Vakar Antašavos kultūros namuose nušurmuliavo šventė. Etnografinis kolektyvas „Sidabrinė gija“ minėjo savo gyvavimo veiklos 20 metų sukaktį. Mes kyštelėjome nosį į antradienį vykusią šio meno kolektyvo repeticiją. Saviveiklininkai aktyviai komponavo repertuarą šventiniam koncertui.
AntaÅ¡avos kultÅ«ros namų direktorÄ— Vanda MurolienÄ— sakÄ—, kad kolektyvui per dvideÅ¡imtį metų vadovavo penki vadovai: BronÄ— VezbergienÄ—, Petras SteponaviÄius, Vitalija TrebienÄ—, Antanas TuÅ¡la, dabar antri metai jį koordinuoja Virginija RamanauskienÄ—. Muzikos mÅ«za jai artima nuo pat vaikystÄ—s.
Virginija lankÄ— KupiÅ¡kio muzikos mokyklÄ…, Panevėžio J. Å vedo pedagoginÄ—je muzikos mokykloje (dabar - Panevėžio konservatorija) įgijo dainavimo mokytojo, muzikos vadovo specialybÄ™. Jos Å¡eimoje visi daugiau ar mažiau muzikuojantys. „SidabrinÄ—s gijos“ kolektyvÄ… nesenai papildÄ— ir jos dukra Sigita. Beje, mergina – jauniausia kolektyvo narÄ—. Vyriausiajam „SidabrinÄ—s gijos“ atstovui – Povilui Kazlui – 88-eri. Ä®spÅ«dingais Å«sais iÅ¡siskiriantis Povilas kolektyve dainuoja nuo pat pirmos jo gyvavimo dienos. Traukti dainas jis sako mÄ—gÄ™s nuo jaunystÄ—s, kaimo vakaruÅ¡kose ne kartÄ… kokiÄ… skambiÄ… dainÄ… „užvesdavo“. „SidabrinÄ—je gijos“ veikloje dalyvavusi ir jo amžinatilsį žmona (ji ir bažnyÄios chore giedojusi). P. Kazlas mano, kad vyresnio amžiaus žmonÄ—ms tokie suÄ—jimai labai reikalingi. Ne tik dÄ—l muzikavimo, bet ir dÄ—l pabendravimo, akiraÄio plÄ—timo (kolektyvas iÅ¡važiuoja į ekskursijas, pasižvalgyti po LietuvÄ…). Gaila tik, kad jaunimas į meninÄ™ veiklÄ… nelabai nori įsijungti, atnaujinti saviveiklininkų sambÅ«rio.
Dabar „SidabrinÄ— gija“ vienija dvylika narių: pusÄ— jų iÅ¡ AntaÅ¡avos, kita pusÄ— – iÅ¡ Uoginių. GrupÄ—s branduolys – vyresnio amžiaus žmonÄ—s. UoginieÄius kolektyvo vadovÄ— į repeticijas atsiveža pati, po jų – parveža į namus. Repetuoja du kartus per savaitÄ™. Gal ir ne visada viskas pavyksta, kartais gaida ne į tÄ… pusÄ™ nusprÅ«sta, taÄiau sveikintina, kad garbaus amžiaus dainininkai nesÄ—di užsidarÄ™ namuose, susirenka, dainuoja, koncertuoja, gerai sutaria, dalijasi džiaugsmais ir rÅ«pesÄiais. VadovÄ— V. RamanauskienÄ— juokauja, kad jei tik galÄ—tų, į repeticijas visi susirinktų ir kasdien.
Graži ansamblio puoselÄ—jama tradicija – kalendorinių Å¡venÄių bendras paminÄ—jimas. Etnografinio ansamblio repertuare – liaudies dainos, rateliai, pasakojimai. DÄ—l naujų kÅ«rinių tariasi visas kolektyvas, vadovÄ— savo nuomonÄ—s neprimeta. Koncertuoja „SidabrinÄ— gija“ pasipuoÅ¡usi tautiniais drabužiais.
DvideÅ¡imt metų ansamblio veikloje dalyvaujanti Aldona UžusienienÄ— pamena, kad anksÄiau kolektyvas buvÄ™s labai gausus, buvo daugiau vyrų, buvo galima ir daugiau Å¡okÄ—jų porų sudaryti. Dabar „SidabrinÄ—je gijoje“ - tik trys vyriÅ¡kiai: P. Kazlas, Vilius Urbonas ir Bronius Baginskas. Pasak A. UžusienienÄ—s, dalyvavimas ansamblio veikloje – geriausias vaistas nuo depresijos, niÅ«rios nuotaikos. Vaikai ir giminÄ—s džiaugiasi, kad dabar viena gyvenanti Aldona turi kur iÅ¡eiti.
Etnografinis ansamblis turi savo vėliavą, siūtą A. Užusienienės, himną, kuriam žodžius sukūrė Alvyra Dluckienė, muziką – A. Tušla.
A. DluckienÄ— „SidabrinÄ—je gijoje“ dainuoja nuo 1995 m. Ä® kolektyvÄ… įsijungÄ— susižavÄ—jusi buvusios jo vadovÄ—s B. VezbergienÄ—s energingumu. Moteris džiaugiasi, kad ansamblio narių iÅ¡ Uoginių (P. Kazlo, Ksaveros VanagienÄ—s, Janinos AntanelienÄ—s, Vandos TiÅ¡kauskienÄ—s) balsai neretai pasitinka sveÄius, atvykusius į Adomo Petrausko muziejų.
J. AntanelienÄ—s pomÄ—gis dainuoti perimtas, ko gero, iÅ¡ mamos, kuri buvo choristÄ—, pavasarininkÄ—, bažnyÄioje giedojo. „SidabrinÄ—s gijos“ 75-erių metų dainininkÄ— prisipažįsta, kad dabar jau neretai ir pastovÄ—ti, ir vaikÅ¡Äioti sunku, ir balsas jau nebe tas, taÄiau ji labai vertinanti priklausymÄ… ansambliui. Patinka traukti visas dainas, neiÅ¡skirianti nÄ— vienos.
Visą ansamblio gyvavimo laiką „Sidabrinėje gijoje“ - ir pasakorė Stefanija Tiškauskienė. Jos paporinimai, pasakos, lyriniai pastebėjimai pagyvina kolektyvo repertuarą. Ką įdomesnio nugirsta – ir dedasi į atminties skrynelę. Jos brolis – taip pat pasakorius, tai ir jo lobyną kartais panaudoja, prisimena jaunystėje iš namo į namą keliavusių siuvėjų pasakojimus.
Per dvidešimt metų „Sidabrinės gijos“ dalyvauta įvairiuose ne tik mūsų, bet ir kitų rajonų renginiuose, koncertuose. Tegul dar ilgai nenutyla jų skambios dainos, nenustoja sukęsi šokių rateliai.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.