|
|
|
Vėrinys NEGANDų BUVO DAUG, TAÄIAU VIS TIEK PASIRODYDAVO KRANTAS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−05−12 |
Pusvalandį nematÄ™ kieme Å¡eimininkÄ—s, jÄ… iÅ¡vydÄ™ iÅ¡ džiaugsmo leipsta Å¡unelis ir katinas, susirikiuoja prie tvorelÄ—s viÅ¡tos: ko neateinanti kiauÅ¡inių susirinkti. Tokį augintinių jau rodomÄ… palankumÄ… Eugenija BoÄiulienÄ— paaiÅ¡kina: “Jei laikai gyvÅ«nÄ—lį, tai ir privalai juo rÅ«pintisâ€.
TÄ—vulis tik patarinÄ—jo
Taip visada bÅ«davo jos tÄ—velių, Marijonos ir Juozo Stukų, namuose Mirabelyje ar vÄ—liau KuosÄ—nuose. Dabar aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmeÄio link pasukusi Å¡i miestelÄ—nÄ— prisimena, kai pokario metais visi Å¡eimos Å«kio reikalai gulo ant jos, tada dar nÄ— dvideÅ¡imties neturÄ—jusios, peÄių. ŽemÄ—s -24 hektarai, keturios karvÄ—s, keletas paršų, pora arklių. Su auÅ¡ra pradÄ—davo arti, akÄ—ti, sÄ—ti, todÄ—l ir nuo kaimynų su visais darbais neatsilikdavo. TÄ—vukas jÄ—gų dirbti jau nebeturÄ—jo, tai bent patarimais, kokiais sumanymais padÄ—davo jai. PažįstamÄ… kalvį jis pripraÅ¡Ä—, kad moteriÅ¡kei artojai dvivagį plÅ«gÄ… padarytų. Daug lengviau dirbti buvo.
Ir į kolÅ«kį kaimÄ… suraÅ¡ius Eugenija, tada jau BoÄiulienÄ—, neliko be gyvulių. Mat nei jos vyras, nei ji nestojo į kolÅ«kį. JÄ… iÅ¡sirinkÄ™s Kazimieras BoÄiulis iÅ¡ Naivių, tada jau 36-erių metų amžiaus, dirbo kelininku, tai kartu su juo pradÄ—jo ten triÅ«sti ir Eugenija. Važiuodavo pasikinkÄ™ arklį, su tuo vežimu moteris ir akmenis nuveždavo kur bÅ«davo meistro nurodyta. “O man pasipirÅ¡ti Kazimieras atvažiavo su labai jo iÅ¡puoselÄ—tu tamsaus plauko eržilu, kurio iÅ¡vaizdÄ… ir vardas atitiko - Inkstas. Tada visas kaimas Å¡aipÄ—si, jog StukaiÄia už daug vyresnio jaunikio iÅ¡teka vien dÄ—l to eržilo, nes žinojo, kad man patinka arklius prižiÅ«rÄ—ti, su jais dirbtiâ€, - prisiminÄ— ji. Bet Kazimiero pasoginį teko iÅ¡keisti į paprastÄ…, darbui tinkantį arklį.
Eugenija sakÄ—, jog ir buvusiu sunkiu laikmeÄiu ji neiÅ¡Ä—jo iÅ¡ namų tuÅ¡Äiomis rankomis. TÄ—vai davÄ— pinigų, gyvulių. Vyras buvo taupus ir apie Å¡eimos gyvenimÄ… mÄ…stantis žmogus, todÄ—l netrukus Ä—mÄ— rÅ«pintis sklypo namo statybai. Taip jie Äia, tada buvusiame KupiÅ¡kio pakraÅ¡tyje, klebonijos žemÄ—je skirtoje valdoje ir įsikÅ«rÄ—. Ir augindama vaikus, o jų buvo penki, E. BoÄiulienÄ— susirasdavo valdiÅ¡ko darbo, bet ilgiausiai dirbo buvusio “Piliakalnio†kolÅ«kio paukÅ¡tyne. Moteris prisiminÄ—, jog tarp geriausių paukÅ¡tininkių visada bÅ«davo minima ir ji. E. BoÄiulienei nesuprantama, kad apsiÄ—mÄ™s kokį nors darbÄ…, prisiÄ—mÄ™s kokiÄ… nors atsakomybÄ™ galÄ—tum jų iki galo neatlikti ar padaryti kÄ… atmestinai. Pasak E. BoÄiulienÄ—s, jie visi pareigingumo savo tÄ—velių buvo mokomi nuo mažumÄ—s.
