 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KRAÅ¡TIETIS IÅ¡ VALIUKIÅ¡KIO
Kazimieras Jokantas darbo metu. Nuotrauka iÅ¡ AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s archyvo Leido į mokslus Pirmagimis Onos DravidžiÅ«tÄ—s ir Jono Jokanto sÅ«nus Kazimieras gimÄ— 1880 m. spalio 23 d. ValiukiÅ¡kio vienkiemyje, KupiÅ¡kio parapijoje. Augo su seserimi Emilija ir broliu Antanu. MokÄ—si Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. Naujas miestas, nauja aplinka Kazimierui padarÄ— didžiulį įspÅ«dį. Vienas iÅ¡ mokytojų buvo lietuvis Jonas Jablonskis. Daugeliui gimnazistų tai buvo žmogus – idealas. K. Jokantui mokantis antroje klasÄ—je J. Jablonskis dÄ—stÄ— lotynų kalbÄ…. Visų mylimas mokytojas nevengÄ— su mokiniais pokalbių apie lietuvių tautÄ…, patriotizmÄ…. Mokytojas turÄ—jo saugotis rusų valdžios, nes auganti jo įtaka mokiniams ir jų tÄ—vams kÄ—lÄ— nerimÄ… vyresnybei. NorÄ—dami apsisaugoti nuo tokių pavojų, J. Jablonskį perkÄ—lÄ— nuo 1896 m. rudens į Revelį (TalinÄ…). Mintaujos mokiniai lietuviai, kad ir netekÄ™ savo autoriteto, nebuvo pasyvÅ«s stebÄ—tojai. Toliau tÄ™sÄ— veiklÄ… „KÅ«dikio“ draugijoje, rengÄ— literatÅ«ros vakarus, platino lietuviÅ¡kÄ… spaudÄ…. Daugelis aktyvių mokinių buvo pasiryžę nesitaikstyti su caro valdžios savivale. Kai 1897 metais Å vietimo ministerija ir gimnazijos administracija pradÄ—jo mokinius versti eiti melstis į cerkvÄ™, Mintaujos gimnazijos lietuviai, nors ir žinodami, kad nukentÄ—s, tam pasiprieÅ¡ino. Po incidento labiausiai nusikaltusius – KazimierÄ… JokantÄ…, Jurgį Å lapelį, AntanÄ… SmetonÄ…, JuozÄ… TÅ«belį ir kitus paÅ¡alino iÅ¡ mokyklos su teise stoti į kitÄ…, kitiems sumažintas elgesio pažymys, bet gimnazijÄ… leista baigti. Mokytojo įtaka 1899 metais K. Jokantas mokslÄ… tÄ™sÄ— Revelio (Talino) II gimnazijoje. Å iame mieste vÄ—l sutiko savo mylimÄ… mokytojÄ… J. Jablonskį. Laikui bÄ—gant, mokytojo ir mokinio susitikimai dažnÄ—jo. YpaÄ daug jie kalbÄ—davosi apie filosofinius dalykus. K. Jokantui prakalbus kupiÅ¡kÄ—nų tarme, J. Jablonskį tai ypaÄ sudomino. 1901 metų vasarÄ… abu atvyko į KupiÅ¡kį ir negavÄ™ arklių pÄ—sti pasuko į ValiÅ«kiÅ¡kį. Kaimo žmonÄ—s visur, kur jie lankÄ—si, domÄ—josi J. Jablonskiu, ne vienas sakydavo: „Tokio gero pono niekad dar neteko matyti.