelkes neÅ¡davosi specialius kastuvus ir iÅ¡sirikiuodavo 12 metrų atstumais. KasÄ—jai turÄ—davo įveikti po pusÄ™ griovelio per dienÄ… (apie 50 m). NorÄ—dami daugiau užsidirbti, jie Å¡ias normas virÅ¡ydavo keturgubai ir iÅ¡kasdavo net iki 100 kubinių metrų durpių per dienÄ…. Sukrautos durpÄ—s bÅ«davo džiovinamos ir rankomis stumiamais vagonÄ—liais gabenamos į cechÄ…. Å io darbo nevengÄ— ir moterys. Darbo sÄ…lygos durpynuose bÅ«davo labai sunkios. VasarÄ… žmones kankindavo karÅ¡Äiai ir dulkÄ—s. ŽiemÄ… vietomis užšaldavo, vietomis likdavo atviri akivarai.
Durpynas paruoÅ¡tas durpÄ—ms paimti. 2006 m. Valentino Beinorio nuotrauka Å iuo metu Äia dirba UAB „Durpeta“. Ä®monei iÅ¡ viso priklauso 6 gamybiniai padaliniai, per metus pagaminantys apie 500 000 kubinių metrų durpių žaliavos. Beveik treĬdalis Å¡io kiekio yra perdirbama į durpių substratus bei dur¬pes kurui. Ä®monÄ—je dirba daugiau kaip 200 darbuotojų. Durpynų Å¡i bendrovÄ— turi ne tik Å epetoje.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 966 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
