 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Å VINTA TYRUMO SPALVA
Valio Staburo nuotrauka Juoda yr mirtÄ—s ir progaro spalva. Pagonys aukodavo juodų gyvulį dÄ—vom ažu mirusius. KrikÅ¡Äionybaj juoda – tai tumsybių kunigoikÅ¡Äio, burtų spalva. Balta ir juoda kartu reiÅ¡kia gyvÄ—nimo kilnybį ir tyrumų, žėmiÅ¡kos tuÅ¡tybas ir bagotystas atsisokymų. Tai dÄ—l to Å¡itos dvi spalvos sudÄ—rytos vÄ—nuolių dropanom (augustijonų, benediktinių, dominykonų obitam). Juoda – Didžiojo pinktadÄ—nio spalva. MÄ—lyna – dungaus ir tÄ—sos spalva. BažnyÄioj – Marijos spalva. Kartais ir Kristus, kÄ—p mokytojas, vaizduojamas mÄ—lynom dropanom. Ruda reiÅ¡kia dvosios mirtį ir nykimų, ji – ir pasaulio atsižadÄ—jimo žinklas (užtatai pranciÅ¡konų ir kapucinų obitai rudi). Žalia rodžia, kad pavoseris nugalajo žiemų. Žalia yr žodžių žola, žėltÄ—n gimina. Dainos lÄ—tuviam ir vynas golia bÅ«t žolias. O žaliÅ«kas – tvirtas, stiprus, sveikas žmogus. KÄ—p geltonos ir mÄ—lynos spalvos miÅ¡inys simbolizuoja skaistybį ir sielos atgimimų par gerus dorbus. Purpurina – karoliÅ¡kos valdžios ir jÄ—gos spalva, dÄ—l to kartais yr ir Dievo Tavo simbolis. BažnyÄioj – Odvinto ir GavÄ—nios spalva. Purpurina – ryÅ¡kiai raudona su violÄ—tiniu, tumsiai raudona. PatÄ—s purpuro (tumsiai raudonų darylų) istorija atajus iÅ¡ sanovas Finikijos laikų. ApÄ— 1200 m. pr. Kr. finikieÄiai pasauly buvo garsÅ«s jÅ«rinykai ir gauda ne tik žuvis, alia ir moliuskus, iÅ¡ katrų gamino purpurų. VIII o. pr. Kr. graikai pÄ—rjÄ—ma finikieÄių dožymo omatų, o sraiges, iÅ¡ katrų gaudavo dažus, pavadino porfyra. IÅ¡ Å¡ito žodžio ir atsirodo spalvos vardas, lietuvių kalbon graiÄiausiai atajįs verÄiunt Å vintų RoÅ¡tų. VijolÄ—tina liudija meilį ir tiesų arba aistrų ir kunÄias. Tai Marijos MagdalÄ—nos spalva, kartais vijolÄ—tinam dropanom vaizduojama MergÄ—la Marija po Nukryžiovimo. Raudona – kraujo spalva – simbolizuoja meilį ir neapkintimų, Romoj – aukÅ¡Äiausių valdžių, golių. Tai ir kardinolų apsivilkimas raudonas. Balta – sielos nekaltumo ir gyvÄ—nimo Å¡vintumo simbolis: „ApÅ¡lakstyk mani, VÄ—Å¡patÄ—, vandeniu, ir bÅ«siu tyras, nuplauk mani, ir pasdarysiu baltÄ—snis ažu sniegų“ (50-oji gÄ—sma). Boltas popėžiaus drabužys simbolizuoja tyrumų, tobulumų ir dungiÅ¡kumų. Chorų daininykam, gieduntÄ—m giesmas dÄ—vom, graikų matematikas ir filosofas Pitagoras potara vilkÄ—t baltai. Å vintoji Dvasia vaizduojama kÄ—p boltas balandys. Boltas dropanas vilkia romÄ—nų deivas Vestos vaidilutas (vestalÄ—s), dovusios netekÄ—jimo ir skaistybas įžadus, dÄ—l ko balti jaunosios, Pirmosios Komunijos, krikÅ¡to rÅ«bai. Tai KalÄ—dų, Velykų, Dungun žingimo Å¡vintas spalva. Liaudies kultÅ«ra, 1992, 5; Naujasis simbolių žodynas, V., 2002; A. Sabaliauskas, IÅ¡ kur jie?, V., 1994
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 214 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
