Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

PO SAVANORIO SODINTU ąžUOLU €“ SPIEčIASI TRYS KARTOS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2013−02−14

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusių metų vasarą prie Lietuvos 1919-ųjų metų savanorio Petro Kisieliaus 1989 m. sodinto ąžuoliuko Kupiškio etnografijos muziejaus kieme nusifotografavo (iš kairės) anūkas Vaidas, sūnus Stasys ir proanūkiai Mykolas, Ignas, Dobilė ir mažoji Dorotėja.
Nuotrauka iš asmeninio
 Alminos KisielienÄ—s albumo
Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-oji, vis labiau toldama nuo mūsų tampa – tikru istorijos nugludintu deimančiuku. Tačiau dar turime ką gludinti. Dar ne viskas atskleista apie tuos istorinius įvykius. Iki šiol nerastas Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas. Dar ne visi Lietuvos nepriklausomybės pirmieji gynėjai savanoriai žinomi ir deramai pagerbti. Dar istoriją teberašo ne tik istorikai, bet ir šių mūsų Tėvynės patriotų atžalos.

Išsipildžiusi savanorio svajonė

Prieš Vasario 16-ąją redakcijoje apsilankiusi kupiškėnė Almina Kisielienė sakė norinti šventės proga prisiminti savo uošvį, Lietuvos savanorį, 1930 m., Vytauto Didžiojo metais, apdovanotą Savanorių – kūrėjų medaliu, Petrą Kisielių, paskutiniuosius trejus gyvenimo metus praleidusį Kupiškyje su sūnaus šeima. Čia jis buvo persikėlęs iš gimtųjų Linkaičių kaimo Panevėžio rajone.

Prieš dvidešimt ketverius metus, prasidėjus Atgimimui, P. Kisielius dalyvavo Kupiškyje surengtame Vasario 16-osios minėjime ir kartu su Sąjūdžio Seimo nariu Algiu Graužiniu sodino ąžuoliuką Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje. Tuomet buvo labai šilta, besniegė žiema ir medelis prigijo.

Istorikas ir tuometinis redakcijos bendradarbis Julius Alekna spėjo pirmųjų nepriklausomybės kovų dalyvį ir pakalbinti. P. Kisielius jam pasakojo, kad į Lietuvos kariuomenę įstojo 1919 m. būdamas septyniolikos metų. Tapo Kėdainiuose suformuoto Panevėžio bataliono kariu. Jam teko atremti rusų raudonosios armijos įsiveržimą, kovoti su bermontininkais vokiečiais ir lenkų Želigovskio armija. Į pirmąjį mūšį patekęs prie Krekenavos, kovas jaunasis savanoris baigė Kaišiadoryse, kai buvo paskelbtos paliaubos ir nubrėžta tarp Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1990 m. vasario 15 d., spausdintame J. Aleknos interviu P. Kisielius kalbėjo: „ Mūsų jaunystės rizika – ne veltui. Iškovota laisvė neprapuolė. Tikiu, kad Lietuvos nepriklausomybė bus atkurta.“

Petras Kisielius kalba Vasario 16-osios minėjime 1989 m. Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje.
Nuotraukos iš asmeninio
 Alminos KisielienÄ—s albumo
Didžiuojasi uošviu

Lietuvos valstybingumo ištakų liudininko žodžiai išsipildė. Namiškiai atmena, kad jis buvo labai laimingas sulaukęs Atgimimo. Jo sodintas ąžuoliukas suvešėjo ir puošia Etnografijos muziejaus kiemelį. „Aš didžiuojuosi, kad mano uošvis buvo savanoris. Praėjusią vasarą, kai atvažiavo sūnus su anūkais, paraginau visus nuvažiuoti ir nusifotografuoti prie dėdelio (taip P. Kisielius buvo vadinamas šeimoje – aut. past.) ąžuolo. Noriu, kad ir mano anūkai didžiuotųsi savo proseneliu – Lietuvos patriotu. Esu kalbėjusi su istoriku Andriumi Kleniausku ir išsakiusi mintį, kad reikėtų prie šio ąžuoliuko atminimo lentelės, kas jį sodino, kada. Manau, kad tai svarbu. Tačiau iki šiol ji neatsirado“, – apgailestavo pašnekovė.

A. Kisielienė sakė, kad visa Kisielių giminė buvo labai draugiška, šmaikšti, visi turėjo gerą humoro jausmą. Visada ji jautėsi ten laukiama, būdavo nuoširdžiai priimama. Jai apsalusi širdis, kai uošvis senatvėje, nebegalėdamas vienas gyventi, pasirinko prieglobstį pas sūnų Stasį ir marčią, o ne pas kurią nors iš dviejų dukterų. „Uošvis mokėdavo žmogų permatyti kiaurai. Man iki jo sugebėjimų toli. Negailėdavo pagyrų. Stabtelėdavo pasigėrėti mano auginamomis rožėmis. 1991 m. mes jo netekome. Uošvis Amžinojo poilsio atgulė savo gimtajame krašte, Truskavos kapinaitėse (Kėdainių r.).

Manau, kad jis būtų laimingas matydamas, kad jo atžalos – vaikai, anūkai ir dešimt proanūkių – leidžia savo šaknis Lietuvoje. Mūsų vienintelis sūnus, jo anūkas, Vaidas gyvena Vilniuje. Turi savo verslą, namus, gausią šeimą. Manau, kad mano anūkai į užsienį, ko gero, neišvažiuos. Buvo gera klausyti, kai vienoje televizijos laidoje anūkė Dobilė labai gražiai kalbėjo apie patriotizmą“, – dalijosi prisiminimais ir savo įžvalgomis A. Kisielienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 080 386

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]