 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos TERPEIKIUOSE €“ SAVITA SENOJO KAIMO DVASIA
Gamtos paminklas – Terpeikių ąžuolas. Deja, žmonių Äia vis mažėja. Antai 1923 m. Terpeikiuose gyveno 204 žmonÄ—s, 1959 m. – 165, 1970 m. – 146, 1979 m. – 99, 1987 m. – 64, 2001 m. – 49. Å iuo metu belikÄ™ tik apie 33.
Terpeikių kaimo senbuvÄ— MarytÄ— KatileviÄienÄ— (DundulytÄ—). Smagu buvo užsukti beveik po deÅ¡imties metų į Terpeikius ir susitikti su seniai matytais paÅ¡nekovais. Pirmiausiai pasibeldžiau į MarytÄ—s KatileviÄienÄ—s namo duris. Jas pravÄ—rÄ— ir į vidų pavadino pati Å¡eimininkÄ— – tokia pat nuoÅ¡irdi ir Å¡neki, kaip praÄ—jusį kartÄ…. „Gimiau 1925 metais. Å iuo metu esu pati vyriausia terpeikietÄ—. Mano mergautinÄ— pavardÄ— DundulytÄ—. Å ioje sodyboje gyveno mano seneliai – TamoÅ¡ius ir SalomÄ—ja Dunduliai, vÄ—liau – ir mano tÄ—vai Antanas ir UrÅ¡ulÄ— Dunduliai. Mama taip pat buvo iÅ¡ Å¡io kaimo, Å ateikaitÄ—. TurÄ—jome 21 hektarÄ… žemÄ—s. Kai iÅ¡tekÄ—jau, Äia užkuriomis atÄ—jo, jau amžinatilsį, mano vyras Vladas KatileviÄius iÅ¡ Lukonių. Kada statytas gyvenamasis namas, pasakyti negaliu. Jau atmintis nebe ta. KlÄ—tis atsirado gal apie 1877 metus, o akmeninis tvartas – 1923 m. Apie koplytstulpio atsiradimÄ… girdÄ—jau iÅ¡ tÄ—vų pasakojimų. Toje vietoje labai seniai stovÄ—ta seno kryžiaus. Jis buvÄ™s jau labai sutreÅ¡Ä™s. TodÄ—l tÄ—tÄ— pirko ąžuolo medienos, pasamdÄ— meistrÄ… SimonÄ… Matulionį iÅ¡ KaraliÅ«nų, kad tÄ… kryžių atnaujintų. Taip atsirado koplytstulpis. Buvau paauglÄ—, kai vyko tie darbai. Vis atbÄ—gdavau pasižiÅ«rÄ—ti, kaip meistras su savo pagalbininkais dirba“, – prisiminÄ— paÅ¡nekovÄ—.
Koplytstulpis prie KatileviÄių sodybos. MarytÄ— daug metų dirbo kolÅ«kio laukininkystÄ—s brigadoje, vÄ—liau fermoje telyÄias prižiÅ«rÄ—jo. Nelengva buvo. Ji laiminga, kad užaugino gerus vaikus, sulaukÄ— penkių anÅ«kų ir jau turi keturis proanÅ«kius. Dukra Ona gyvena AntaÅ¡avoje, o sÅ«nus Antanas įsikÅ«rÄ™s Äia pat, gretimoje sodyboje, kur prieÅ¡ kelis deÅ¡imtmeÄius trumpai veikÄ— Å¡io kaimo pradinÄ— mokykla. PapraÅ¡yta papasakoti, kÄ… veikdavo jaunimas, vyresni kaimo žmonÄ—s po darbų, ar Å¡vÄ™sdavo kokias Å¡ventes kartu, MarytÄ— papasakojo, kad prieÅ¡ atlaidus susirinkdavo jos kieme moterys pinti vainikų PalÄ—venÄ—s bažnyÄiai papuoÅ¡ti. Mojavos, gegužinÄ—s pamaldos, vykdavo pakaitomis tai pas vienus, tai pas kitus terpeikieÄius. Maldininkai susirinkdavÄ™ kaskart ir jų namuose. Po mojavų tam kieme Å¡eÅ¡tadieniais ir vakaruÅ¡kos bÅ«davo rengiamos. Sueidavo daug jaunimo. Kur krykÅ¡Äia antys skraiduolÄ—s Netoli KatileviÄių, kitoje gatvÄ—s pusÄ—je, Barzdenių sodyba, irgi menanti ne vienÄ… Å¡imtmetį. Å iuo metu Äia gyvena Jonas Barzdenys su žmona LadziÅ«ne ir jų sÅ«nus Dainius (pastarieji dar turi savo pastogÄ™ ir SubaÄiuje). Jų kieme krykÅ¡tauja antys skraiduolÄ—s, kažkÄ… kapstinÄ—ja kelios viÅ¡tos ir gaidys, amsi Å¡uo.
