Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KOVOS MENAS - ASMENYBÄ—S HARMONIJAI PASIEKTI

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−05−19

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

"Karatė plačiąja prasme, tai – kovos menas ir filosofija, gyvenimo būdas, kurio esmė yra ne pergalė ar pralaimėjimas, o geriausių žmogaus charakterio bruožų ugdymas, nuolatinis dvasinis ir fizinis tobulėjimas, gėrio, grožio, teisybės, idealų siekimas. Karatė – tai fizinio ir dvasinio prado, minties, jausmo, judesio, proto harmonija. Karatė – tai ginklas, kurį visada Jūs turite su savimi ir šis turėjimas Jus įpareigoja be reikalo jo nenaudoti arba garbingai panaudoti savo, artimųjų saugumui užtikrinti", - teigiama internetiniame Lietuvos Shotokan karatė federacijos (LSKF) puslapyje. Esame tikri, kad ne visi girdėjote apie Kupiškyje jau dešimt metų oficialiai veikiantį karatė klubą. Praverkime jo duris...

Tikslai kinta

Karatė paslaptis kupiškėnams perteikia licencijuotas instruktorius, klubo vadovas Egidijus Vaitiekūnas. Į užsiėmimus Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos patalpose triskart per savaitę susirenka per dvidešimt įvairaus amžiaus kupiškėnų, daugiausia - vyriškosios lyties jaunimo. Tačiau čia sportuojančias galima išvysti ir merginas, ir vyresnio amžiaus moteris, nes kovos mene svarbiausia įgūdžiai, bet ne ūgis, svoris ar jėga.
Pasak klubo vadovo E. Vaitiekūno, karatė - tai ir sportas, ir gyvenimo būdas: tu esi kovotojas - už save, savo vietą pasaulyje. Šio užsiėmimo esmę kiekvienas interpretuoja skirtingai. Krypčių yra daug: gali medituoti, lentas laužyti, plytas skaldyti. Įvairių tikslų vedinas sportuoti iš pradžių ateina ir jaunimas. Vieni tai sutapatina su paprastu šou, iš pradžių jaučiasi kaip kino žvaigždės, kiti vertina sportinę iškrovą, treti užsiiminėja, kad išmoktų gerai muštis gatvėje ir pan. Tačiau paviršutiniškas požiūris ir tikslai laikui bėgant pasikeičia. Vietoje "primušiu" atsiranda "diržą pasieksiu", "sugebėsiu sutramdyti instinktus, laikiną įniršį". Klubo vadovas pastebi tendenciją - kuris vaikas gerai sportuoja, to ir mokslo rezultatai geri, nes jis geba sukoncentruoti dėmesį.

KaratÄ— - gyvenimo atspindys

Klubo lankytojai turi puikias sąlygas siekti meistriškumo, dalyvauja įvairiuose seminaruose, varžybose. Kas pusę metų laiko Lietuvos Shotokan karatė federacijos karatė egzaminus, kuriuose suteikiamas atitinkamos spalvos diržas. Paskutinis toks išbandymas vyko praėjusį ketvirtadienį Panevėžyje. Sportininkus egzaminuoja Shotokan karatė meistras K. Bartkevičius.
Diržas - atitinkamo lygio, užsibrėžto tikslo (o tai gyvenime labai svarbu) siekimas. Anot E. Vaitiekūno, ne diržuose esmė. Vietoje jo gali užsirišti spalvotą juostą. Tai tik medžiaga, o tai, ką turi savyje - esi tu. Meistru turi pasijusti viduje. Šios sporto šakos filosofija labai artima ir suprantama kiekvienam žmogui: be pagarbos, paklusnumo nėra mokymo, be pasitikėjimo nėra judėjimo. Mokinio pagarba ne tik mokytojui, bet ir aukštesniam diržui, daugiau pasiekusiajam. Čia nesvarbu nei amžius, nei lytis. Kas geriau atlieka, yra daugiau pasiekęs, per treniruotes stovi priekyje, pradedantieji gale. Siekimas žengti į priekį. Kaip ir gyvenime. Filosofine prasme karatė yra gyvenimo būdas, stilius, sistema, padedantis nugalėti gyvenimo sunkumus.

