|
|
|
Vėrinys BEIEÅ¡KANT MÅ«Sų KRAÅ¡TO SAVASTIES TARP AKMENų IR SIJONų
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2007−05−26 |
Kupiškio etnografijos muziejuje šią savaitę vieši ir atlieka tyrinėjimus etnologė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė ir geologas prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas.
Jų darbas – tai Å¡io muziejaus pradÄ—to projekto „KompleksinÄ— ekspedicija KupiÅ¡kio kraÅ¡te“ dalis. VÄ—liau į tuos tyrinÄ—jimus įsijungs ir daugiau mokslininkų iÅ¡ Istorijos, Geografijos, Biologijos, Lietuvių kalbos institutų, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio bei Kauno Vytauto Didžiojo universitetų. Viena iÅ¡ svarbiausių Å¡ios ekspedicijos temų - „Senieji KupiÅ¡kio kraÅ¡to amatai“. Å ios ekspedicijos atgarsių rasime ir leidžiamoje knygoje „KupiÅ¡kio istorijos puslapiai“. Å is leidinys bus 500-600 puslapių apimties, gausiai iliustruotas nuotraukomis, brėžiniais, žemÄ—lapių ir dokumentų faksimilÄ—mis. Jis yra skirtas Lietuvos paminÄ—jimo 1000-meÄiui. Jį remia Lietuvos 1000-meÄio minÄ—jimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos.
Ledynai ne tik griovÄ—
Lietuvos gamtos draugijos prezidentas, profesorius A. Gaigalas mūsų rajone tyrinėja negyvąją gamtą. Akmenys yra gamtinės aplinkos raidos liudytojai. Jis turįs ne vieną jų kolekciją. Šiuo metu laukuose riedulių jau mažai belikę. Ledynai į Lietuvą juos atnešė daugiausia iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų.
Kuo ypatingas KupiÅ¡kio rajonas? Kaip geologui turinÄiam 50 m. patirtį, mÅ«sų kraÅ¡tas jam atrodo labai savitas ir įdomus. Per trejetÄ… dienų jau spÄ—jÄ™s pamatyti, kad rajone yra daug kapitalinių senų statinių iÅ¡ lauko akmenų – vietinÄ—s statybinÄ—s medžiagos. Lauko akmenys yra KupiÅ¡kio kraÅ¡to identitetas. NoriÅ«nų dvare regÄ—jÄ™s įmÅ«rytų dubeniuotų formos akmenų. Tai baltų kulto akmenys. Profesorius pakritikavo senosios baltų pasaulėžiÅ«ros iÅ¡pažintojus romuvieÄius, kurie apeiginius akmenis daro keturkampius. Archeologiniai tyrinÄ—jimai liudija kÄ… kitÄ… – tie akmenys buvo Å¡eÅ¡iakampiai.
Randama ir akmeninių kirvukų, kurie buvo gausiai gaminami iš lauko akmenų. Ši darbo priemonė atvedė žmogų į civilizuotesnį gyvenimą.
Ä® akmenį reikÄ—tų žvelgti kaip į gamtos paminklÄ…, jos jÄ—gų atspindį. SlenkanÄių ledynų storis siekÄ— apie 3 km, o 1 kv. cm žemÄ—s plotas buvo gniuždomas 100 t jÄ—ga. Pasak tyrinÄ—tojo, ledynų dÄ—ka kupiÅ¡kÄ—nai valgo ir duonÄ… bei kitus žemÄ—s Å«kio produktus, nes substratas KupiÅ¡kio žemÄ—se sukurtas irgi tų ledynų.
Akmenimis A. Gaigalas domėjosi ne tik pastatuose, bet ir grindiniuose, karjeruose. Žurnalistams jis parodė Pauliankos žvyro karjere rastus akmenis. Tai ledynų atgremžta Vyborgo kristalinių uolienų masyvo liekana - rapakyvis (suomiškai reiškia – supuvęs akmuo), nes nuo temperatūrų kaitos jis trupa. Čia aptikęs ir uralitinį porfiritą iš pietinės Suomijos, kur Helsinkis, ir iš pietvakarių Suomijos – laitilas rapakyvį, ir Baltijos raudonąjį kvarco porfirą iš Alandų salų, primenantį vasarinę mergaitės suknelę.