Barzdeniai (iÅ¡ kairÄ—s): Dainius, Jonas, LadziÅ«nÄ— prie senosios trobos. „AÅ¡ Å¡eimoje esu jauniausias, vyriausia yra sesuo Eugenija, po jos gimÄ— Janina, brolis Antanas (jau mirÄ™s), Aldona. Pastaroji Panevėžio sporto mokykloje lankÄ— dviraÄių treniruotes, dalyvaudavo neblogai įvairiose varžybose. Å iuo metu gyvena Airijoje. Kitos seserys Panevėžyje. Kartais jos atvažiuoja į Terpeikius per didžiÄ…sias Å¡ventes, kapų aplankyti. Turįs ir vienintelį anÅ«kÄ… Medą“, – pasakojo apie save ir savo Å¡eimÄ… paÅ¡nekovas. Jonas turi per 10 hektarų žemÄ—s. Å iuo metu jÄ… iÅ¡nuomojÄ™s. SÅ«nus ne kokios sveikatos, tad nebÄ—ra kam Å«kininkauti. Dar yra ir miÅ¡ko. Malkų nereikia pirkti. AnksÄiau laikÄ™s karvÄ™. Dabar jau nebe. Turi pulkelį paukÅ¡Äių. Gaila, bet nemažai viÅ¡tų Å¡eÅ¡kas iÅ¡pjovÄ—. Pragyventi padeda ir neįgalumo pensija. Metų pabaigoje jau sulauks ir pensinio amžiaus.
Stanislovas Jeronimas Alekna su žmona Janina savo sodybos kieme. BÅ«dama Terpeikiuose negaliu neužsukti pas StanislovÄ… JeronimÄ… AleknÄ… ir jo žmonÄ… JaninÄ… – garsiojo sportininko, disko metiko Virgilijaus Aleknos tÄ—vus. ArtÄ—dama prie jų sodybos iÅ¡vystu didelių permainų. Å alia senosios sodybos stovi Å¡iuolaikiÅ¡kas namukas, visur gražiai sutvarkyta aplinka, plevÄ—suoja istorinÄ— Lietuvos valstybÄ—s vÄ—liava. VÄ—liau paaiÅ¡kÄ—ja, kad tai Äia Å«kininkaujanÄio jų sÅ«naus RiÄardo valdos. Stanislovas Jeronimas, aplinkinių nuo seno vadinamas Romu, gal taip sutrumpinus jo antrÄ…jį vardÄ…, papasakojo, kad Terpeikiuose seniau buvo net septyni Aleknų kiemai ir visi ne giminÄ—s. Vieni kaimÄ… skirstant į vienkiemius iÅ¡sikÄ—lÄ—, antri patraukÄ— į tuometinio kolÅ«kio centrinÄ™ Lukonių gyvenvietÄ™, treÄių pavardÄ— iÅ¡nyko nesusilaukus sÅ«nų, dukroms iÅ¡tekÄ—jus. Dabar iÅ¡ Aleknų Äia gyvena tik jiedu su žmona Janina ir sÅ«naus RiÄardo Å¡eima. PaÅ¡nekovo broliai gimtinÄ™ paliko. Alfonsas įsikÅ«rÄ— Panevėžyje, o Kazimieras – KlaipÄ—doje. IÅ¡tuÅ¡tÄ—jo Karazijų, SkÄ—rių sodybos vienkiemiuose. Zaborskių vienkiemyje pastaraisiais metais Å«kininkavo Bernardas Berankis, kuris buvo vedÄ™s vienÄ… iÅ¡ Terpeikių VaicekauskaiÄių. Jau porÄ… metų ir jis tÄ… Å«kį apleido, iÅ¡vyko kitur gyventi.
Senoji Aleknų troba, kurioje užaugo Stanislovas Jeronimas.
