Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

MELIORACIJOS BĖDOS - ĮSISENĖJUSIOS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2004−08−10 0

Penktadienį rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus salėje įvyko apskrities rajonų melioracijos specialistų ir melioracijos darbus atliekančių rangovų atstovų pasitarimas. Jį vedęs apskrities administracijos Kaimo reikalų tarnybos vyr. specialistas Kazimieras Binkis pabrėžė, jog darbų aptarti susirenkama kas pusmetis slenkančiuoju grafiku vis kitame rajone ir tai esąs bene 24-asis toks pasitarimas. Ne tik apskrities atstovas, bet ir kiti kalbėjusieji įžvelgė tokių pasitarimų naudą: aptariami nuveikti darbai, pateikiama informacijos, kokia apskritai šios žemės ūkio šakos būklė, padiskutuojama skaudžiausiais melioratoriams klausimais bei pamatomos rajonuose esančios naujovės. Ne mažiau svarbu ir pabendrauti nelengvos profesijos žmonėms.
Apskrities atstovas K. Binkis, apžvelgdamas šių metų pirmojo pusmečio darbo rezultatus, pabrėžė, jog beveik visuose rajonuose drenažo gedimų pašalinama tiek, kiek tam turima lėšų. Antai Kupiškio rajonas šiam pusmečiui buvo gavęs 469 tūkst. litų ir už tokią sumą atlikta šių darbų bei patenkinti kone visi tam etapui priimti ūkininkų prašymai. Tačiau pasitarimo dalyvių kalbėta ir apie įsisenėjusias bėdas: užmaurėjusias melioracijos griovių pralaidas, krūmais apaugusius kanalų šlaitus, nes šie darbai pastaraisiais metais nefinansuojami. Naujasis melioracijos įstatymas panaikino anksčiau primestą šių griovių priežiūrą žemės, per kurią eina šis melioracijos statinys, savininkams, nes tai buvo per sunki jiems prievolė. Tačiau ir tas naujasis įstatymas dar neveikia, nes per pusmetį nepasirodė su juo susijusių poįstatyminių aktų.
Melioratorių praktikų nuomone, ir taip nedidelės lėšos, skirtos neatidėliotiniems melioracijos darbams, yra išmėtomos visai nebūtiniems dalykams. Pavyzdžiui, reikalaujama, jog kiekvienam defektų šalinimo objektui būtų parengtas projektas, kuris nepigiai kainuoja, nors objektų statybos projektai niekur nedingę.
Šios sistemos darbuotojai mažai tikisi investicijų iš Europos Sąjungos paramos struktūrinių fondų, galimos lėšos, pasak jų, greičiau pateks gyvenviečių vandentiekių ir vandenvalos įrenginiams, o ne melioracijos reikmėms. Juolab kad Žemės ūkio ministerijoje nėra net skyriaus, kurio specialistai būtų suinteresuoti investicijomis melioracijos įrenginiams tausoti.