Renkasi patys

Smalsaujame ir apie paties E. Vaitiekūno kelią į kovos menus. Treniruotis jis pradėjo apie 1978 m., besimokydamas Kaune. Nors tuo metu buvo pakankamai populiaru kultivuoti šią sporto šaką, tačiau į klubus iš šimto norinčiųjų priimdavo tik kokius šešis. Atvedė saviraiškos, fizinio pasirengimo siekis. Noras sportuoti buvo fanatiškas. Su draugais Egidijus buvo užsibrėžęs tikslus per metus pasiekti tam tikrų rezultatų, o to nepadarius - išeiti iš klubo kaip nerezultatyviems. Ryžto užteko - pasiekė. Pirmas karatė mokytojas buvo R. Navickas. Grįžęs į Kupiškį, subūręs kovinės savigynos entuziastus, E. Vaitiekūnas mokė jos pagrindų ir tuo pačiu domėjosi kitais kovos menų stiliais, susipažino ir su veržliu, dinamišku, aukšto technikos valdymo meistriškumo reikalaujančiu Shotokan karatė stiliumi. Pogrindiniai užsiėmimai vyko ir tuo metu, kai karatė Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta. Kupiškėno veikla buvo susidomėjęs net saugumas. 1989 m., kai Lietuvoje kūrėsi pirmosios įmonės, Egidijus įkūrė savo įmonę ir kaip viena iš jos veiklos formų buvo sportinė veikla - karatė. 1996 metais įstojo į Lietuvos Shotokan Karatė Federaciją. Oficialiai karatė klubas Kupiškyje įregistruotas 1997 m. lapkritį.
Kupiškėnų praktikuojamas Shotokan karatė - populiariausias pasaulyje karatė stilius, pasižymintis dinamiškomis kovomis ir efektinga technika. Tačiau klubo lankytojai patys pagal save pasirenka, koks stilius, lygis jiems priimtiniausias. Gali mokytis kovinio, sportinio lygio. Beje, anot klubo vadovo, sportinė pakraipa kur kas sunkesnė ir sudėtingesnė nei kovinė.

Viskas pasiekiama darbu

Daugelis yra susidarę klaidingą nuomonę apie karatė. Karatė - tai ne agresijos (spardymo ir muštynių) išraiška, o harmoningos - kūnu ir dvasia - asmenybės formavimo metodas, kuris remiasi humanizmu. Ne veltui egzistuoja sąvoka "kovos menas". Japonijoje karatė turi meno statusą kaip dailė, muzika, ikebana. Kovos menai drausmina žmogų, ugdo ištvermę, moko teisingai įvertinti situaciją, suteikia pasitikėjimo savimi. Atkrenta tie, kurie neturi tikslo, siekimo, kuriems norisi viską kuo greičiau išbandyti, atsisakyti sunkių treniruočių. E. Vaitiekūnas akcentavo, kad, siekiant užsibrėžto tikslo, reikalingas darbas. Mokymąsi kovos meno jis prilygino kalbos išmokymui. Vienas veiksmas - viena raidė. Išmokęs raides - sudedi žodį. Iš žodžių lipdai sakinį. Toliau improvizuodamas kuri pasakojimą.
E. Vaitiekūnas - ne tik karatė klubo vadovas ir instruktorius, bet ir "Lietuvos draudimo" Kupiškio skyriaus direktorius. Net neklausus aišku, jog jo dienotvarkė intensyvi. Kaip viskam užtenka laiko? "Po darbo skubi į namus, persirengi, ir į treniruotes. Iš jų grįžti tarsi kitoks žmogus. O norint viską galima suderinti", - teigė E. Vaitiekūnas.