Abipus kelio – senasis ir naujasis Aleknų gyvenimas. „Labiausiai kaimas Å¡iuo metu laikosi ant senosios kartos peÄių. Yra ir nesitvarkanÄių, nelabai dirbti norinÄių, pilstuko nevengianÄių. Visgi nesame Dievo užmirÅ¡tas kampelis. Terpeikiai Å¡liejasi prie Lukonių bendruomenÄ—s. KartÄ… per savaitÄ™ atvažiuoja automobilinÄ— parduotuvÄ—. Bent duonos gali visada nusipirkti. Dar nuvažiuoju maÅ¡ina ir pats apsipirkti į Lukonis. Ä®vairiais reikalais su seniÅ«nija ar kitomis įstaigomis galima susisiekti ir telefonu. IÅ¡tikus didesnei bÄ—dai padeda vaikai“, – pokalbio pabaigoje sakÄ— Stanislovas Jeronimas. Jam pritarÄ— ir jo žmona Janina. Pasak Stanislovo Jeronimo, Å¡iuo metu kaime iÅ¡ stambesnių Å«kininkų yra Vytautas JÄ—Äius, Jono sÅ«nus, ir Antanas JÄ—Äius. Taip pat Å¡iek tiek Å«kininkauja Antanas KatileviÄius. Jis pats jau Å«kio darbų atsisakÄ™s. Tiesa, laiko dar vienÄ… karvutÄ™. IÅ¡ pradžių buvo atsiÄ—mÄ™s apie 30 hektarų žemÄ—s su miÅ¡ku. Apie devynerius metus laikÄ— 16 karvių. VÄ—liau po truputį visÄ… Å«kį perÄ—mÄ— sÅ«nus RiÄardas. Dabar jis dirba 400 hektarų žemÄ—s, jo specializacija augalininkystÄ—.
Terpeikietis Antanas JÄ—Äius su sÅ«numi Gintu prosenelių sodybos kieme. Terpeikiuose, einant Lukonių link, paskutinÄ— Antano JÄ—Äiaus sodyba. Jos Å¡eimininkÄ… pamaÄiau kieme besidarbuojantį su sÅ«numi Gintu. „Čia gimiau, užaugau ir numirsiu“, – taip lakoniÅ¡kai savo ryšį su Å¡ia vieta iÅ¡sakÄ— paÅ¡nekintas Antanas. Pasak jo, Äia prosenelių sodyba. Gyvenamasis namas statytas gal kokiais 1918 metais. Jo tÄ—vÄ… įsisÅ«nijo ir užaugino teta UrÅ¡ulÄ— VarnauskienÄ—. Ji savo vaikų neturÄ—jo, anksti tapo naÅ¡le. ÄŒia gyveno kartu su savo seserimi Elena PalÅ¡iÅ«naite. Tai ilga ir paini istorija, į kuriÄ… nenorÄ—tų gilintis. Antano tÄ—vas buvo kilÄ™s iÅ¡ MiliÅ«nų kaimo. Mama irgi. PrieÅ¡kariu Å¡is Å«kis turÄ—jo beveik 24 hektarus žemÄ—s. Jo tÄ—vas iÅ¡vengÄ— Sibiro dÄ—l to, kad ta žemÄ— oficialiai priklausÄ— ne jam, o tetai. „Šiais laikais man pavyko žemÄ™ susigrąžinti. Dabar jau esu europinis pensininkas. Sau pasilikau tik 3 hektarus. Ūkį perleidau sÅ«nui Gintui, gyvenanÄiam Lukonyse. Turiu ir tris anÅ«kes GabijÄ…, UgnÄ™ ir LaurÄ…. Visgi, kiek galiu, sÅ«nui talkinu. Užsiimame ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Laikome apie 25 galvijus, tarp jų ir limuzinų veislÄ—s galvijų, arklį. Dar yra trys Å¡uniukai, katinų. Kaime ne badas, bet labai skaudu, kad kaimieÄio darbas visiÅ¡kai nevertinamas, o pieno, mÄ—sos supirkimo kainos labai juokingos. Visgi Å¡iaip taip stumiamÄ—s į priekį“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas. Trumpam nuo darbų atsitraukÄ™s Antano sÅ«nus Gintas apgailestavo, kad kol seneliai buvo gyvi, jų apie praeitį neiÅ¡klausinÄ—jÄ™s, jaunam gi tokie dalykai nelabai rÅ«pi. Dabar ir nebÄ—ra ko paklausti. Jo moÄiutÄ— apie MiliÅ«nus tai tikrai bÅ«tų daug kÄ… papasakojusi.
