 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ORO PAJÄ—GOS SAUGO NE TIK NUO KARO
Karinių oro pajÄ—gų naujausias sraigtasparnis „AS365N3+„Dauphin“ (PrancÅ«zija). Nuotrauka iÅ¡ Karinių oro pajÄ—gų archyvo KÄ—lÄ—si antrÄ… kartÄ… „IÅ¡ nebÅ«ties jau kÄ—lÄ—mÄ—s ne vienÄ… kartÄ…. O juk prisikÄ—lusieji įgyja amžinų savo tvarumo galių, anot raÅ¡ytojo Marcelijaus MartinaiÄio. Taip ir lietuvių aviacija, o ypatingai – karo aviacija“, – pradÄ—damas pokalbį apie Lietuvos karines oro pajÄ—gas sakÄ— Lietuvos kariuomenÄ—s Karinių oro pajÄ—gų viešųjų ryÅ¡ių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys. DabartinÄ—s Lietuvos oro pajÄ—gos jau skaiÄiuoja dvideÅ¡imt treÄius metus. NaujÄ… savo sukaktį Å¡ie kariai minÄ—s birželio 18 dienÄ…. 1992 metų sausio 2 d. KraÅ¡to apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba. Tada, pasak paÅ¡nekovo, turÄ—ta daug lÅ«kesÄių, planų, kaip saugoti ir iÅ¡saugoti savo žemÄ™. „Tuomet dangaus žydrynÄ— pasipuoÅ¡Ä— lietuviÅ¡ku VyÄio Kryžiumi, atskraidintu kad ir nemÅ«siÅ¡ku transportiniu-keleiviniu lÄ—ktuvu An-2, tuokart pilotuojamu vyresniųjų leitenantų Tado JuozapaviÄiaus ir Kazimiero Å alÄiaus. Ir jau antrÄ…kart, kai atkurta Lietuvos karo aviacija“, – pasakojo G. Deksnys. Aviacijos gimimas PirmÄ… kartÄ… Lietuvos karinÄ— aviacija susikÅ«rÄ— dar 1919 metais. Tų metų sausio 30 d. pradÄ—ta formuoti Inžinerijos kuopa, kurioje buvo ir Aviacijos bÅ«rys. BÅ«rio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas FugaleviÄius. Kovo 12 d. bÅ«rys perorganizuotas į kuopÄ… ir tapo savarankiÅ¡ka Aviacijos dalimi. 1920 m. rugsÄ—jo 22 d. suformuota pirmoji Oro eskadrilÄ—. Netrukus – ir antroji eskadrilÄ—. 1921 m. birželio 29 d. Oro laivynui suteiktas naujas vardas – Aviacija. TÄ… dienÄ… Karo aviacija surengÄ— pirmÄ…jį vieÅ¡Ä… pasirodymÄ… Kauno aerodrome. 1924 m. kovo 11 d. kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. 38 patvirtinti karo lakÅ«nų ir oro žvalgų ženklai ir neÅ¡iojimo taisyklÄ—s. 1931 m. Å iauliuose įsteigta Zoknių karo aviacijos bazÄ—. Pirmieji aviatorių bandymai 1922 m. iÅ¡bandytas pirmasis lietuviÅ¡kas sportinis lÄ—ktuvas „Dobi I“, sukonstruotas ltn. Jurgio DobkeviÄiaus. Jis po ketverių metų bandydamas lÄ—ktuvÄ… „Dobi III“ žuvo avarijoje. 1925 m. Kauno aerodrome vyr. ltn. Antanas Gustaitis iÅ¡bandÄ— savo suprojektuotÄ… ir savo lÄ—Å¡omis Aviacijos parko dirbtuvÄ—se pagamintÄ… vienvietį sportinį su 30 AG varikliu lÄ—ktuvÄ… ANBO-I. Paties konstruktoriaus valdomas lÄ—ktuvas gana greitai pakilo į orÄ…, visus susirinkusius stebindamas viražais. NutÅ«pÄ— labai mažai teriedÄ—damas žeme. ANBO-I buvo sukonstruotas tik vienas egzempliorius. Jis yra iÅ¡likÄ™s iki Å¡ių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 1929 m. pastatytas ir iÅ¡bandytas mjr. Antano GustaiÄio lavinimosi tipo lÄ—ktuvas ANBO-III, kuris Karo aviacijos dirbtuvÄ—se buvo pradÄ—tas gaminti serijomis. 1927 m. karo aviacijos karininkų pastangomis Kaune įsteigtas Lietuvos aeroklubas. Pirmuoju jo pirmininku buvo iÅ¡rinktas pirmasis Lietuvos kariuomenÄ—s vadas gen. Silvestras Žukauskas, o nuo 1928 m. prof. Zigmas Žemaitis, kuris pirmininkavo klubui iki jo likvidavimo. 1928 m. atliktas pirmasis Lietuvoje bandomasis Å¡uolis paraÅ¡iutu. Lietuvos istorijos vadovÄ—liuose įamžintas 1933 m. Lietuvos karo aviacijos ats. kpt. Stepono Dariaus ir Amerikos lietuvio lakÅ«no Stasio GirÄ—no lÄ—ktuvu „Lituanica“ atliktas skrydis. Tų metų liepos 15–17 d. lakÅ«nai perskrido Atlanto vandenynÄ…. Per 37 val. 11 min. nuskridÄ™ tiesiÄ…ja 6411 km ir pasiekÄ™ antrÄ…jį rezultatÄ… pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtÄ…jį pagal iÅ¡bÅ«tÄ… ore laikÄ… lakÅ«nai liepos 17 d. žuvo tuometinÄ—je Vokietijoje, Soldino miesto apylinkÄ—se. Dar po metų atliktas 10 000 kilometrų ANBO-IV eskadrilÄ—s skrydis aplink EuropÄ…. 1935 m. vasario 14 d. Prezidento aktu plk. Antanas Gustaitis paskirtas Karo aviacijos virÅ¡ininku. Jam vadovaujant rugsÄ—jo 2 d. Karo aviacija perorganizuota, suformuojant grupes pagal paskirtį. 1936 m. priimti Aviacijos dirbtuvÄ—se pagaminti 5 mokomieji lÄ—ktuvai ANBO-51 (Nr. 80–84). Po metų atliktas Lietuvos karo aviacijos naikintuvų D-501, ANBO-41 ir žvalgybos lÄ—ktuvų skrydis į LatvijÄ…. 1939 m. atliktas pirmasis bandomasis brigados gen. Antano GustaiÄio konstrukcijos lengvo bomboneÅ¡io ANBO-VIII skrydis. Skrido pats konstruktorius. Nauja pradžia 1940 m. rugpjÅ«Äio 27 d. Lietuvos karo aviacijos virÅ¡ininkas brigados gen. Antanas Gustaitis SSSR okupantų priverstinai paskirtas Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku dalyvauti likviduojant Lietuvos karo aviacijÄ…. PrireikÄ— daugiau nei pusÄ—s amžiaus, kol Lietuvos aviacija vÄ—l tapo savarankiÅ¡ka. „Ir tai vÄ—l buvo naujas iÅ¡Å¡Å«kis ir atsakomybÄ— visai Å¡aliai, jÄ… pasiryžo atkurti pirmieji karo lakÅ«nai, Ä—jÄ™ tarnauti į besiformuojanÄias karines struktÅ«ras“, – kalbÄ—jo viešųjų ryÅ¡ių atstovas. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 849 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
