|
|
|
AmatųÂ gijos AUDÄ—JOS VAIKAIÄIUS STIPRINO DROBINIAI VYSTYKLAI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−10−25 |
Neseniai 77-ąją gimtadienį atšventusiai Elenai Skemundrienei iš visų sodietės darbų bene mieliausias audimas. Ir pastaruoju metu plonytės drobelės ant staklių volo vis storiau. Ši juodpėnietė sakė, jog audžianti ne į skrynią drobelę ar raštuotus užtiesalus krauti, o naudojimui buityje.
Kam, pasak moters, pirkti patalynei fabrikinio audinio ar žvalgytis turguose dÄ—vÄ—tų paklodžių, užvalkalų, jeigu galima naudoti jokių skalbimo, dezinfekuojanÄių priemonių neprisigÄ—rusių lovos skalbinius, užtiesalus.
E. SkemundrienÄ— - viena iÅ¡ nedaugelio Å¡io laikmeÄio sodieÄių, galinti tvirtinti, jog ne tik jos vaikai, bet ir vaikaiÄiai buvo migdomi drobiniuose vystykluose. Ir todÄ—l, pasak audÄ—jos, užaugo sveiki ir stiprÅ«s. E. Skemundrienei gera Å¡irdyje, kad ir jos vaikų Å¡eimose vertinami naminio audimo užtiesalai, rankÅ¡luosÄiai, labai patenkintos ir anÅ«kÄ—s jos austomis dovanomis. PaÄios E. SkemundrienÄ—s ir jos vyro Stepono miegamasis, sveÄių kambarys raÅ¡tuotomis lovatiesÄ—mis, baldų užtiesalais iÅ¡puoÅ¡ti. TÄ… amatÄ… ji yra iÅ¡mokusi vaikystÄ—je ir jo nepamirÅ¡o visÄ… gyvenimÄ….
E. SkemundrienÄ— augo netoli nuo JuodpÄ—nų buvusiame nemažame MazgeliÅ¡kių kaime. Jos tÄ—vai Ona ir Jonas Breskai teturÄ—jo tik du hektarus žemÄ—s, todÄ—l motinai likus naÅ¡le su keturiais vaikais kitos iÅ¡eities ir nebuvo kaip eiti uždarbiauti pas stambesnius Å«kininkus. ŽiemÄ… BreskienÄ— uždarbiaudavo verpdama ir ausdama. Kaip sakydavo Elenai mama, ne vieno Å«kininko dukterims buvo priaudusi kraiÄio skrynias drobelių, Äerkaso, milo rietimų, lovų užtiesalų, staldengÄių ir rankÅ¡luosÄių.
Ä® stakles slapta įsÄ—sdavusi dar nÄ— deÅ¡imties metų neturÄ—jusi Elena. Mama suprasdavusi, jog neįgudusios rankelÄ—s keletas Å¡eivų per apmatus praÅ¡auta, taÄiau mergaitÄ—s nebardavo, o vis dažniau Ä—mÄ— Å¡aukinÄ—ti jÄ… prie staklių ir aiÅ¡kinti, kaip vienodžiau ataudų siÅ«lus skietu primuÅ¡ti. ŪgtelÄ—jusi Elena buvo supažindinta, ir kaip suverti audinį, taÄiau, pasak jos, vieno karto tikrai neužteko. Jau iÅ¡tekÄ—jusi ir gyvendama JuodpÄ—nuose Elena bendravo su Å¡io kaimo senbuve audÄ—ja Emilija KaniÅ¡auskiene, kai kuriomis obonietÄ—mis.
E. SkemundrienÄ— sakÄ—, jog staklÄ—s jos irgi vietinÄ—s - buvusio MazgeliÅ¡kių kaimo valstieÄio Jono BalÄiÅ«no paadarytos. Jo sesuo Marijona taip pat ausdavusi pagal užsipraÅ¡ymus. J. BalÄiÅ«nas, iÅ¡sikeldamas iÅ¡ MazgeliÅ¡kių į miestelį gyventi, stakles padovanojo jai, Elenai.
Audimui skirtame kambaryje laikomi ir kiti Å¡ios moters deÅ¡imtmeÄiais naudojami daiktai - verpimo ratelis, Å¡io kraÅ¡to moterų kalavartu vadinamas. Dabar juo tik Å¡eivos trinamos, o verpia su naujesniu.
Senasis E. SkemundrienÄ—s ratelis - istorinis, jau Å¡imtametis, su juo daug plonyÄių gijų yra suverpusi jos mama.
KalbÄ—dama apie savo audinius, E. SkemundrienÄ— paaiÅ¡kino, jog lovatiesÄ—s, staltiesÄ—s - iÅ¡ vieno palo. Tokių, platesnių, staklių ne kiekvienas kiemas turÄ—jo, kai moterims aprengti savo Å¡eimynas bÅ«davo vienas iÅ¡ didesnių rÅ«pesÄių.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
