|
|
|
Vėrinys PO SKRYDžIO ANT PAUKÅ¡ÄIO SPARNų
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−05−12 |
Per 160 eilÄ—raÅ¡Äių, per trisdeÅ¡imt miniatiÅ«rų pateikia skaitytojui BirutÄ— ZaborskytÄ—-JasinskienÄ— dar spausdinimo technikos Å¡ilumÄ—lÄ—s neiÅ¡sklaidžiusioje knygoje “Palieku dalelÄ™ savÄ™sâ€. Taip daugeliui kupiÅ¡kÄ—nų pažįstama ilgametÄ— medicinos darbuotoja pasitinka savo 63-iÄ…jį gimtadienį. Tarsi pabrėždama, jog didelei svajonei, jeigu jos iÅ¡ tikrųjų siekiama, vis dÄ—lto lemta iÅ¡sipildyti.
Kaip prisipažįsta rinkinio autorÄ—, ji, 1961 m. baigusi SubaÄiaus vidurinÄ™ mokyklÄ…, svajojo apie humanitarÄ—s specialybÄ™, taÄiau pritrÅ«ko ryžto laikyti stojamuosius egzaminus. VÄ—liau pasirinko medikÄ—s profesijÄ…, per dvideÅ¡imt metų dirbo KupiÅ¡kio centrinÄ—je ligoninÄ—je akuÅ¡ere, pastaruosius keliolika metų - rajono Raudonojo Kryžiaus organizacijos komitete sekretore. Ir tuose darbuose jai padÄ—jo poetiniai ir apskritai literatÅ«riniai gebÄ—jimai. Ne vienas ant jos rankų sukrykÅ¡tÄ™s kÅ«dikis buvo pasveikintas ekspromtu sueiliuotu posmeliu, o man tebeskamba jos žodžiai, iÅ¡tarti per josios tÄ—velių auksines vestuves. Tebeaidi jie kaip LÄ—vens ties buvusia jų sodyba ant Terpeikių aukÅ¡tumÄ—lÄ—s pavasarinis bÄ—gsmas, kaip kamanų žvanguliai. Tokių dvasios pakilumo proveržių apstu ir eilÄ—raÅ¡Äiuose. TodÄ—l visiÅ¡kai patikima autorÄ—s atvirumu: “Laiminga tampu, kai kuriu, raÅ¡au. Kiekviename savo paraÅ¡ytame posme palieku dalelÄ™ savÄ™s...â€
Tas didelis pluoÅ¡tas kÅ«rybos pirmojoje knygelÄ—je - toli gražu ne iÅ¡ viso gyvenimo, o tik pastarųjų aÅ¡tuonerių metų. Su tiksliomis “gimimo†datomis. Juntama, kad jais kai kÄ… norÄ—ta atkurti ir iÅ¡ ankstesnio laikmeÄio, nes, pasak autorÄ—s, jaunystÄ—s eilÄ—raÅ¡Äius prarijo tÄ—viÅ¡kÄ—je kilÄ™s gaisras.
B. JasinskienÄ— ne iÅ¡ tų kÅ«rÄ—jų, kurie slepia, neigia savo meninius gebÄ—jimus, vengia atvirumo. Jai Å¡ventÄ—, kai pamato savo eilÄ—raÅ¡tį rajono spaudoje, leidiniuose “BiÄiulystÄ—â€, “BiÄiulis†“Raudonasis Kryžius†ar neįgaliųjų kÅ«rybos almanache. Ji nevengia akistatų su josios kÅ«rybos skaitytojais ir sako: “PraÅ¡au mane priimti tokiÄ…, kokia esuâ€.
Autorė knygutėje skelbiamą poeziją sugrupavo skyriais: Tėviškei, Meilei, Gyvenimui.
