Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Gamta ir mes

NUOMONėS IšSISKIRIA, O KIAULIų MARAS PLINTA

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2015−01−13 7

Stengdamiesi sustabdyti afrikinį kiaulių marą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai priėmė daug griežtų apribojimų ir ūkininkams, ir prekybininkams, ir medžiotojams. Pastariesiems draudžiama medžioti ir šerti žvėris miškuose, kurie pateko į grėsmės zoną. Patys medžiotojai įsitikinę, kad alkani ir nemedžiojami šernai tik išbėgios į tolimesnes teritorijas ir liga dar labiau plis.

Alkani šernai bėgioja į šalis

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) ataskaitinis susirinkimas. Į tokius pasitarimus šalies medžiotojai ir žvejai renkasi kiekvienų metų pradžioje.

Apie savo krašto problemas ir rūpesčius pakalbėti į sostinę važiavo ir Kupiškio rajono skyriaus vadovas Bronislovas Juodviršis. Pasak pašnekovo, daugiausia diskusijų sukėlė dabartinės medžiotojų bėdos dėl afrikinio kiaulių maro.

Piktintasi, kad neišklausoma medžiotojų nuomonė dėl draudimo medžioti buferinėje zonoje. Tokia teritorija paskelbta Kupiškio rajono Šimonių ir Skapiškio seniūnijose.
„Medžiotojai išsakė savo nuomonę dėl kiaulių maro. Mums draudžiama medžioti ten, kur yra rizikos zonos. Tačiau kodėl tokie draudimai negalioja kitiems: medienos gabentojams, lankytojams? Jei tose teritorijose šernų nenaikinsime, jie ir toliau platins ligą. Be to, net ir šerti jų negalima, todėl alkani žvėrys maisto ieškos kituose miškuose. Taip maro mes tikrai neįveiksime“, – sakė LMŽD Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas B. Juodviršis.

Tikslingiausia, pasak pašnekovo, pinigus skirti ne buferinėms zonoms apsaugoti, o žvėrims privilioti į vieną vietą ir jiems naikinti. Medžiotojų balsas, anot jo, valdžios ausų nepasiekia.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"