Brolis Vladas buvo žinomas energetikas
Moteris iÅ¡ Å¡Å«snies nuotraukų ant stalo padÄ—jo keletÄ…. Å tai jos vyriausias brolis Vladas. Pasak Eugenijos, tÄ—vų buvo numatyta vyriausiÄ…jį sÅ«nų iÅ¡mokslinti. Dar Smetonos laikais jis pradÄ—jo studijuoti Kauno universitete, elektrotechikos specialybÄ™ buvo pasirinkÄ™s. DÄ—l kažkokių priežasÄių vienu metu buvo perÄ—jÄ™s į neakivaizdinį skyrių, bet vistiek mokslÄ… baigÄ—.
E. BoÄiulienÄ— mananti, jog nedaug kam KupiÅ¡kyje žinoma, kad jos brolio Vlado Stuko labai daug pasidarbuota projektuojant Kauno hidroelektrinÄ™ ir kad keletÄ… metų teko bÅ«ti atsakingam už jos eksploatavimÄ…. Bet kažkam nepatiko, kad labai gerai vertinamas jo sumanumas ir stropumas. TodÄ—l prasidÄ—jo smukdymas - kam Å«kininko sÅ«nus, iÅ¡siaiÅ¡kino, jog buvÄ™s tarp studentų, pasipiktinusių sovietine okupacija. Taip V. Stukas neteko ir aukÅ¡tų pareigų, ir Kaune užgyvento turto. TaÄiau nepalūžo, nes jo žinių prireikÄ— ir statant ElektrÄ—nų elektrinÄ™. VÄ—liau su Å¡eima gyveno Vilniuje, taÄiau dabar tarp gyvųjų nebÄ—ra ne tik jo, žmonos Eugenijos, bet ir abiejų sÅ«nų, - sielojosi paÅ¡nekovÄ—. Ir sesuo Stefanija jau po žemele. Ji buvo baigusi tuometinÄ™ Dotnuvos žemÄ—s Å«kio akademijÄ…. Keliolika metų dirbo KupiÅ¡kio sÄ—klų tyrimo laboratorijos vedÄ—ja, o vÄ—liau įsikÅ«rÄ— Kaune, bet pensijos sulaukusi grįžo gyventi į KupiÅ¡kį. “Smagu bÅ«tų su seserimi pabendrauti, bet kad nebÄ—raâ€,- apmaudavo iÅ¡ tÄ—vų lizdelio viena belikusi moteris. TaÄiau tÄ—viÅ¡kÄ—je, į kuriÄ… labai traukia, turinti pas kÄ… pabÅ«ti. Tai brolienÄ— StaselÄ—. KuosÄ—nuose su Å¡eima gyvenÄ™s brolis Vytautas mechanizatoriumi buvo iÅ¡simokÄ™s dar NoriÅ«nuose veikusioje maÅ¡inų-traktorių stotyje, tai ir “Piliakalnio†kolÅ«kyje dirbo technikos remontininku.
Tai pasivažinėjo su kareivėliu!
E. BoÄiulienei kartais smagu prisiminti vienÄ… nutikimÄ… dar iÅ¡ visai mažų dienų. Tada, gal 1934-aisiais, jų seklyÄioje buvo apsigyvenÄ™ apie deÅ¡imt kareivių, staÄiusių “majakÄ…â€, geodeziniams matavimams skirtÄ… bokÅ¡tÄ…. Po darbo kareivÄ—lių dÄ—mesio netrÅ«kdavo ir jai, penkiametei. KartÄ… buvo net į automobilio kabinÄ… priimta. Bet Å¡is pasivažinÄ—jimas žingeidžiai mergaitei baigÄ—si aÅ¡aromis, nes automobiliui įklimpus, ji, vairuotojui iÅ¡lipus iÅ¡eities ieÅ¡koti, nuslydo nuo sÄ—dynÄ—s ir iÅ¡sivertÄ— žemÄ—n. Tada jau raudanÄiÄ… neÅ¡Ä— jÄ… per laukus namo, o tam kareivÄ—liui už mažo vaiko vežiojimÄ… tikriausiai teko ir nuobauda - ilgokai stovÄ—ti ramiai.
Tamsus laikmetis
IÅ¡ gyvenimo gimtinÄ—je laikmeÄio, paÅ¡nekovÄ—s tvirtinimu, didžiausi sukrÄ—timai buvÄ™ praÄ—jusio Å¡imtmeÄio paÄiame viduryje. Dundulis savoj troboj nuÅ¡autas, Jokubka - važiuojantis “raudonojoje gurguolÄ—jeâ€, o Albinas Mykolaitis, Jonas Kuliukas, Boleslovas JankeviÄius ir jos tÄ—vas pateko į saugumieÄių rankas, nes buvo įskųsti, kad tiekia maisto “miÅ¡kiniamsâ€. BausmÄ—s jiems teko skirtingos, nemažai laiko kalÄ—jime praleido ir jos tÄ—vas Juozas Stukas. O jos mamos gyvenimÄ… sutrumpino ir sodybos griovimas vardan melioracijos. Pasak E. BoÄiulienÄ—s, tik vÄ—liau kaimo žmonÄ—s suprato, kodÄ—l taip melioracijai kliudÄ— visi vienkiemiai -norÄ—ta suvaryti visus į gyvenvietes, jog niekam nekiltų mintis vÄ—l imtis Å«kininkavimo.
