|
|
|
Vėrinys KOVOS MENAS - ASMENYBÄ—S HARMONIJAI PASIEKTI
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2007−05−19 |
"KaratÄ— plaÄiÄ…ja prasme, tai – kovos menas ir filosofija, gyvenimo bÅ«das, kurio esmÄ— yra ne pergalÄ— ar pralaimÄ—jimas, o geriausių žmogaus charakterio bruožų ugdymas, nuolatinis dvasinis ir fizinis tobulÄ—jimas, gÄ—rio, grožio, teisybÄ—s, idealų siekimas. KaratÄ— – tai fizinio ir dvasinio prado, minties, jausmo, judesio, proto harmonija. KaratÄ— – tai ginklas, kurį visada JÅ«s turite su savimi ir Å¡is turÄ—jimas Jus įpareigoja be reikalo jo nenaudoti arba garbingai panaudoti savo, artimųjų saugumui užtikrinti", - teigiama internetiniame Lietuvos Shotokan karatÄ— federacijos (LSKF) puslapyje. Esame tikri, kad ne visi girdÄ—jote apie KupiÅ¡kyje jau deÅ¡imt metų oficialiai veikiantį karatÄ— klubÄ…. Praverkime jo duris...
Tikslai kinta
KaratÄ— paslaptis kupiÅ¡kÄ—nams perteikia licencijuotas instruktorius, klubo vadovas Egidijus VaitiekÅ«nas. Ä® užsiÄ—mimus KupiÅ¡kio Povilo Matulionio vidurinÄ—s mokyklos patalpose triskart per savaitÄ™ susirenka per dvideÅ¡imt įvairaus amžiaus kupiÅ¡kÄ—nų, daugiausia - vyriÅ¡kosios lyties jaunimo. TaÄiau Äia sportuojanÄias galima iÅ¡vysti ir merginas, ir vyresnio amžiaus moteris, nes kovos mene svarbiausia įgÅ«džiai, bet ne Å«gis, svoris ar jÄ—ga.
Pasak klubo vadovo E. VaitiekÅ«no, karatÄ— - tai ir sportas, ir gyvenimo bÅ«das: tu esi kovotojas - už save, savo vietÄ… pasaulyje. Å io užsiÄ—mimo esmÄ™ kiekvienas interpretuoja skirtingai. KrypÄių yra daug: gali medituoti, lentas laužyti, plytas skaldyti. Ä®vairių tikslų vedinas sportuoti iÅ¡ pradžių ateina ir jaunimas. Vieni tai sutapatina su paprastu Å¡ou, iÅ¡ pradžių jauÄiasi kaip kino žvaigždÄ—s, kiti vertina sportinÄ™ iÅ¡krovÄ…, treti užsiiminÄ—ja, kad iÅ¡moktų gerai muÅ¡tis gatvÄ—je ir pan. TaÄiau pavirÅ¡utiniÅ¡kas požiÅ«ris ir tikslai laikui bÄ—gant pasikeiÄia. Vietoje "primuÅ¡iu" atsiranda "diržą pasieksiu", "sugebÄ—siu sutramdyti instinktus, laikinÄ… įniršį". Klubo vadovas pastebi tendencijÄ… - kuris vaikas gerai sportuoja, to ir mokslo rezultatai geri, nes jis geba sukoncentruoti dÄ—mesį.
KaratÄ— - gyvenimo atspindys
Klubo lankytojai turi puikias sÄ…lygas siekti meistriÅ¡kumo, dalyvauja įvairiuose seminaruose, varžybose. Kas pusÄ™ metų laiko Lietuvos Shotokan karatÄ— federacijos karatÄ— egzaminus, kuriuose suteikiamas atitinkamos spalvos diržas. Paskutinis toks iÅ¡bandymas vyko praÄ—jusį ketvirtadienį Panevėžyje. Sportininkus egzaminuoja Shotokan karatÄ— meistras K. BartkeviÄius.
Diržas - atitinkamo lygio, užsibrėžto tikslo (o tai gyvenime labai svarbu) siekimas. Anot E. Vaitiekūno, ne diržuose esmė. Vietoje jo gali užsirišti spalvotą juostą. Tai tik medžiaga, o tai, ką turi savyje - esi tu. Meistru turi pasijusti viduje. Šios sporto šakos filosofija labai artima ir suprantama kiekvienam žmogui: be pagarbos, paklusnumo nėra mokymo, be pasitikėjimo nėra judėjimo. Mokinio pagarba ne tik mokytojui, bet ir aukštesniam diržui, daugiau pasiekusiajam. Čia nesvarbu nei amžius, nei lytis. Kas geriau atlieka, yra daugiau pasiekęs, per treniruotes stovi priekyje, pradedantieji gale. Siekimas žengti į priekį. Kaip ir gyvenime. Filosofine prasme karatė yra gyvenimo būdas, stilius, sistema, padedantis nugalėti gyvenimo sunkumus.