“ Nors ir turÄ—jo visus reikalingus leidimus, įgaliojimus, žandarams jų darbas užraÅ¡inÄ—jant tarmÄ™ kÄ—lÄ— įtarimÄ…, buvo domimasi, kas kartu su kalbininku keliauja. Kazimierui Jokantui nedavÄ— ramybÄ—s klausimas, kokį keliÄ… pasirinkti baigus gimnazijÄ…. Ne vienam J. Jablonskis yra sakÄ™s: „RinkitÄ—s tokį mokslÄ…, kurį iÅ¡Ä—jÄ™ galÄ—tumÄ—t palikti Lietuvoje, savo žmonių tarpe. Lietuvon grįžti po mokslos neužkirstas kelias gydytojui, advokatui ir kunigui. Reikia pirmiausia žiÅ«rÄ—ti, kas geriausia Lietuvai. Ar verta vargÄ… vargti einant mokslÄ…, kad paskui niekais nueitų be naudos savo kraÅ¡tui, kur toli Rusijoje.“ Tokie mokytojo patarimai paskatino K. JokantÄ… 1902 metais įstoti į Dorpato (Tartu) universiteto Medicinos fakultetÄ…. Universitete bÅ«simasis gydytojas domÄ—josi lietuvių poezija, dainomis, savo tautos praeitimi, rÅ«pinosi slaptu knygynÄ—liu, turÄ—jo polinkių literatÅ«rai ir kalboms. Tartu universiteto medicinos fakultetÄ… baigÄ— 1908 metais. Gydytojo praktika BaigÄ™s universitetÄ… 1909 metais K. Jokantas kaip laisvas praktikos gydytojas apsigyvena Å akiuose, paskui atvyksta į Seinus ir tų paÄių metų rudenį paskiriamas Kalvarijos Å¡v. Jurgio ligoninÄ—s gydytoju. Bendravimas su J. Jablonskiu nenutrÅ«ko. Jie susiraÅ¡inÄ—davo laiÅ¡kais, atvirai vienas kitam pasakodavosi net ir asmeninio, Å¡eimyninio gyvenimo detales. VokieÄių okupacijos metais visa aplinka K. JokantÄ… labai slÄ—gÄ—. Sunku buvo gydytojams, į ligoninÄ™ priveždavo serganÄių ir sužeistų kareivių. KomendatÅ«rose lietuviai buvo žeminami. Skaudžiai gyventojams atsiliepÄ— ir susisiekimo varžymas. Dauguma laiÅ¡kų dingdavo, be to, jų kontrolÄ— labai ilgai užtrukdavo. 1917 metų gruodį KupiÅ¡kio parapijoje mirÄ— K. Jokanto motina. Å iÄ… žiniÄ… jis gavo tik po dviejų savaiÄių. Nieko nežinojo ir apie tai, kas dedasi Vilniuje. LikÄ™ Lietuvoje mokslo draugai Kazimiero neužmirÅ¡o. 1917 m. rugpjÅ«Äio 1 d., nors ir nenoriai, okupacinÄ— vokieÄių valdžia leido Vilniaus lietuviams suÅ¡aukti susirinkimÄ…. KvietimÄ… Äia dalyvauti gavo ir K. Jokantas. AtvykÄ™s į Vilnių ir susitikÄ™s su moksladraugiais K. Jokantas suvokÄ—, kad yra gerokai atsilikÄ™s politikoje. Organizacinis komitetas posÄ—džiavo J. Å aulio bute beveik visÄ… savaitÄ™, o komiteto parengtas bÅ«simos konferencijos rezoliucijos projektas patenkino vokieÄius. Å ie posÄ—džiai suteikÄ— progÄ… pagalvoti ir suvokti Lietuvos ateities vizijas. PolitinÄ—s veiklos pradžia 1917 m. rugsÄ—jo 18–23 dienomis organizacinio komiteto nariai, vadovaujami Jono BasanaviÄiaus, pareiÅ¡kÄ— norÄ… atgaivinti savarankiÅ¡kÄ… nepriklausomÄ… Lietuvos valstybÄ™. Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo iÅ¡rinkta dvideÅ¡imties asmenų Taryba. Po 1917 metų lietuvių konferencijos Vilniuje okupacinÄ— valdžia pasidarÄ— palankesnÄ— lietuviams, buvo gautas leidimas steigti „Žiburio“ gimnazijÄ…. Nors paÄios gimnazijos steigimo darbai užtruko iki 1918 metų sausio. GimnazijÄ… įkÅ«rÄ— pirmasis jos direktorius kunigas Vincentas Vizgirda ir inspektorius kunigas Antanas Å mulkÅ¡tys. Pasitraukus kunigui V. Vizgirdai, tos pareigos buvo pasiÅ«lytos Kazimierui Jokantui. IÅ¡ pradžių gydytojas atsisakinÄ—jo ir tik kunigo Jurgio MatuleviÄiaus įtikintas sutiko bÅ«ti direktoriumi. K. Jokantas pradÄ—jo dirbti 1918 m. balandžio 15 d., nes iki to laiko reikÄ—jo sutvarkyti Kalvarijos ligoninÄ—s reikalus. Direktoriumi iÅ¡buvo iki 1920 m. gegužės 15 d., nes buvo iÅ¡rinktas į steigiamÄ…jį SeimÄ…. K. Jokantas atstovavo krikÅ¡Äionims demokratams. Susirinkus steigiamajam Seimui K. Jokantas pirmininkavo Å¡vietimo komisijai, referavo ruoÅ¡iant pradžios mokyklų įstatymÄ…. Karjeros laiptai 1923–1925 m. buvo leidinio „Lietuva“ vyriausiasis redaktorius. IÅ¡ Å¡ių pareigų pasitraukÄ—, kai buvo pasiÅ«lyta tapti Vytauto Petrulio vienuoliktajame ministrų kabinete Å¡vietimo ministru 1925 m. sausio 4 d. VÄ—liau Kazimieras Jokantas liko L. Bistro dvyliktajame kabinete. Einant Å¡vietimo ministro pareigas vÄ—l atsinaujino bendravimas su J. Jablonskiu. BuvÄ™s mokytojas su juo dalijosi savo pastebÄ—jimais, informavo apie svarbesnius reikalus. Nuo 1926 m. birželio 15 d. Respublikos prezidento aktu atleistas iÅ¡ Å¡vietimo ministro pareigų. VÄ—l trumpai redaguoja „Lietuvą“. 1927 metų rugsÄ—jo 5 d. Å¡vietimo ministro įsakymu paskirtas Kauno „AuÅ¡ros“ mergaiÄių gimnazijos, įkurtos rugsÄ—jo 1 d., direktoriumi. Toje gimnazijoje kartu su K. Jokantu dirbo ir kupiÅ¡kÄ—nÄ— Mikalina GlemžaitÄ—, dÄ—sÄiusi darbelius ir dailyraÅ¡tį. Vadovaudamas gimnazijai K. Jokantas stengÄ—si suburti stipriÄ… mokytojų ir mokinių bendruomenÄ™, kuri užtikrintų gerÄ… gimnazijos mokinių iÅ¡simokslinimo lygį. Jam rÅ«pÄ—jo ne tik mokslo, bet ir Å«kiniai reikalai. Atsižvelgdamas į sunkesnÄ™ materialinÄ™ padÄ—tį, leido mažiau pasiturinÄioms mokinÄ—ms dÄ—vÄ—ti „neforminius drabužius“. Nors Jadvyga ir Kazimieras neturÄ—jo savų vaikų, jų namuose niekada netrÅ«ko jaunimo. Kazimieras Jokantas neužmirÅ¡o savo tÄ—viÅ¡kÄ—s, kas vasarÄ… stengdavosi iÅ¡trÅ«kti savaitei ar dviem iÅ¡ miesto į gimtinÄ™ ValiukiÅ¡kio vienkiemyje. Anot Jadvygos JokantaitÄ—s-ValeviÄienÄ—s pasakojimų, Kazimieras giminaiÄių vaikus vesdavosi tvarkyti pamiÅ¡kÄ™. Apsistodavo jiems su žmona paruoÅ¡toje kamaroje. Atvykusiems garbingiems sveÄiams iÅ¡ Kauno buvo samdoma Å¡eimininkÄ— iÅ¡ KupiÅ¡kio, kad ruoÅ¡tų valgį. 