Ėjom pažiūrėti gėlių. Jos darželiuose vis keisis. O žemė aplink jų kerelius per vasarą išliks vienodai švarutėlė. Tas begalinis kruopštumėlis - tarsi padėka už galimybę kurti namus ir save.
Juzefos ir Broniaus StankeviÄių visoje sodyboje miesto Sodų gatvÄ—je tvarka įsigalÄ—jusi kaip gyvenimo kertinis akmuo. “Kastuvu ir daržo plotÄ… įdirbam. Nelaukiu, jog bÅ«tinai vyras Å¡iltnamį, lysves suskvarbytų. Jeigu Broniui tuo metu yra svarbesnis darbas, kastuvo imuosi pati. Tai man ne per sunkuâ€, - dalijosi mintimis moteris.
Ä–jom pažiÅ«rÄ—ti gÄ—lių, bet pokalbis pasisuko apie daug svarbesnius dalykus, negu stebÄ—jimasis bet kuriuo žiedeliu. StankeviÄiai labai nuoÅ¡irdžiai pasakojo apie vienas kito darbÅ¡tumÄ…, vieno kitam atlaidumÄ… ir geros nuotaikos iÅ¡ to kasdieninio triÅ«so pagavas.
Å eimininkas protarpiais tarsi pasiteisindavo: “Jau tokie mes esam. Nuo ryto iki vÄ—lumos randam kuo užsiimti kieme ir patalpose. Ko po vienÄ… neįstengiam, dirbam kartuâ€.
Juzefa pasakojo ir tÄ…dien iÅ¡ ryto buvusi turgelyje. AugalÄ—lių daigų savo reikmÄ—ms užteko, kiekvienai iÅ¡ kaimynių jų pasiÅ«lÄ—. O jeigu smagių daigelių liko, tai kodÄ—l jų nepardavus. Ne iÅ¡ to gyvenama, taÄiau jei galima gauti keletÄ… litų, kodÄ—l jų atsisakyti? Jos mamytÄ—, augindama ketvertÄ… vaikų, apie taupumÄ… nekalbÄ—davo, ji paprasÄiausiai taip gyveno ir savo pavyzdžiu mokÄ— tris dukras ir sÅ«nų. Sielodamasi, kad jau nebeturi brolio, ponia Juzefa sakÄ—, jog visi jie gali pasidžiaugti, jog kÄ… turi, tai uždirbta savomis rankomis. O tos rankos iÅ¡ tikrųjų labai daug galinÄios.
Moteris prisiminÄ— laikus, kai atostogas praleisdavo ravÄ—dama kolÅ«kyje cukrinius runkelius, o rudenį poilsio dienomis riÅ¡davo linų pÄ—delius. NetrÅ«kdavo jai pakvietimų ruoÅ¡ti vestuvių, jubiliejų vaiÅ¡es. Kulinarijos pradmenų ji mokÄ—si KupiÅ¡kyje veikusioje kooperatyvo mokykloje, taÄiau labai pagelbÄ—jo paÄios nuovokumas, paprasÄiausia trauka tokiai ruoÅ¡ai. J. StankeviÄienÄ— beveik visÄ… darbingÄ… amžių praleido vien Å¡eimininkaudama - KupiÅ¡kio vaikų lopÅ¡elyje-darželyje, o paskui ir buvusio “Piliakalnio†kolÅ«kio AukÅ¡tupÄ—nuose veikusioje ikimokyklinÄ—je įstaigoje. Ji pridÅ«rÄ—, jog kurį laikÄ… jiedu su Broniumi užaugindavo ir po keletÄ… bekonų - savo reikmÄ—ms ir parduoti. Tuo metu, kai giminÄ—s statÄ—si namus, buvo įprasta ir vienas kitam paskolinti pinigÄ—lių. patalkininkauti. Ir dabar giminaiÄiai, kurių namuose nebÄ—ra vyriÅ¡kų rankų, dažniausiai Å¡aukiasi Broniaus pagalbos. NÄ—ra tokio namų Å«kio darbo, kurio jis nemokÄ—tų, kuriam nerastų laiko.