Renkasi patys
Smalsaujame ir apie paties E. VaitiekÅ«no keliÄ… į kovos menus. Treniruotis jis pradÄ—jo apie 1978 m., besimokydamas Kaune. Nors tuo metu buvo pakankamai populiaru kultivuoti Å¡iÄ… sporto Å¡akÄ…, taÄiau į klubus iÅ¡ Å¡imto norinÄiųjų priimdavo tik kokius Å¡eÅ¡is. AtvedÄ— saviraiÅ¡kos, fizinio pasirengimo siekis. Noras sportuoti buvo fanatiÅ¡kas. Su draugais Egidijus buvo užsibrėžęs tikslus per metus pasiekti tam tikrų rezultatų, o to nepadarius - iÅ¡eiti iÅ¡ klubo kaip nerezultatyviems. Ryžto užteko - pasiekÄ—. Pirmas karatÄ— mokytojas buvo R. Navickas. Grįžęs į KupiÅ¡kį, subÅ«rÄ™s kovinÄ—s savigynos entuziastus, E. VaitiekÅ«nas mokÄ— jos pagrindų ir tuo paÄiu domÄ—josi kitais kovos menų stiliais, susipažino ir su veržliu, dinamiÅ¡ku, aukÅ¡to technikos valdymo meistriÅ¡kumo reikalaujanÄiu Shotokan karatÄ— stiliumi. Pogrindiniai užsiÄ—mimai vyko ir tuo metu, kai karatÄ— Sovietų SÄ…jungoje buvo uždrausta. KupiÅ¡kÄ—no veikla buvo susidomÄ—jÄ™s net saugumas. 1989 m., kai Lietuvoje kÅ«rÄ—si pirmosios įmonÄ—s, Egidijus įkÅ«rÄ— savo įmonÄ™ ir kaip viena iÅ¡ jos veiklos formų buvo sportinÄ— veikla - karatÄ—. 1996 metais įstojo į Lietuvos Shotokan KaratÄ— FederacijÄ…. Oficialiai karatÄ— klubas KupiÅ¡kyje įregistruotas 1997 m. lapkritį.
KupiÅ¡kÄ—nų praktikuojamas Shotokan karatÄ— - populiariausias pasaulyje karatÄ— stilius, pasižymintis dinamiÅ¡komis kovomis ir efektinga technika. TaÄiau klubo lankytojai patys pagal save pasirenka, koks stilius, lygis jiems priimtiniausias. Gali mokytis kovinio, sportinio lygio. Beje, anot klubo vadovo, sportinÄ— pakraipa kur kas sunkesnÄ— ir sudÄ—tingesnÄ— nei kovinÄ—.
Viskas pasiekiama darbu
Daugelis yra susidarÄ™ klaidingÄ… nuomonÄ™ apie karatÄ—. KaratÄ— - tai ne agresijos (spardymo ir muÅ¡tynių) iÅ¡raiÅ¡ka, o harmoningos - kÅ«nu ir dvasia - asmenybÄ—s formavimo metodas, kuris remiasi humanizmu. Ne veltui egzistuoja sÄ…voka "kovos menas". Japonijoje karatÄ— turi meno statusÄ… kaip dailÄ—, muzika, ikebana. Kovos menai drausmina žmogų, ugdo iÅ¡tvermÄ™, moko teisingai įvertinti situacijÄ…, suteikia pasitikÄ—jimo savimi. Atkrenta tie, kurie neturi tikslo, siekimo, kuriems norisi viskÄ… kuo greiÄiau iÅ¡bandyti, atsisakyti sunkių treniruoÄių. E. VaitiekÅ«nas akcentavo, kad, siekiant užsibrėžto tikslo, reikalingas darbas. MokymÄ…si kovos meno jis prilygino kalbos iÅ¡mokymui. Vienas veiksmas - viena raidÄ—. IÅ¡mokÄ™s raides - sudedi žodį. IÅ¡ žodžių lipdai sakinį. Toliau improvizuodamas kuri pasakojimÄ….
E. Vaitiekūnas - ne tik karatė klubo vadovas ir instruktorius, bet ir "Lietuvos draudimo" Kupiškio skyriaus direktorius. Net neklausus aišku, jog jo dienotvarkė intensyvi. Kaip viskam užtenka laiko? "Po darbo skubi į namus, persirengi, ir į treniruotes. Iš jų grįžti tarsi kitoks žmogus. O norint viską galima suderinti", - teigė E. Vaitiekūnas.
ŽibanÄios sportuojanÄių akys
Buvo įdomu kyštelėti galvą į užsiėmimų patalpas per patį treniruotės įkarštį, pasmalsauti, kas į klubą atvedė kupiškėnus, ką jiems duoda treniruotės. Negalima nepaminėti ypatingos atmosferos: pagarbus nusilenkimas pasisveikinant, balti kimono, simbolizuojantys švarią sielą, kilnumą ir kitas taurias savybes, drausmė.