Vidmantas Savickas prie unikalios klÄ—telÄ—s, statytos naudojant tik kirvį. IÅ¡ A. JÄ—Äiaus sodybos vÄ—l grįžtu atgal į Terpeikių kaimo vidurį ir užsuku į Vidmanto Savicko kiemÄ…. Jo Å¡eimininkas papasakojo, kad yra kilÄ™s iÅ¡ netolimo StirniÅ¡kių kaimo. Å iÄ… sodybÄ… nusipirko iÅ¡ Janinos LaumerytÄ—s-MorkÅ«nienÄ—s. Gyvenamasis namas yra statytas 1956–1957 metais. Netrukus Äia atsirado ir Å«kiniai pastatai. VÄ—liau jis dviem traktoriais į sodybÄ… atsitempÄ— pamiÅ¡kÄ—je gyvenusios ir iÅ¡ ten iÅ¡sikÄ—lusios TidikienÄ—s senÄ… klÄ—tį. Ta klÄ—tis iÅ¡ties unikali. Statyta kirviais, be pjÅ«klo. Ä®domu, kad ji prieÅ¡ daugelį metų stovÄ—jo toje paÄioje vietoje. Tik 1910 metais buvo perstatyta ir iÅ¡kelta į pamiÅ¡kÄ™, o 1980 metais vÄ—l sugrįžo atgal. „Esu pirmasis kolÅ«kio elektrikas. SpecialybÄ—s mokiausi Varniuose. Baigiau 1963 metais. Mano žmona StasÄ— žemaitÄ— iÅ¡ KelmÄ—s. Užauginome sÅ«nų RolandÄ… ir dukrÄ… JolantÄ…. SÅ«nus gyvena Vilniuje. Dukra įsikÅ«rusi KupiÅ¡kyje. Turime keturis anÅ«kus – DomantÄ…, IevÄ…, NeringÄ… ir JurintÄ…. Nuo pernai atsisakiau Å«kininkavimo. PrieÅ¡ tai dirbau beveik 8 hektarus žemÄ—s. Dabar užtenka Å¡ienavimo apie namus, daržų. Terpeikiai man patinka. Tai buvÄ™s senas rėžinis gatvinis kaimas. Ir dabar dar tų rėžių ribas palei sodybas daug kur abipus kelio medžiai ženklina. Gaila, kad nyksta senasis mÅ«sų kaimo ąžuolas. TaÄiau Äia auga dar vienas, labai iÅ¡lakus. Gal ąžuolais ir ateityje garsÄ—sime“, – svarstÄ— paÅ¡nekovas. Atsisveikinant jis pridÅ«rÄ—, kad labai lauks Terpeikių apraÅ¡ymo. MÄ—gsta skaityti spaudÄ…. Su kaimynu laikraÅ¡Äiais pasikeiÄia. Mat vienas prenumeruoja rajoninį, o kitas respublikinį leidinį. IÅ¡ kaimo praeities Terpeikių kaimas, įsiterpÄ™s tarp LÄ—vens (pietuose) ir Terpeikių miÅ¡ko, vietinių žmonių vadinamo Mediniu, istoriniuose Å¡altiniuose pirmÄ… kartÄ… buvo paminÄ—tas 1596 metais. Å iuo metu jis priklauso SubaÄiaus seniÅ«nijai ir PalÄ—venÄ—s parapijai. Pro kaimÄ… teka Marnaka, deÅ¡inysis LÄ—vens intakas.