1939 m. lapkriÄio 21 d. K. Jokantas ministro pirmininko Antano Merkio VyriausybÄ—je paskirtas Å¡vietimo ministru. Ministro pirmininko pavaduotoju tapo Kazys Bizauskas, užsienio reikalų ministru – Juozas UrbÅ¡ys, vidaus reikalų – Kazys SkuÄas, kraÅ¡to apsaugos – Kazys Musteikis, finansų – Ernestas Galvanauskas, žemÄ—s Å«kio – Juozas AudÄ—nas, teisingumo – Antanas TamoÅ¡aitis, susisiekimo – Jonas MasiliÅ«nas, valstybÄ—s kontrolieriumi – Konstantinas Å akenis. Apsilankymas atgautoje sostinÄ—je Vilniuje 1940 m. vasario 16 d. į Vilnių atvyko ministras pirmininkas A. Merkys, kraÅ¡to apsaugos ministras K. Musteikis, vidaus reikalų ministras K. SkuÄas, Å¡vietimo ministras K. Jokantas, žemÄ—s Å«kio ministras J. AudÄ—nas. Tai buvo pirmas oficialus VyriausybÄ—s apsilankymas atgautoje sostinÄ—je. Vilniaus geležinkelio stotyje sutiko miesto burmistras K. StaÅ¡ys, spaudos ir visuomenÄ—s atstovai, kariuomenÄ—s vadai, grojo orkestras, susirinko minios žmonių. Buvo labai Å¡alta diena, daug snigo. Visame mieste plevÄ—savo vÄ—liavos. Namų languose ir parduotuvių vitrinose – Lietuvos kunigaikÅ¡Äių ir žymių Lietuvos visuomenÄ—s veikÄ—jų portretai. Bet, deja, Vilniaus kaip ir Lietuvos likimas jau buvo nulemtas didžiųjų kaimynių. Lietuvos VyriausybÄ— ir Gynybos taryba, kuriÄ… sudarÄ— prezidentas, užsienio, vidaus reikalų, kraÅ¡to apsaugos, finansų, susisiekimo ministrai, kariuomenÄ—s vadas ir kariuomenÄ—s Å¡tabo virÅ¡ininkas, ne kartÄ… svarstÄ—, kÄ… reikÄ—tų daryti, jeigu susidarytų grÄ—sminga situacija. Baltijos valstybių dienas pailgino ir didvyriÅ¡kas pusketvirto mÄ—nesio trukÄ™s suomių tautos gynybinis karas. 1940 m. kovo viduryje pasibaigus Suomijos kampanijai, sovietų rankos buvo laisvos. AtÄ—jo Lietuvos, Latvijos, Estijos eilÄ—. Nerami ir įtempta birželio 15 dienos naktis Maskva nesilaikÄ— jokių tarptautinÄ—s praktikos normų. Birželio 14 d. V. Molotovas įteikÄ— Lietuvos Vyriausybei ultimatumÄ… ir pareikalavo atsakymo ne per 48 valandas, kaip įprasta, o iki birželio 15 d. 10 valandos ryto. Skubiai buvo sukviestas VyriausybÄ—s ir kraÅ¡to vadų posÄ—dis, nors dar prieÅ¡ posÄ—dį visi žinojo naujus Maskvos reikalavimus, kuriais prisidengdama sovietų vyriausybÄ— kÄ—sinosi užimti kraÅ¡tÄ…. PosÄ—dyje dalyvavo ministras pirmininkas, vidaus reikalų, kraÅ¡to apsaugos, teisingumo, Å¡vietimo, susisiekimo ministrai bei valstybÄ—s kontrolierius ir Seimo pirmininkas K. Å akenis. Generolas, kariuomenÄ—s vadas Vincas Vitkauskas, kariuomenÄ—s Å¡tabo virÅ¡ininkas generolas