Klubo senbuviu galima vadinti KupiÅ¡kio Povilo Matulionio vidurinÄ—s mokyklos abiturientÄ… VytautÄ… KlimaviÄių. Jis karatÄ— lanko jau deÅ¡imt metų, nuo antros klasÄ—s. Besimokydamas Å¡eÅ¡toje klasÄ—je buvo padarÄ™s pertraukÄ…. "RÅ«pÄ—jo laisvalaikio pramogos, taÄiau po pusmeÄio supratau, kad pats karatÄ— man ir yra geriausia laisvalaikio leidimo forma", - teigÄ— Vytautas, vienas iÅ¡ daugiausiai pasiekusių (turi rudÄ… diržą), perspektyviausių sportininkų. Viename karatÄ— užsiÄ—mime apsilankiusi Vytauto sesuo Vaida (dabar ji turi žaliÄ… diržą) patirtais įspÅ«džiais pasidalijo su broliu - tokia buvo V. KlimaviÄiaus kelio į karatÄ— pradžia. Beje, sportuoti ateina ir jo mama Lelija.
VaikinÄ… žavi treniruoÄių disciplina. KaratÄ—, anot jo, treniruoja ne tik kÅ«nÄ…, bet ir protÄ…. VytautÄ… atvedÄ— tikslas lavintis fiziÅ¡kai, taÄiau kadangi jam kitos sporto Å¡akos nÄ—ra prie Å¡irdies, jis pasirinko kovos menÄ…, kur pagrindiniai reikalingi dalykai - greitis ir lankstumas. Bandau provokuoti VytautÄ… klausimu, ar iÅ¡moktus veiksmus teko pritaikyti praktikoje gatvÄ—je ir pan.? Pasak vaikino, nesportuojantys kartais mÄ—gsta ieÅ¡koti "aÅ¡trių kampų", o karatÄ— iÅ¡moko be kovos iÅ¡vengti konflikto. Tai visiÅ¡ka prieÅ¡ingybÄ— stereotipiniams įsitikinimams apie muÅ¡imÄ…si, spyrius. ÄŒia mokomasi drausmÄ—s, pagarbos, etiketo ir daug kitų gerų dalykų. Vytautas tobulinti technikos, praktikuotis vyksta ir į Å iaulių karatÄ— klubÄ…, kurį įkÅ«rÄ™s treneris egzaminuoja per diržų laikymÄ…. Å iemet mokyklÄ… baigiantis sportininkas jau žvalgosi klubų Vilniuje, Kaune, kuriuos galÄ—tų lankyti iÅ¡vykÄ™s studijuoti.
Tobulėjimui ribų nėra
Vytauto mama Lelija KlimaviÄienÄ— KupiÅ¡kio karatÄ— klubo duris atvÄ—rÄ— prieÅ¡ porÄ… metų. IÅ¡ pradžių ji sakÄ— jautusi Å¡iokį tokį kompleksÄ…, nes sportuoja vien jaunimas, taÄiau noras sportuoti nugalÄ—jo. IÅ¡laikÄ— baltÄ… diržą. Panevėžyje per egzaminus pastebÄ—jo, kad jos metų vyriÅ¡kių yra, bet moterų nematyti. Moteris kvieÄia ateiti daugiau vyresnių dailiosios lyties atstovių. KaratÄ— jai - sportinÄ—s formos palaikymas, iÅ¡tvermÄ—, drausmÄ—, bendravimas, pagarba vyresniam diržui, savÄ™s pažinimas. Itin teigiamai ji vertina disciplinÄ… - už prasižengimus per treniruotes (kalbÄ—jimas, nedÄ—mesingas klausymas, pavÄ—lavimai) tenka daryti atsispaudimus. L. KlimaviÄienÄ— džiaugiasi, kad mÅ«sų mieste yra tokių entuziastų kaip E. VaitiekÅ«nas, suteikiantis galimybÄ™ lankyti karatÄ— kursus, kurie lavina ne tik kÅ«nÄ…, bet ir ugdo charakterį.
Sportinės valios, ištvermės lavinimu įvaldant karatė veiksmus džiaugiasi ir gimnazistė Dovilė Mašniakova, užsiėmimus lankanti nuo rugsėjo. Susidomėjimą kovos menais ji teigė jautusi jau nuo mažens. Dovilė - užsispyrusi mergina, ir pasirinktos treniruotės atitinka jos charakterį. Norą lankyti karatė treniruotes palaikė ir jos tėvai. Dovilei patinka draugiškas kolektyvas. Jos tikslas - išmokti savigynos, pasportuoti. Prieš diržų laikymą stengiasi padirbėti ir namie.
Ketverius metus karatė lankantis kupiškėnas Arnas Grigaliūnas - taip pat vienas iš perspektyviausių sportininkų, turi mėlyną diržą. Jam patinka fizinis parengimas, technikos tobulinimas. Aktyviai treniruotes jau trejus metus lanko vienuolikmetis Domantas Pelaitis, noriai dalyvauja varžybose. Turi geltoną diržą, o ketvirtadienį turėjo laikyti egzaminą oranžiniam.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