Bet dar ne viskas pasakyta ir apie JuzefÄ…. Ji, augdama Starkonyse, lindo prie motinos verpimo ratelio, sÄ—sdavo į jos audimo stakles. PasitaikÄ— pakojas supainioti, taÄiau mama už tai jos nebarÄ—, o tik kantriai iÅ¡aiÅ¡kino, kaip pamažėl viskÄ… dailiai reikÄ—tų daryti. VÄ—liau merginai ir aÅ¡tuonianyÄiai sekÄ—si kuo puikiausiai.
“Labai abu sutariam, vejam Å¡alin pyktį, - tvirtino abi pusÄ—s, Å¡nekinamos apie savo gyvenimo bÅ«stÄ… daug platesne prasme negu namas. - Nežinom, kaip jaustumÄ—mÄ—s vienas kitÄ… dÄ—l ko nors įskaudinÄ™ ar paÅ¡iepÄ™, kokį nors tarpusavio nesusipratimÄ… su paÅ¡aliniu žmogumis aptarinÄ—jÄ™. Matyt, ir namo durys, ir valdos ribos nuo seno sumanyta, kad parodytų, jog tai yra žmogaus privataus gyvenimo teritorijaâ€, - samprotavo per trisdeÅ¡imt metų poroje gyvenantys Juzefa ir Bronius StankeviÄiai, beje, Å¡eimÄ… sukÅ«rÄ™ jau turÄ—dami supratimÄ…, jog turÄ—s tai, kÄ… patys susikurs.
B. StankeviÄius neslÄ—pÄ—, kad yra laimingas, likimo suvestas su labai jautrios sielos ir begalinio darbÅ¡tumo moterimi. Jis nÄ— karto nebandÄ™s jai patarti pasielgti kitaip, negu liepÄ— jos Å¡irdis. PraÅ¡o nepažįstamas praeivis lito. Gali nujausti, kam jam reikia, o gal ir visai rimtos bÄ—dos slegia jį. Nori padÄ—ti - padÄ—k. Užklysta į jų kiemÄ… kieno nors atstumtas ar paklydÄ™s Å¡uniukas, kaÄiukas - tuoj pat sulaukia malonių iÅ¡ Juzefos rankų. “KodÄ—l aÅ¡ turÄ—Äiau sakyti žmonai, kad tuo neužsiimtų. Ji užsiÄ—mÄ— ir mano pareiga jai padÄ—ti rÅ«pintis naujais įnamiais.â€
Praeinantiems pro StankeviÄių sodybÄ… nedraudžiama manyti pagal standartÄ…: tikriausia priÄ—jo žmogus prie pigesnio transporto, statybinių medžiagų...
“To negalÄ—Äiau nei paneigti, nei patvirtintiâ€, - pasiÅ¡aipo B. StankeviÄius iÅ¡ pastaruoju metu labai dažnai kartojamos įžymių žmonių nieko nepasakanÄios frazÄ—s-Å¡arvo. O jis drÄ…siai tvirtina ir, tarsi bÅ«tų kokio pareigÅ«no apklausiamas, tikslina - jų bÅ«stas sukurtas savomis rankomis, su sava iÅ¡mone ir principu: darau ilgam, darau sau. PaprasÄiausiai atmestinai dirbti nemoku, mano Å¡irdis to neleidžia. Bet kas, sužinojÄ™s, kad StankeviÄiai, prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus nusipirkÄ™ Å¡io dviaukÅ¡Äio tik pamÅ«rytas sienas, įstengÄ— viskÄ… užbaigti iki mažiausio kampelio. Jeigu Å¡eimininkai nepasakytų, jog Å¡itoji patalpa -garažas, tai manytum, kad Äia viena iÅ¡ svetainių, tik dar nesuspÄ—ta apstatyti baldais.
B. StankeviÄius tvirtino, jog ir labiausiai norÄ—damas negalÄ—tų pasakyti, kiek jam kainavo Å¡io rÅ«mo įrengimas, nes samdÄ— tik tinkuotojus ir dažytojus, o visa kita daryta paties galva ir rankomis. Vadinasi, daug kokybiÅ¡kiau, Å¡ilÄiau, negu pavyktų samdytam žmogui. Na, yra taip ir nieko Äia nepakeisi.