Profesorius sakė, kad sukauptus tyrimo duomenis apibendrins rengdamas straipsnį „Kupiškio istorijos puslapiams“.
Raštų margumas
ProfesorÄ— I. R. MerkienÄ— sakÄ—, kad seniai jÄ… domino seserų GlemžaiÄių tekstilÄ—s rinkinys. Ji esanti ne tik etnologÄ—, bet ir KupiÅ¡kio kraÅ¡to marti – tai kaip nedirbti. Kiekvienam iÅ¡ mÅ«sų svarbu žinoti savo tapatybÄ™. Postmodernizmo epochos žmogus ilgisi tikrųjų ne vienadienių vertybių. Jis dabar nori turÄ—ti kokį nors senÄ… , turinti iÅ¡liekamÄ…jÄ… vertÄ™ daiktÄ…. Nesvarbu iÅ¡ kokio kraÅ¡to. Mes to dar neįsisÄ…moninÄ™ esame. TaÄiau turÄ—tume saugoti senus buities rakandus, kaip mÅ«sų giminÄ—s, Å¡eimos relikvijas, nepardavinÄ—ti jų supirkÄ—jams, gabenantiems juos toliau į kitus kraÅ¡tus. Reikia, kad senÄ…jį materialųjį paveldÄ… mÅ«sų vaikai ir anÅ«kai įvertintų kaip savo tautos, kraÅ¡to ženklÄ….
Pasak profesorės, atvažiuojam į kaimą, o jo jau dažniausiai nėra. Į ką tada pasižiūrėti. Tie senieji daiktai, mūsų buities ir gyvenimo liudytojai – vienintelė galimybė atrasti savo tapatumą.
I. R. Merkienei seserų GlemžaiÄių tekstilÄ—s kolekcija atrodo labai marga. Daiktai yra įsigyti įvairiu metu, ne visai tiksliai datuoti, Å¡iek tiek paankstintas jų atsiradimo laikas. Tai suprantama, nes žmogui, pasakojanÄiam apie senÄ… daiktÄ…, visuomet atrodo, kad jis daug senesnis, nes jį dÄ—vÄ—jo, pavyzdžiui, ne tik Å¡imtametÄ— moÄiutÄ—, bet ir jos mama. IÅ¡ pirmo žodžio užraÅ¡ant galima ir 50 m. paklaida. Nauja daiktų datos užraÅ¡ymo metodika leidžia to iÅ¡vengti. TaÄiau drÄ…siai galinti teigti, kad nepaisant kai kurių netikslumų, GlemžaiÄių kolekcijoje yra sijonų, kurie tikrai neÅ¡ioti 19 a. ir 20 a. pradžioje. Dauguma iÅ¡ jų austi ir siÅ«ti iki 1940 m. VÄ—liausiai - iki 1950-ųjų.
Sijonai labai gražūs, kruopÅ¡Äiai padaryti, su senoviniais aplankais, Å¡ereliais ant palankų, kad apaÄia neatspurtų, pabrėžiantys liaunÄ… moters siluetÄ….
Pagal sijono platumą, kirpimą galima atsekti ir kada jis segėtas. Antai siauresni, mažiau raukti sijonai atsirado prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Kolekcijoje radusi ne tik 70 cm dvipalių sijonų, bet ir 1 m ir platesnių, profesorė daro išvadą, kad tokiam audiniui išausti jau reikėjo žakardinių staklių. Tad gal šiame krašte buvo kas profesionaliai audė nebe iš naminės vilnos, bet ir iš kitų siūlų.
I. R. MerkienÄ— pabrėžė, kad seserų GlemžaiÄių kolekcija reikÅ¡minga ir Å¡iuo metu, nes sugrįžta į madÄ… tautinis kostiumas. Tad pagal tÄ… kolekcijÄ… galima šį drabužį kurti, kad kupiÅ¡kÄ—nÄ—s bÅ«tų gražios.
KÄ… dar naujo profesorÄ— atras susipažinusi su seserų GlemžaiÄių tekstilÄ—s rinkiniu, sužinosime iÅ¡ jos straipsnio bÅ«simam leidiniui „KupiÅ¡kio kraÅ¡to istorijos puslapiai“, o gražiuosius senuosius kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kus sijonus galÄ—sime iÅ¡vysti per jų demonstravimÄ… Å¡iÄ… vasarÄ… vyksianÄiame „Lingaudalos“ festivalyje.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
