PilietiÅ¡kumo sÄ…voka dažnai apibrėžiama kaip pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinÄ—se akcijose, istorijos mokÄ—jimas, pagarba valstybÄ—s simboliams, įstatymų laikymasis. Ä® Å¡iÄ… sÄ…vokÄ… įeina vertybÄ—s, moralÄ—, darbas, sąžiningumas, dora. Kaipgi pilietiÅ¡kumÄ… suvokia krikÅ¡Äionys? „Lietuva – lietuviams!“ – dažnai girdime šį posakį. Žinoma, ar gali bÅ«ti kitaip? Vis dÄ—lto kai kurių žmonių sÄ…monÄ—je valstybÄ™ sudaro vientisa masÄ— – etniniai lietuviai. TaÄiau mÅ«sų Å¡alyje yra nemažai kitatauÄių, kito tikÄ—jimo žmonių. Koks krikÅ¡Äionių, evangelikų reformatų požiÅ«ris į juos? Apie tai kalbÄ—jomÄ—s su KupiÅ¡kio dekanato dekanu Mindaugu KuÄinsku ir evangelikų reformatų klebonu Rimu Mikalausku.
Mindaugas KuÄinskas, KupiÅ¡kio dekanato dekanas
Kaip mes šiandien suvokiame pilietiškumą? Ar esame pilietiški?
Ä® pilietiÅ¡kumo sÄ…vokÄ… telpa įstatymų, moralinių normų laikymasis, taÄiau man asmeniÅ¡kai svarbu, ar bet kuris pilietis yra žmogus, ar jis gyvena pagal sąžinÄ™, ar gerbia kitÄ…. Jei puoselÄ—ji žmoniÅ¡kÄ…sias vertybes, gyveni pagal sąžinÄ™, tada pagal jÄ… ir jauti, kad tavo, valstybÄ—je gyvenanÄio žmogaus, pareiga yra atlikti pareigas jai, taip pat savo Å¡eimai.
Bendrauju su įvairiais žmonÄ—mis. BÅ«na, pasidžiaugia, kad sÅ«nus patriotiÅ¡kas ir pasirinko tarnybÄ… kariuomenÄ—je, turi Å¡irdyje troÅ¡kimÄ… ginti LietuvÄ…. Susiduriu ir su tokiais, kuriems niekas neįdomu, jie nejauÄia jokios atsakomybÄ—s. Vienos nuomonÄ—s, ar esame pilietiÅ¡ki, nÄ—ra, bet pilietiÅ¡kumo tarp žmonių yra. Dabar kartais dažniau iÅ¡keliama, kad esama daug materializmo, bet atsiranda ir tokių žmonių, kurie dega patriotizmu. PilietiÅ¡kumas dažniausiai pasireiÅ¡kia, kai reikia pakovoti už žmogų, už tiesÄ…. Vienas žmogus yra gražiai pasamprotavÄ™s, kas yra pilietis, pasak jo, Å¡is žodis kilÄ™s nuo žodžio pilis, ginti pilį. Taigi pilietis ir yra tas, kuris turÄ—tų ginti tai, kas teisinga, ginti žmogų, jo teises.
KrikÅ¡ÄionybÄ— ir pilietiÅ¡kumas. Kokios yra sÄ…sajos, kaip Å¡iÄ… sÄ…vokÄ… supranta krikÅ¡Äionys?
KrikÅ¡Äionys yra pilieÄiai, gyvena visuomenÄ—je. Mes, dvasininkai, raginame, kvieÄiame juos atlikti pilieÄio pareigas – pavyzdžiui, dalyvauti rinkimuose ir pan. KrikÅ¡ÄionybÄ— ir pilietiÅ¡kumas nesikerta, jei pilieÄio pareigos nesikerta su žmogaus sąžine bei su jo moraliniais įsitikinimais. Niekas negali žmogaus versti elgtis prieÅ¡ savo sąžinÄ™. KrikÅ¡Äionis neapsiriboja vien pilietiÅ¡kumu, žinoma, jis turi atlikti savo kaip pilieÄio pareigas, bet krikÅ¡Äionis per krikÅ¡tÄ… yra tapÄ™s ir dangaus pilieÄiu, taigi yra atsakingas ir Dievui, jo pareiga mylÄ—ti visus, jiems padÄ—ti nepaisant rasÄ—s, tautybÄ—s, religijos.
Koks yra krikÅ¡Äionių požiÅ«ris į kitatikius, kitatauÄius? Ar esame tolerantiÅ¡ki, mokame priimti kito tikÄ—jimo žmones?
PilietiÅ¡kumas labai greitai gali iÅ¡augti į nacionalizmÄ… – aÅ¡ esu Lietuvos pilietis, kiti man netrukdykite ir pan. KrikÅ¡Äioniui visi yra brangÅ«s ir visiems Å¡irdis turi bÅ«ti atvira. KrikÅ¡Äionys į kitatikius turi žiÅ«rÄ—ti su pagarba. Taip, kaip žiÅ«ri ir popiežius PranciÅ¡kus. Jis vyksta į įvairias Å¡alis, susitinka su kitatikiais, ateina į jų Å¡ventoves, paspaudžia jiems rankÄ…. JÄ—zus Kristus – Dievo sÅ«nus taip pat Ä—jo pas visus – pas samarieÄius, su kuriais žydai pykdavosi, pas pagonis. Juos iÅ¡gydydavo, bendraudavo Å¡itaip parodydamas, kad nÄ—ra jokių sienų tarp tautybių. Turi prieiti prie kito su atvirumu ir pasiruoÅ¡Ä™s dialogui.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.