PaÅ¡nekesio metu B. StankeviÄius labai dažnai minÄ—jo savo tÄ—velį, LiudÄ… StankeviÄių, miestelÄ—nams ir aplinkinių kaimų gyventojams buvusį žinomÄ… stalių, apskritai statybininkÄ…. Tie visi medžio darbai Broniaus iÅ¡mokti vien iÅ¡ jo. Jam buvÄ™ labai smagu su amžinatilsį tÄ—vu kartu dirbti. Pamena, tÄ—vukui apsiÄ—mus kaime didesnÄ™ statybÄ…, jo pakviestas talkon Bronius atsisakÄ— turÄ—to neprastai apmokamo darbo gamykloje ir iÅ¡Ä—jo jam padÄ—ti. Dailiai mÅ«ryti Bronius sakÄ— iÅ¡mokÄ™s iÅ¡ brolio Felikso. IÅ¡moko jis ir statinių brėžinius “skaitytiâ€.
B. StankeviÄius prisiminÄ— dirbÄ™s ne vienoje įmonÄ—je, organizacijoje, ir iÅ¡ kiekvienos iÅ¡Ä—jÄ™s padÄ—komis apdovanotas. Tas darbavieÄių keitimas irgi susijÄ™s su jo buvusiu noru vis naujos specialybÄ—s iÅ¡mokti, jam labiau tinkamoje aplinkoje bÅ«ti. “Buvau tokio bÅ«do ir nesistengiau savÄ™s varžytiâ€, - vÄ—l pabrėžė paÅ¡nekovas.
B. StankeviÄius Å¡yptelÄ—jo, prisiminÄ™s dar moksleiviÅ¡kais metais buvusį atsitikimÄ…. Per vienÄ… talkÄ… kolÅ«kyje kažkas iÅ¡ mokinių padegÄ— linų vežimÄ…. KaltÄ™ norÄ—ta suversti jam, buvusiam tyloko bÅ«do vaikinui ir dar ne komjaunuoliui. PribloÅ¡kÄ— Bronius ir mokyklos tuometinį direktorių iÅ¡drįsÄ™s pasakyti: “Toks poelgis visai nesiderina su mano prigimti, su mano tÄ—vų mokymu ir jų gyvenimo bÅ«duâ€. Jis nenusigando direktoriaus spyrimo prisiimti kažkieno kaltÄ™ ir paliko mokyklos suolÄ…, iÅ¡Ä—jo duonos pelnytis tokiu darbu, kuriam Å¡is pavadinimas labiausiai ir tinka. Staliumi, tekintoju, krosnininku, energetiku. Visada norÄ—jo savarankiÅ¡kumo ir jam priimtinos aplinkos. TokiÄ… buvus minÄ—jo kadaise veikusį grÅ«dų supirkimo punktÄ…, vadovaujamÄ… Jono KatelÄ—s, todÄ—l ten ir dirbÄ™s ilgiausiai - apie dvylika metų.
Juzefa ir Bronius StankeviÄiai sakÄ— visada norÄ—jÄ™ erdviai gyventi, kad dÄ—l laiptinÄ—s ar kiemo tvarkymo nereikÄ—tų dar su kitais tartis, dÄ—l kokių smulkmenų ginÄytis. Ir dabar tokį gyvenimÄ… jie turi. SavÄ…jį bÅ«stÄ… jie vis gražina, tobulina, Å¡iemet atÄ—jo laikas pastatyti ir tvorÄ…. Tai bus dar vienas Broniaus kÅ«rinys ir Juzefa pasistengs jam netrukdyti su savaisiais žemÄ—s darbais.
J. StankeviÄienÄ— prisiminÄ—, kaip reikalaudavo sau ramybÄ—s, bÅ«tinumo susikaupti jos dÄ—dÄ— Antanas TuÄius. Suklusote? IÅ¡ tikrųjų tas pats TuÄius - garsusis KupiÅ¡kio kraÅ¡to tautodailininkas tapytojas. Ir StankeviÄių kambariuose Å¡io kÅ«rÄ—jo paveikslai - tarsi įdÄ—mios akys stebi ar teisingai, ar lietuviÅ¡kai gyvenama.
StankeviÄiai sakÄ—, jog turÄ—ti nuosavus bÅ«stus norÄ—jÄ™ visi jų bendraamžiai giminaiÄiai ir jiems pavykÄ™ pasistatydinti namus iÅ¡ savo darbo - be vagiliavimų, kitų apgaulÄ—s ar iÅ¡naudojimo. Ir todÄ—l manÄ…, jog tokiais dalykais kartais irgi galima pasidžiaugti, o vienas kitam paÄių gražiausių žodžių tai negailÄ—ti kasdien.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.