Gyvulių Terpeikiuose dar nereikia ieÅ¡koti su žiburiu. Ten pat jis raÅ¡o, kad Terpeikiuose nebuvo didelÄ—s turtinÄ—s diferenciacijos. PagrindinÄ™ gyventojų dalį sudarÄ— valakininkai ar pusvalakininkai. Labai stambių, per 40 hektarų, Å«kių nebuvo. PrieÅ¡ PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… kaimui skirstantis į vienkiemius, 1913 m. pusvalakininkai gavo blogesnes žemes, bet daugiau. VÄ—liau jÄ… įdirbÄ™ susilygino su valakininkais. Skirstymas į vienkiemius visiÅ¡kai nesuardÄ— senojo kaimo. Dalis sodybų visgi ten pasiliko. PrieÅ¡kario metais Terpeikiuose buvo daug jaunimo. Jie mÄ—gdavo susirinkti, nors Äia nebuvo jokių kultÅ«rinių įstaigų. „Nebuvo Äia nei revoliucionierių pogrindininkų, aktyviai neveikÄ— ir oficialiosios organizacijos. Tiesa, paskutiniais prieÅ¡kario metais jaunimas buvo įtrauktas į kultÅ«rinÄ™ veiklÄ…: vakarÄ—lių, vaidinimų, sportinių varžybų ruoÅ¡imÄ…, bet tai buvo daroma kaimyniniuose kaimuose veikusių pavasarininkų bei jaunalietuvių iniciatyva. YpaÄ aktyvi buvo SubaÄiaus parapijos pavasarininkų veikla, prie kurios prisidÄ—jo ir dalis Terpeikių jaunimo“, – minÄ—tame straipsnyje tokiÄ… informacijÄ… pateikia S. Karazija. Antrojo pasaulinio karo metais ginklų slÄ—pimu buvo apkaltintas terpeikietis Vincas KerÅ¡ulis ir be teismo suÅ¡audytas. Kita auka tapo gimnazistas Vytautas Alekna. S. Karazijos teigimu, jis buvo nutapÄ™s Lukonių koplyÄiai Å¡v. TeresÄ—s paveikslÄ…. Pokario rezistencinÄ—je kovoje 1952 m. žuvo Terpeikių gyventojas Juozas Vaicekauskas. Pokario metais niekas iÅ¡ Å¡io kaimo jaunuolių nenorÄ—jo eiti į sovietinÄ™ armijÄ…, slapstÄ—si. S. Karazija savo atsiminimuose raÅ¡o, kad pavyko pagauti tik VincÄ… AleknÄ… ir iÅ¡siųsti į karinį dalinį. Jonas JÄ—Äius pabÄ—go iÅ¡ areÅ¡tinÄ—s SubaÄiuje, o Antanas ÄŒernauskas, Juozas Alekna, Juozas Karazija buvo nuteisti kaip dezertyrai Å¡eÅ¡eriems ar aÅ¡tuoneriems metams kalÄ—jimo. Visgi karui pasibaigus ir paskelbus amnestijÄ… po kelių mÄ—nesių grįžo namo. Knygoje „Keliai veda KupiÅ¡kin II“ iÅ¡ S. Karazijos pateiktų atsiminimų sužinome, kad 1951 m. iÅ¡ Terpeikių į SibirÄ… buvo iÅ¡tremtos Kazimiero Aleknos, Vinco Vaicekausko, Stasio Venckaus Å¡eimos. Po Stalino mirties jos visos sugrįžo į LietuvÄ…, tik nebe visi į Terpeikius. IÅ¡ Å¡io kaimo, norÄ—dama iÅ¡vengti Sibiro tremties, buvo priversta pasitraukti Povilo Dundulio Å¡eima. Terpeikiuose tebežaliuoja viena senojo ąžuolo, gamtos paminklo, Å¡aka. ValstybÄ—s saugomų gamtos paminklų interneto tinklalapyje raÅ¡oma, kad kaip ir dauguma ąžuolų kaimo centre augantis Terpeikių ąžuolas buvo Å¡ventas. Po juo mÅ«sų protÄ—viai, baltų tikÄ—jimo atstovai, kÅ«rendavÄ™ Å¡ventÄ… ugnį, atlikdavÄ™ apeigas, tuokÄ™si, krikÅ¡tijÄ™. Terpeikių kaimo apylinkÄ—se yra ir daugiau Å¡ventų vietų: tai SmÄ—lynÄ—s senkapis, mitologinÄ— Velnagulos vietovÄ—, apie 2 hektarų akmenuota vieta. AnksÄiau Å¡iose apylinkÄ—se buvÄ™ dideli Å¡venti miÅ¡kai. LÄ—vens slÄ—nyje veikia atgaivintos senosios Terpeikių kaimo kapinaitÄ—s. Å iame kaime gimÄ— žymiausias Lietuvos disko metikas, pasaulio, Europos ir olimpinis Äempionas Virgilijus Alekna (1972), Stasys Karazija (1930), miÅ¡kininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Terpeikiai ir poeto, elementoriaus autoriaus, lietuviÅ¡ko feljetono pradininko Kajetono AleknaviÄiaus (1804–1874) gimtinÄ—. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 736 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