Stasys PundzeviÄius, politinio departamento direktorius Edvardas Turauskas ir Ministrų tarybos generalinis sekretorius V. MaÅ¡alaitis. Buvo birželio 15-osios 1 valanda nakties. Netrukus įėjo ir pats Respublikos prezidentas A. Smetona. BaigÄ™s rÅ«kyti cigaretÄ™, trumpai nupasakojo iÅ¡ Maskvos gautÄ… telegramÄ…, kurioje iÅ¡dÄ—styti nauji reikalavimai Lietuvai. Svarstant tokį opų ir lemtingÄ… Lietuvai iÅ¡kilusį klausimÄ… Respublikos prezidentas A. Smetona iÅ¡ pradžių kalbÄ—damas siÅ«lÄ— prieÅ¡intis. Jam pritarÄ— tik generolas K. Musteikis, valstybÄ—s kontrolierius K. Å akenis ir Å¡vietimo ministras K. Jokantas. PosÄ—dyje savaime susiklostÄ— tokia nuomonÄ—, kad VyriausybÄ— turi likti savame kraÅ¡te. Kas nori, gali pasitraukti. TÄ… paÄiÄ… 1940 m. birželio 15 dienÄ…, po posÄ—džio, K. Jokanto žmona Jadvyga ir Vaclova KraÄaitytÄ— iÅ¡važiavo į Kybartus, galvodamos iÅ¡ ten pasitraukti į VokietijÄ…. Kazimieras Jokantas liko Kaune. DidelÄ— pieva Kybartuose buvo pilna pabÄ—gÄ—lių, nes per sienÄ… jau nebeleido. Jadvyga JokantienÄ— su Vaclova nuolat važinÄ—jo į VailokaiÄių Å«kį, kad galÄ—tų paskambinti į KaunÄ…. IÅ¡girdÄ™s iÅ¡ namiÅ¡kių, kad labai daug žmonių nori pasitraukti iÅ¡ Lietuvos, K. Jokantas buvo pasipiktinÄ™s. Jis nesirengÄ— niekur bÄ—gti. „AÅ¡ nieko nepadariau, aÅ¡ niekuo nenusižengiau, kas gulÄ—tų ant mano sąžinÄ—s. Jeigu net kas iÅ¡ numirusių atsikeltų ir pasakytų, kad aÅ¡ jį nuskriaudžiau, tegul tada mane baudžia. Bet aÅ¡ nieko blogo nesu padarÄ™s… Jei bÄ—gÄiau, tai mano sąžinÄ— bÅ«tų nerami, nes aÅ¡ gal dar bÅ«Äiau galÄ—jÄ™s kam nors gerÄ… žodį pasakyti, nelaimÄ—je patarti. O jeigu mes dabar paliksime beviltiÅ¡koje padÄ—tyje tautÄ…, tai nebus net kam patarti. Ne, negaliu iÅ¡važiuoti… AÅ¡ pasiliksiu. Viena, kabinetas dar neperduotas, o antra – negarbinga tokiu momentu tautÄ… palikti!“ – sakÄ— K. Jokantas. Jadvyga nenorÄ—dama palikti vyro kartu su Vaclova grįžo į KaunÄ…. Ä®sitvirtinus sovietų valdžiai buvo ieÅ¡komi ir persekiojami tie žmonÄ—s, kurie dirbo Lietuvos valdžios struktÅ«rose. K. Jokantui buvo uždrausta dirbti mokytojo darbÄ…, reikÄ—jo prisiminti kiek primirÅ¡tÄ… gydytojo praktikÄ…. Kad galÄ—tų dirbti, turÄ—jo iÅ¡laikyti marksizmo egzaminÄ… ir tik tada jam buvo leista gydyti žmones Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ligoninÄ—je. Pirmosios Lietuvos vadovų aukos BuvÄ™ VyriausybÄ—s nariai A. Merkys, K. SkuÄas, J. UrbÅ¡ys, A. TamoÅ¡aitis tapo pirmomis sovietų valdžios aukomis. Kiek vÄ—liau atÄ—jo eilÄ— K. Bizauskui, o 1941 metų birželį – K. Jokantui ir K. Å akeniui. Birželio 14 d. naktį JadvygÄ… ir KazimierÄ… Jokantus iÅ¡ miego prikÄ—lÄ— beldimas į duris. PraÅ¡Ä— įleidžiama kažkokia moteris. Atidarius paskui jÄ… įvirto kareiviai, ginkluoti Å¡autuvais, ant kurių buvo užmauti ilgi durtuvai. Ä®siveržę į butÄ… pro duris, liepÄ— įsidÄ—ti maisto ir susikrauti drabužius. Vaclovai KraÄaitytei pasisakius esant J. ir K. Jokantų giminaitei, taip pat liepÄ— bÅ«ti kartu. Tokioje sumaiÅ¡tyje, ieÅ¡kant drabužių, apavo ir maisto, K. Jokantas iÅ¡liko ramus, nors ir pasimetÄ™s, žmona verkÄ—. Leidžiantis laiptais, name gyvenÄ™s jÄ—zuitas S. RimkeviÄius visus tris palaiminÄ™s kiek palydÄ—jo. Atsisveikindami Jokantai praÅ¡Ä—: „MelskitÄ—s už LietuvÄ….“ Kauno geležinkelio stotyje visus suvarytus vyrus atskyrÄ— nuo moterų. Pergrupuojant eÅ¡elonÄ… už Vilniaus traukinys sustojo ir žmonÄ—ms leido pasisemti vandens. Vaclova paÄ—musi puodynÄ—lÄ™ medaus, mÄ—sos, pyrago, bÄ—gdama nuo vieno vagono prie kito, Å¡aukÄ— dÄ—dÄ™. Tremiamieji pasakÄ—, kuriame vagone jį galima rasti. Kareivis, lipanÄiai be jo leidimo Vaclovai trenkÄ— Å¡autuvu per nugarÄ…. Nežinia, kaip viskas bÅ«tų baigÄ™si, jeigu ne K. Jokantas, pažadÄ—jÄ™s pasidalyti maistu su sargybiniu. KazimierÄ… JokantÄ… iÅ¡laipino Sverdlovsko srities Galinskio rajono Garino kaimo Sosvos lageryje. J. JokantienÄ— ir V. KraÄaitytÄ— pateko į Altajaus kraÅ¡to Kamenio miestelį kairiajame ObÄ—s upÄ—s krante. NetikÄ—tai 1942 metų pradžioje abi moterys gavo K. Jokanto laiÅ¡kÄ… iÅ¡ Sosvos lagerio. O antras laiÅ¡kas atÄ—jo tų paÄių metų rudenį. Jame K. Jokantas paraÅ¡Ä—, kad įvyko jo teismas, bet jis nedalyvavo ir buvo nuteistas už akių, laukÄ— nežinomybÄ—, uždrausta susiraÅ¡inÄ—ti. Kai tik valdžia leis, vÄ—l paraÅ¡ys. Žinoma, ne kÄ… galima paraÅ¡yti ant laikraÅ¡Äio skiautÄ—s, tik tiek, kad gyvas. 1942 metų vasarÄ… ir rudenį iÅ¡ Sosvos lagerio naktį saugumieÄiai iÅ¡vežė didelÄ™ grupÄ™ lietuvių kalinių, kurie beveik visi vÄ—liau buvo suÅ¡audyti. Tai Juozas PapeÄkys, Jonas Sutkus, Pranas Dovydaitis, Vytautas ÄŒerneckis, Kazimieras Jokantas ir kiti, iÅ¡ viso 34 asmenys. K. Jokantas iÅ¡ Karagandos anglių kasyklų nuvežtas į SverdlovskÄ… kovo antrÄ… dienÄ… ir suÅ¡audytas. Nežinoma nei nužudymo, nei palaidojimo vieta. Apie šį garbų kraÅ¡tietį skaitome dokumentuose, archyvuose, nuo laiko pageltusiuose laikraÅ¡Äių puslapiuose ar prisimename žiÅ«rÄ—dami į artimųjų iÅ¡saugotas nuotraukas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 453 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