Žibančios sportuojančių akys

Buvo įdomu kyštelėti galvą į užsiėmimų patalpas per patį treniruotės įkarštį, pasmalsauti, kas į klubą atvedė kupiškėnus, ką jiems duoda treniruotės. Negalima nepaminėti ypatingos atmosferos: pagarbus nusilenkimas pasisveikinant, balti kimono, simbolizuojantys švarią sielą, kilnumą ir kitas taurias savybes, drausmė.
Klubo senbuviu galima vadinti Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos abiturientą Vytautą Klimavičių. Jis karatė lanko jau dešimt metų, nuo antros klasės. Besimokydamas šeštoje klasėje buvo padaręs pertrauką. "Rūpėjo laisvalaikio pramogos, tačiau po pusmečio supratau, kad pats karatė man ir yra geriausia laisvalaikio leidimo forma", - teigė Vytautas, vienas iš daugiausiai pasiekusių (turi rudą diržą), perspektyviausių sportininkų. Viename karatė užsiėmime apsilankiusi Vytauto sesuo Vaida (dabar ji turi žalią diržą) patirtais įspūdžiais pasidalijo su broliu - tokia buvo V. Klimavičiaus kelio į karatė pradžia. Beje, sportuoti ateina ir jo mama Lelija.
Vaikiną žavi treniruočių disciplina. Karatė, anot jo, treniruoja ne tik kūną, bet ir protą. Vytautą atvedė tikslas lavintis fiziškai, tačiau kadangi jam kitos sporto šakos nėra prie širdies, jis pasirinko kovos meną, kur pagrindiniai reikalingi dalykai - greitis ir lankstumas. Bandau provokuoti Vytautą klausimu, ar išmoktus veiksmus teko pritaikyti praktikoje gatvėje ir pan.? Pasak vaikino, nesportuojantys kartais mėgsta ieškoti "aštrių kampų", o karatė išmoko be kovos išvengti konflikto. Tai visiška priešingybė stereotipiniams įsitikinimams apie mušimąsi, spyrius. Čia mokomasi drausmės, pagarbos, etiketo ir daug kitų gerų dalykų. Vytautas tobulinti technikos, praktikuotis vyksta ir į Šiaulių karatė klubą, kurį įkūręs treneris egzaminuoja per diržų laikymą. Šiemet mokyklą baigiantis sportininkas jau žvalgosi klubų Vilniuje, Kaune, kuriuos galėtų lankyti išvykęs studijuoti.

Tobulėjimui ribų nėra

Vytauto mama Lelija Klimavičienė Kupiškio karatė klubo duris atvėrė prieš porą metų. Iš pradžių ji sakė jautusi šiokį tokį kompleksą, nes sportuoja vien jaunimas, tačiau noras sportuoti nugalėjo. Išlaikė baltą diržą. Panevėžyje per egzaminus pastebėjo, kad jos metų vyriškių yra, bet moterų nematyti. Moteris kviečia ateiti daugiau vyresnių dailiosios lyties atstovių. Karatė jai - sportinės formos palaikymas, ištvermė, drausmė, bendravimas, pagarba vyresniam diržui, savęs pažinimas. Itin teigiamai ji vertina discipliną - už prasižengimus per treniruotes (kalbėjimas, nedėmesingas klausymas, pavėlavimai) tenka daryti atsispaudimus. L. Klimavičienė džiaugiasi, kad mūsų mieste yra tokių entuziastų kaip E. Vaitiekūnas, suteikiantis galimybę lankyti karatė kursus, kurie lavina ne tik kūną, bet ir ugdo charakterį.
Sportinės valios, ištvermės lavinimu įvaldant karatė veiksmus džiaugiasi ir gimnazistė Dovilė Mašniakova, užsiėmimus lankanti nuo rugsėjo. Susidomėjimą kovos menais ji teigė jautusi jau nuo mažens. Dovilė - užsispyrusi mergina, ir pasirinktos treniruotės atitinka jos charakterį. Norą lankyti karatė treniruotes palaikė ir jos tėvai. Dovilei patinka draugiškas kolektyvas. Jos tikslas - išmokti savigynos, pasportuoti. Prieš diržų laikymą stengiasi padirbėti ir namie.
Ketverius metus karatė lankantis kupiškėnas Arnas Grigaliūnas - taip pat vienas iš perspektyviausių sportininkų, turi mėlyną diržą. Jam patinka fizinis parengimas, technikos tobulinimas. Aktyviai treniruotes jau trejus metus lanko vienuolikmetis Domantas Pelaitis, noriai dalyvauja varžybose. Turi geltoną diržą, o ketvirtadienį turėjo laikyti egzaminą oranžiniam.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 502

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]