Bet kuriame gimtinei skirtame eilÄ—raÅ¡yje B. ZaborskytÄ—-JasinskienÄ— skaitytojui leidžia suÅ¡ilti tarsi savojoje pastogÄ—je, ir sugraudina jį, nes “Nebesugrįšiu į namus,/ Kuriuos kvepÄ—davo medus,/ Kuriuos vaikystÄ—s dienos/ NubÄ—go per ražienas...â€(19 p.) Arba: “Du broliai, trys sesÄ—s - augom penkiese,/ DeÅ¡imt rankuÄių į MotinÄ… tiesÄ—s...â€(14 p.)
Poetinių grynuolių Å¡iame eilÄ—raÅ¡Äių pluoÅ¡te - ne vienas. SuÅ¡vinta jie, kaip ir gyvenime bÅ«na, netikÄ—Äiausioje vietoje. “... Prie stalo vakariene teks dalintis/ Su artimųjų grįžusia VÄ—le...†(37 p.)
Skyriaus Meilei B. JasinskienÄ—s eilÄ—raÅ¡Äiai skaitytini ne vienÄ… kartÄ…. Pirmasis įspÅ«dis - grÅ«boki. Perdaug kasdieniÅ¡kais žodžiais iÅ¡jausta. Tarsi dienoraÅ¡Äio tekstai. Labiau įsigilinus - užtektinai ir poetinÄ—s minties. Ir net labai įspÅ«dingų simbolių.
“Ant paukÅ¡Äio sparnų iÅ¡tiestų/ AÅ¡ paraÅ¡ysiu ilgÄ… laiÅ¡kÄ…./ (...) Ant medžio toÅ¡ies atplÄ—Å¡os/ AÅ¡ laiÅ¡kÄ… baigt raÅ¡ysiuâ€. (50 p.)
Daugiausia eilÄ—raÅ¡Äių po “kepurÄ—le†Gyvenimui. BirutÄ—s reta diena, o juolab savaitÄ— - be eilÄ—raÅ¡Äio.
KÅ«rybos procesas jai reikalingas kaip oras. Ji neslepia, jog iÅ¡ prigimties yra jautri, sielojasi ko nors nepadariusi iki galo. Tikriausiai ir dÄ—l to, kai nors viena diena nuslenka be dar vieno eilÄ—raÅ¡Äio.
PrieÅ¡ keliolika metų užklupta sunkios ligos B. JasinskienÄ— Ä—mÄ— dar labiau branginti laikÄ…, jį užpildyti kÅ«ryba. Apie tÄ… Laiko tirpimÄ… ji vÄ—liau taip vaizdžiai pasakÄ—: “Sustoja jis prie kambarÄ—lio durų,/ Nors kambarį rakintum tris kartusâ€.(106 p.)
Autorė pasvajoja ne šiame gyvenime, o kitame laike pasijusti laiminga, neišduota. O savąja kūryba ji padovanoja tą kitą laiką skaitytojui jau dabar. Galimybę persikelti į jos dvasinių išgyvenimų ir potyrių pasaulį.
Ketvirtasis skyrius - MiniatiÅ«ros - labai smagus literatÅ«rinis paÅ¡maikÅ¡tavimas. Tuose kÅ«rinÄ—liuose su žodžiais, prasidedanÄiais iÅ¡ tos paÄios raidÄ—s, apstu intrigos ir gyvenimiÅ¡kų situacijų, ironijos ir sodrių žodžių. IÅ¡ viso to - ir gilios minties. Kad ir paskutinÄ—s rinkinio eilutÄ—s: “VieÅ¡iu - vienkiemyje, vienatvÄ—je, visuomenÄ—je - visur... VieniÅ¡a vieÅ¡nia. VieÅ¡iu...â€
“Palieku dalelę savęs†iliustruota taip pat kupiškėnės, taip pat jau pirmąjį poezijos rinkinėlį išleidusios Bronės Valinskaitės iš Bakšėnų.
Turim kuo džiaugtis. Tai jau septinta mÅ«sų kraÅ¡tieÄių poetų, labiau žinomų tik savajame rajone, knygelÄ—. Žmonių, iÅ¡drįsusių pareikÅ¡ti, kad jiems to reikia. Ir mums, skaitytojams, dÄ—l tokių įvykių tik geriau.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