Vienas iš vaikų pasirinko kaimą
Vesdama tÄ… mintį, E. BoÄiulienÄ— sakÄ— esanti patenkinta, kad vienas iÅ¡ jos sÅ«nų, Petras, nusiteikÄ™s Å«kininkauti RepÅ¡Ä—nų kaime AnykÅ¡Äių rajone. Ji iÅ¡ savo paveldÄ—tosios žemÄ—s dalį skyrÄ— ir jam, turi jis ir miÅ¡ko. Vis abu su Renata iÅ¡vyksta padirbÄ—ti ir pas Å«kininkÄ… Å vedijoje, kad turÄ—tų už kÄ… technikos įsigyti.
Dukros Dalios, nuo pat mokslo baigimo dirbanÄios konditere, Å¡eima įsikÅ«rusi Panevėžyje. Ji su vyru Raimundu užaugino tris sÅ«nus, vienas iÅ¡ jų vedÄ™s. GiminÄ— didÄ—ja, E. BoÄiulienÄ— jau turinti penkis provaikaiÄius.
Ji, motina, moÄiutÄ—, stengiasi įžvelgti vien gera vaikų ir vaikaiÄių gyvenimuose, pasitaikiusias nuoskaudas užslopina. Labai patenkinta, kad ir žuvusio sÅ«naus Virginijaus, kuriam Å¡eiminis gyvenimas nebuvo sklandus, vaikai nepamirÅ¡ta jos, kiemo, kuriame mažų bÄ—giota. Josios sÅ«nus Linartas po mokslo baigimo pradÄ—jo dirbti Vilniuje ir ten jau visam laikui įsitvirtinÄ™s. SostinÄ—je laimingai gyvena ir anÅ«kÄ— Diana su savo Å¡eima. JÄ… aplankanÄių, telefonu pasiteiraujanÄių apie sveikatÄ… netrÅ«ksta, o Å¡iaip ji gyvena su jauniausiuoju iÅ¡ vaikų - sÅ«numi Vytautu, nuo gimimo turinÄiu negaliÄ….
Padeda moÄiutÄ—s iÅ¡mintis
TaÄiau vaikinukas įstengÄ— baigti PandÄ—lyje buvusiÄ… pagalbinio ugdymo mokyklÄ…, yra raÅ¡tingas, padedama mamai visuose namų Å«kelio darbuose, nebereikia jai nei į parduotuves, nei į turgų eiti. Vytautas visur dviraÄiu greitai apskrieja, o laisvalaikiu labiausia mÄ—gsta skaityti, kokį įdomesnį straipsnį laikraÅ¡tyje ar žurnale aptikÄ™s ir mamai pataria perskaityti.
DÄ—lto, kad penktam jos kÅ«dikiui buvo lemta gimti ne visiÅ¡kai sveikam, E. BoÄiulienÄ—s nuomone, lÄ—mÄ— jų Å¡eimÄ… iÅ¡tikusi nelaimÄ—. Tuo metu kai vyras Kazimieras BoÄiulis vos iÅ¡gyveno po sunkaus sužalojimo avarijoje, ji jau laukÄ—si kÅ«dikio ir tie iÅ¡gyvenimai pakenkÄ— jo vystymuisi.
Bet pavyko išauginti, kad įstengtų ne tik savimi, bet kitais pasirūpinti, vaikinas priklauso Kupiškio neįgaliųjų draugijai.
E. BoÄiulienÄ— sakÄ—, kad jai teko iÅ¡gyventi daug sunkių dienų ne tik dÄ—l Vytuko negalios, bet ir prie pasiligojusio vyro lovos ligoninÄ—je ir namuose daug laiko praleisti. Tais paÄiais 1990 metais neteko ne tik vyro, bet ir sÅ«naus Virginijaus. “Bet kur dÄ—sies, reikia gyventiâ€, - nuolat kartojo ji, kalbinama apie praeitį. Juk ir jos moÄiutÄ— Juozapota PuronienÄ— vis sakydavusi: “Labai gražu gyventi. Nors ir sunku, bet vis tiek gražuâ€.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
